|
dr.GREEN koncertai
koncertai mūsų pačių vertinami penkių kryžiukų sistemoje:
+ - nesėkmingas seansas: pacientas mirė
++ - seansas nepavyko: sveikas pacientas "gavo" ligą
+++ - normalus seansas: pacientas koks buvo, toks ir liko
++++ - seansas pavyko: pacientas beveik pasveiko
+++++ - puikus seansas: pacientas pasveiko ir įsirašė į "Ž.D."
|
#1 - vasario 10 d., Ryga - baras „Aleponija“
|
#2 - kovo 15 d., Vilnius - Kirtimų Kultūros Centras
|
#3 - kovo 30 d., Alytus, baras "Fenix"
|
|
#4 - balandžio 17 d., Warszawa (PL) - "ADA Puławska"
|
#5 - balandžio 18 d., Krakow (PL) - "Warsztat"
|
#6 - balandžio 19 d., Wroclaw (PL) - "Hulajpole"
|
|
#7 - balandžio 20 d., Poznan (PL) - "Rozbrat"
|
#8 - gegužės 10 d., Kaunas - klubas "Lemmy"
|
#9 - birželio 11 d., Vilnius - "Downtown Forest Hostel"
|
|
#10 - birželio 28 d., Kaunas - "Juodas Kaunas", gamykla "Pergalė"
|
#11 - liepos 12 d., Lavysabalė - "Swamp" festivalis
|
#12 - liepos 26 d., Vilnius - bendruomenės centras "XI20"
|
|
#13 - rugsėjo 5 d., Vilnius - "Loftas fest 2024"
|
#14 - spalio 25 d., Vilnius - bendruomenės centras "XI20"
|
#15 - lapkričio 15 d., Vilnius - bendruomenės centras "XI20"
|
#1 - vasario 10 d., Ryga - baras „Aleponija“
|
Štai ir pirmasis koncertas užsienyje po rekonstrukcijos. Į „Sodo“ koncertą atvažiavusi Latvijos delegacija, o tiksliau jo atstovė Laura Ze ex- puiki latvių grupė Sirke, iškart pradėjo derinti datą Rygoje. Pirmasis variantas žlugo, nes tą pačią dieną mieste buvo numatytas paramos Ukrainai festivalis. Sudėliojus visas trajektorijas, gavosi kiniečių naujieji metai – enter the (green) dragon.
Iš „mūsų“ laikų Rygoje išlikęs turbūt tik „Depo“, bet kai kurie daktarai jame operuoti nenorėjo. Buvo nuspręsta geriau susigrūdus, bet mažoje vietoje negu nejaukiai erdviai didelėje. Taip sprendimas krito ant medinuke įsikūrusio baro – renginių erdvės „Aleponija“, kažkiek primenančio a.a. „Jalta“ Vilniuje. Rygos variantas neturi sodelio aplink, tačiau viduje gerokai erdviau.
Pradėjus derintis garsą, iškart buvo aišku, kad su garsu nebus labai gerai. Pažiūrėjus, kas dažniausiai šioje vietoje vyksta, garsių gitarų čia beveik nebūna. Garsistas atrodė kiek pavargęs, kaip ir jo aparatas. Kažkas cypia, kažkas vedasi. Gerai, kad patalpa pakankamai nedidelė, todėl daug kas girdėjosi tiesiog akustiškai. Šiaip ne taip apsilopę, iškeliavom į nakvynės vietą – klasikinį didžiulį Rygos naujamiesčio butą šalia buvusio klubo „Metro“, kur kažkada grojome su ta pačia Sirke. Čia mūsų laukė didelis puodas ryžių ir oranžinės masės.
Grįžę į „Aleponiją“ radome lengvai šurmuliuojančią apie 100 žmonių minelę. Kas antras pažįstamas iš senų laikų, kas iš Smiltenės, kas iš Cesio, kas iš Valmieros, o kas ir iš Airijos. Taip pat - ir ekipažas iš Lietuvos bei Rygoje jau senokai gyvenantis Vytas Kubilius, savo laiku spėjęs ir su Atsuktuvu, ir su Antimi, ir su kitais pagrot.
|
Nors kvietėme ir išgyvenusius '00s, ir dabartinius rygiečius, pastarųjų prisikviesti nepavyko – jie turbūt gyvena kituose burbuluose. Jei man būtų -niolika, aš turbūt irgi skeptiškai žiūrėčiau į atsikūrusią niekada negirdėtą grupę. Dabar mes jau tikrai adult oriented rock band, kaip anksčiau mėgdavome pasišaipyt.
Grojome minėto buto virtuvėje sudėliotą playlistą. Iš pirmo žvilgsnio, jis atrodė visiškai eklektiškas, bet gyvai susigrojo gana sklandžiai. Palyginus su paskutiniu koncertu, pridėjome du gabalus: „Kablys“ ir „dr.Guillotine“. Pirmus kelis gabalus reikėjo iš naujo prisijaukinti garsą, suprasti, kad į monitorius dėti vilčių neverta ir pagauti kvėpavimo tempą, bet paskui viskas atgrojome vienu įkvėpimu. Žinomiausius gabalus pirmos eilės traukė kartu. Sutarėm, kad "Speed" galą sugrojom geriausiai po atsikūrimo. Minėtas V.Kubilius sakė, kad laukė, kada jau bus kokia duobelė, bet savo nuostabai taip ir nesulaukė. Seno pažįstamo iš „Naba“ radijo, galėtume groti ir didesnėse scenose, o žilagalvis latvių ska grupės Voiceks Voiska narys užsiminė, kad ir jie jau kažką brazdina. Bisui pakartojome „East Europe Ska“, po 18-kos gabalų playlisto tikrai trūko kvapo.
Tokių vietų privalumas, kad scena čia – sprindžio aukščio, po koncerto visi liko bendrauti ir ribos tarp artistų ir neartistų išnyko. Time machine, community mode. Galutinai išpardavėme pirmąjį „Skango“ vinilo tiražą ir dar krūvelę maikių. Kaip ir priklauso, viskas baigėsi pasisėdėjimu virtuvėje.
|
|
+++1/2
|
viršun
#2 - kovo 15 d., Vilnius - Kirtimų Kultūros Centras
|
Po to, kai "Sodo" koncerte netilpo visi norintys iškart nusprendėme, kad Vilniuje tikrai reikės dar vieno koncerto. Iš pradžių buvo apėmusi lengva beginner's luck euforija ir svarstėme didesnes sales arba kelias dienas iš eilės mažesnėje erdvėje, bet galų gale viskas nesunkiai susitalpino į jaukią Kirtimų kultūros centro salę. Legendinėje "Kalinkoje", toliau nuo miesto centro, sovietiniais laikais repetuodavo to meto alternatyviniai kolektyvai, 2015-aisiais centras vos išvengė privatizavimo ir nuo tada sėkmingai veikia kaip vienas ryškesnių miesto grassroots projektų. Be to, čia kažkiek etatų darbuojasi Verbaitis.
Prisiminę audringus "Grynų metų" serijos festivalius, sugalvojome atšvęsti eilinį grupės gimtadienį (nors tikrasis yra kažkada vasarį). Taip jau gavosi, kad club27 slenkstį peržengėme sėkmingai, todėl renginį pavadinome "28 gryni metai / 28 Green Years". Kartu pakvietėme pagroti Kanalizaciją, su kuriais po mėnesio važiuosime į nedidelį turą Lenkijoje - gera proga "susigroti", ypač Danieliui ir Simonui, kurie groja abejose grupėse. Taip pat pridėjome seno prieteliaus Armanto didžėjinį projektą Groja Magas. Programa šokiams kam per 40 paruošta
Jei 1996 metais mums būtų parodę, kad po 28 metų 2024-aisiais čia mūsų lauksite jūs, imtume tokią ateitį, maždaug tokiais žodžiais pradėjom koncertą. Publikos su, kaip įprasta, itin svetingu svečių sąrašu susirinko apie 250. Dar galėjo tilpti, bet susidarė aktyvi kritinė masė.
|
Nuo visiškų vaikų iki kampertrim/kamperkem.
Grojom apie pusantros valandos, iš viso 19 gabalų, palyginus su paskutiniu koncertu Vilniuje, pridėjom itin gerai priimtą "Kablį" ir ekstremąlųjį "21". Iš tikrųjų sugrojom 21-ną, nes "Homo Hedonistus" ir "Pavėlavau" pridėjome bisui. Atidarius duris į užkulisius, pro jas kaip iš saunos veržėsi garo kamuoliai
Nors techniškai buvo įvairių bėdelių, ypač su bosu, energetiškai atstovėjom gerai, gal net geriausiai po atsikūrimo. Buvo keli susimaišymai, kuriuos ištiesinome dėka repeticinio "sporto". Patiko, kai keli žmonės sakė, kad jiems šiaip nepatinka ska, bet koja trepsėjo. Koks čia tas mūsų ska, vos keli elementai, pankrokas su dūdomis.
Pokoncertinės diskusijos nusitęsė gerokai po vidurnakčio ir baigėsi temomis, gerokai nutolusiomis nuo muzikos. Šioje šalyje dar yra vietos senukams. Anti-agism forever!
|
|
++++
|
viršun
#3 - kovo 30 d., Alytus, baras "Fenix"
Po koncertų Vilniuje, Klaipėdoje ir Rygoje atėjo metas ir... Alytui! Tokia šiandienos lietuviškos alternatyvos realybė - šis miestas nacionaliniuose koncetiniuose turuose tvirtai stovi greta abiejų sostinių ir KLP. Praėjus keliems metams po mūsų išsiskirstymo, miesto gatvių mokyklą išėjęs ex-marozas, armėniško kraujo turintis Oganesas atidarė barą "Fenix", kuriame vietoje "Dzūkų tankų" netrukus pradėjo rinktis "Dzūkų pankai". Jau keliolika metų gyvuojanti "Fenkė" šiandien yra gerai žinoma Lietuvoje ir mielai priima visokio plauko gitaras. Be to, Oganesas neseniai atidarė dar vieną erdvę "Sub-in-air", dzūkiškai "Subinė", skirtą elektroninei šokių muzikai.
Pirmą kartą Alytuje grojome 2000-aisiais Dailiųjų amatų mokykloje kartu su Toro Bravo ir Bu-by. Pasirodo, tai buvo pirmoji mūsų legendinio Reno "Tragic" išvyka.
2006-aisiais viename Medvilnės kombinato rūsių šiame mieste grojome antrą ir paskutinį kartą. Tada buvo žiauriai šalta, kartu grojo Lagamino Turinys.
Trečias kartas nemeluoja - sukam vairą Dzūkijo soscinės link. Šįkart keliaujame dviem auto, nes pusė grupės nori namo, o pusė planuoja patirti Alytus naktinio gyvenimo ypatumus. "Fenix" ir jo dvasia Oganes pasitinka tebegaruojant penktadienio įvykiams. Niekas niekur neskuba. Apžiūrime ypatingąją "Fenixo" sceną, kurioje būgnininkas sėdi aukščiau kitų ir dar pastūmėtas į priekį ant atskiros platformos. Žinoma, maloniai nuteikia ir galimai geriausias backsteidžas Lietuvoje su bilijardo stalu ir dušu. Anksčiau buvo net jacuzzi, bet prakiuro ir užliejo aparatūrą. Šeimininkas įlieja po dar vieną alaus, sėdime uždarame kiemelyje, kuris nepadarytų gėdos kokiam lenkiškam skvotui. Atsiradus garsistui, greitai susidėlijame garsą ir užleidžiame vietą kolegoms iš Tureto Sindromo.
Artėjant koncertui susirenka nepilno šimto žmonių būrys. Be atvažiavusių būtų visai liūdna, bet todėl "Fenix" ir organizuoja renginius per visuotines šventes, kai mieste yra ne tik vietiniai, bet trumpam grįžta ir "emigrantai". Šįkart proga - Velykos.
|
Tureto Sindromas groja energingai ir atsipalaidavę - jie jau ne pirmą kartą čia. Publika reaguoja ramiai, tik priekyje keli "trašystai" juda kiek aktyviau.
Mums užlipus į sceną, erdvę užpildo visi iš rūkyklos ir baro, dar keliasdešimt žmonių ir nebebūtų, kur apsisukti. Pradedam, garsas girdisi, žmonių veiduose po truputį atsiranda šypsenos. Minėta keista scenos konfigūracija šiek tiek ištampo bendrystę, garso kontekste būgnai tiesiog akustiškai yra priekyje. Grojame gerą valandą, oro mažėja. Anksčiau šaukdavo pagroti senų gabalų, dabar juokauja, kada bus naujų. Atgrosim sezoną iki rudens, tada gal prisėsim ir prie naujų. Kunigaikštis Nostalgirdas ilgai neišsilaikys valdžioje, bet laiko mašina vis dar veikia - po koncerto bent keletas žmonių pasakoja, kur juos nunešėm. Keliskart nusiritu į salę pašokt, visi juda, skamba gerai. Ypač smagu nuo scenos matyti, kaip linguoja galvos salės pakampiuose, reiškia pagauta gera banga. Bisui - "21".
Sena iškaba skelbia "Menininkų kavinė Pušis", bet, sako, geriau čia neužsilaikyti. Aplankom "Sub-in-air", pažiūrim Keista Bjauri Žuvis pasirodymą. Šiaip crazy, kad Alytuje po savivaldybės (!) pastatu vyksta tokie dalykai. Kad tik būtų kam tuose dalykuose dalyvauti. Naktį užbaigiame pub'e "Kišenė", nes norisi dar kiek pablevyzgoti. Ekranuose sukasi 90s alternatyvos klipai.
|
|
+++1/2
|
viršun
#4 - balandžio 17 d., Warszawa (PL) - "ADA Puławska"
Stipriai mušant nostalgijos pulsui grupės atsikūrimo pradžioje, lengvabūdiškai pasirašėme važiuoti į dalį turo su Kanalizacija, kur groja du mūsų pūtikai Simonas ir Danielius. Ši idėja kiek anksčiau kilo būtent Lenkijos sostinėje, kur pastaruoju metu dažnai grojo "kanalizokai". Išgirdęs, kad dr.Green vėl groja, šią mintį pamėtėjo anksčiau Vilniuje gyvenęs Dima/Svmerki. Jis jau daug metų gyvena Varšuvoje, turi Lenkijos pilietybę ir organizuoja įvairius koncertus. Iš pradžių buvo mintis užkabinti Vokietiją ir Čekiją, bet galiausiai liko 4 koncertai Lenkijoje.
Paskutinį kartą Varšuvoje grojome 2007-aisiais: pavasarį pro-eco festivalyje "Dla Ziemi" su britais Inner Terrestrials" ir rudenį su italais Los Fastidios".
Stipriai atšąlusį balandžio rytą sėdame į busiką ir spaudžiame link Varšuvos. Spausti galima, nes per kelioliką metų Lenkiją išraižė autostrados. Kanalizacijos mašinoje guli Danikas, kurio egzistencija šiame ture buvo stipriai pakibus dėl ligos. Vis dėlto ekipažai išriedėjo pilnų sudėčių.
Be ypatingų nuotykių pasiekiam Mokotow rajoną. Didžiausias iššūkis - pro itin siaurus vartus įvairuoti mūsų didelį busą į buvusiose teatro patalpose įsikūrusį "skvotą". Kabutėse, nes "ADA" bendruomenė moka miestui tam tikrus mokesčius. Nors viskas atrodo kaip bet kurioje panašioje Europos institucijoje. Minėtas Dima pasitinka ir aprodo kur kas. Laukiame atvažiuojančios kolonėlės, po vakar ne visas priekis veikia.
Patalpa kiek primena "XI20", tik virš scenos įrengtos keistokos "pakabinamos" lubos, sugeriančios garsą tiek, kad viskas skamba kaip studijoje. Be to, viduryje plati kolona dalina viską į baro ir scenos erdves.
|
Besiderinant garsą, virtuvėje čirška čeburekai-samosos su burokėlių ir riešutų įdaru. Šiek tiek užkandus, vidiniame kiemelyje po truputį pradeda rinktis žmonės, tarp kurių - ne vienas expatas iš Baltarusijos.
Galų gale, prisirinko apie 100 įvairių žmonių, kad ADA'oje atrodė visai padoriai. Kanalizacija pagrojo pirmi - jie vis labiau lipa iš džiazo į platesnius vandenis, o girdinčius juos pirmą kartą nustebina tūba vietoje boso. Tiesa, pastaraisiais metais Varšuvoje juos galima išgirsti bent po keletą kartų - "kanalizokai" turbūt aktyviausiai turuojanti lietuviška grupė.
Atgrojęs su Kanalizacija, Danielius iškart grįžta į išnuomotą šiltą sausą apartamentą, todėl šįvakar grojame tik su dviem pučiamaisiais. Nepaisant to, vos telpame mažoje scenoje. Garsas, kaip minėta, toks truputį "studijinis", tačiau visų orkestro ingredientų nesigirdi. Jau po kelių gabalų publika sujunda - neblogas sprendimas gana pradžioje groti "East Europe Ska" - jei kas nors jį žino, dažniausiai nepasidrovi padainuot. Baltarusiai nelaukia pabaigos ir užsuka judesį. Pirmą kartą nuo šio gabalo sukūrimo, publika neprašyta pradeda dainuot pučiamųjų motyvą.
Dar gal kažką grotume, bet Dima jau mojuoja, kad baigtume - dėl kaimynų reikia laikytis 10pm curfew. Vis dėlto dar užmetame kelis kūrinius bisui - per "21" užsisuka tikras viesulas.
Po koncerto vyksta daug kalbų su naujais ir senais pažįstamais. Atsirandame vietinės dirbtuvės šeimininko gimtadienyje, paskui - vėl bare, galų gale, atirandame savo svečių kambaryje. Kažkas dar užmeta malkų į buržuikę ir visi pasitraukia į oblivioną.
|
|
++++
|
viršun
#5 - balandžio 18 d., Krakow (PL) - "Warsztat"
Jei Varšuvoje savo laiku grojome daugybę kartų, tai Krokuvoje niekada neteko koncertuoti, nors miestas visada garsėjo savo kultūriniu gyvenimu. Šįkart senas pažįstamas iš Paprika Korps nukreipė į DIY vietelę "Warsztat" - vakar išmokom, kad šis vokiškai skambantis žodis reiškia "Dirbtuvė".
Apie 5pm jau švartuojamės prie pakriošusių pastatų komplekso beveik po geležinkelio tiltu. Kitoje upės pusėje - miesto centras, aplink - grėsmingai artėjantis Krokuvos paupys. Miestas perdavė pastatą vietiniam entuziastų kolektyvui, kurie čia vykdo įvairiausias veiklas, daugiausia koncertus. Tiesa, jei vakar koncertas vyko buvusiame teatre, tai šiandien nusimato grojimas buvusioje... skerdykloje. Atmintyje iškilo ne patys geriausi atsiminimai i6 paskutinio 1999-ųjų turo koncerto Glivicų skerdykloje...
Kol kas niekas nieko blogo nežadėjo. Promouteris Rafal atnešė katilą oranžinės masės aka punk gulash ir vaišingai pilstė naminę slivovicą. Palyginus su Varšuva, garsas buvo su massive bass, einančiu per kūną.
|
Gretimoje patalpoje savo knygą "Do What You Want: The Story of Bad Religion" ruošėsi pristatyti amerikietis Jim Ruland. Pastarąjį čia pakvietė Michal iš leiblo "Nikt Nic Nie Wie", su kuriuo buvome užmezgę gana artimus santykius prieš keliolika metų. Buvo labai smagu susitikti ir persimesti žodžiu su Michalu.
Nors vieta atrodė gana atoki, internetas sakė, kad čia nuolat vyksta koncertai ir žmonės žino apie ją, bet, panašu, Rafal pasitenkino tik evento sukūrimu FB, nes artėjant koncerto pradžiai, aplink šlaistėsi vos viena kita žmogysta.
Kanalizacijai pradėjus, salėje be mūsų ir garso operatoriaus buvo kokie... 3 žmonės. Nelabai smagu, bet, kita vertus, galima visai smagiai atsipalaiduoti, kad nekristum į beprasmybės glėbį. Pagrojame vieni kitiems ir susikrovę važiuojame į hostelį kitoje upės pusėje. Toks keistokas jausmas, atrodo, kad jokio koncerto net nebuvo...
|
|
++
|
viršun
#6 - balandžio 19 d., Wroclaw (PL) - "Hulajpole"
Pirmą kartą grupės istorijoje apsilankėme ir Vroclave. Ilgą laiką šią datą laikėm Berlynui, bet nepavykus ten užsikabinti, pasinaudojome "Hulajpole" kvietimu.
Atvykę radome užskvotintą ~100 metų senumo vilą vietinio Žvėryno prieigose, po naujai pastatytu tiltu ir supamą sveikatingumo takelių. Ant tvoros pakabinta lentelė su rusų anarchisto P.Kropotkino pavarde. Huliaipole yra miestas Ukrainoje, kur gimė žymus anarchorevoliucionierius N.Machno. Viduje sienos nukabinėtos atitinkamais (a) šūkiais, virtuvėje prikrauta literatūros ir zapatistų kavos. Vis dėlto atrodo, kad viskas labiau griūna, nei gerėja. Pastatas atjungtas nuo elektros ir vandens, todėl gyvenimas čia gana sudėtingas. Aplink esančiame sklype matyti daržų užuomazgos. Bet kolektyvas tiki utopija ir bando gyventi pagal savo principus.
Turbūt venintelė šilta vieta - virtuvė, kurioje laukia garuojantys spagečiai su vegan corbonara. Koncertas numatytas šalia vilos esančiame garaže (?), kurio sieną puošia užrašas "Žodžiai, kaip ir pastatai, negali būti tušti".
Šįvakar numatytas benefitas Začyno skvotui Varšuvoje. Nelabai logiška daryt benefitą su 2 užsienio grupėmis, todėl po koncerto atiduodam mums skirtus šimtus zlotų bendram reikalui. Mes savo išlaidų vistiek neatmušim, o jiems gal kažkiek padės.
Kartu groja dar dvi grupės PUNKt Ewakuacji ir Chujoza iš Lenkijos - visas festivalis.
|
Prie jų pridėjus keliasdešimt svečių garaže užsisuka šioks toks judesys. Bet maloniausia sėdėt aplink lauželį kieme ir gurkšnoti šildančią slivovicą.
Kanalizacija atidirba profesionaliai kaip visada. Jiems nesvarbu, salėje 2, 20, 200 ar 2000 žmonių. Aparatūra itin asketiška, jokių monitorių nėra, dūdos groja į orą. Galbūt norėdami apšilti visi juda kruta.
Dar prieš pradedant priešais sceną atsiranda dvimetrinis milžinas, nusiteikęs pasilinksmint. Bet ant scenos kitas nurodymas: no macho pogo. Nors ir įsijautę visi laikosi savo kvadratinio metro ribų ir tikrai jokios agresijos. Antroje pusėje ne pavyksta kažkiek panaikinti amžinąjį skvotų įšalą. Sugrojam viską arba beveik viską. Atrodo, visai linksma, bet pridėjus nakvynę nešildomoje patalpoje, paskutiniam koncertui balso nebelieka...
Prie laužo užsimezga internacionaliniai pokalbiai, sukasi stipresnio gėrimo talpos, kol po truputį mažėja kompanija ir finaliniam pokalbiui dar persikeliam į virtuvę. Ryte pamatom, kad virtuvė - alco free zona, o ant stalo puikuojasi mūsų palikti buteliai...
|
|
+++
|
viršun
#7 - balandžio 20 d., Poznan (PL) - "Rozbrat"
Gerokai atšąlę po vizito Vroclave, pasiekiame Poznanę, tiksliau čia esantį vieną garsiausių Lenkijos skvotų "Rozbrat". Teko groti čia prieš 20 metų. Tuomet skvoto kolektyvas kovojo su miestu dėl savo teisės būti. Vėliau pavyko visą teritoriją išsipirkti ir šiandien "Rozbrat" iškeldinimas negresia.
Senbuviai prisimena, kad įvažiavimas į teritoriją - gana komplikuotas, nes siaurą keliuką iš abiejų pusių įrėmina tvoros ir medžiai. Iš tiesų mūsų didžiulis busas stringa nedideliame posūkyje, iki vartų likus keliasdešimt metrų. Pastatome jį gatvėje ir einame pažiūrėti, kas kur kaip. Kaip dažnai būna skvotuose, niekas nieko nežino, bet atsiranda jaunimo su vežimėliais, kuriais suvežiojami visi daiktai. Promouteris išvis nesiteikia pasirodyti, bet atsiranda šaunus garsistas Szymon. Jis ne tik padeda su garsu, bet ir parodo "svečių kambarį" - nešildomą tamsią kamarą su dviaukštėmis lovomis. Visi nusprendžia, kad likti nakvoti čia neverta. Jau pakankamai pašalta praėjusią parą.
Skvoto teritorija gana didelė, bet šiltų patalpų mažai - virtuvė, kurioje nelabai yra kaip tūsintis ir naujos didelės "buržuikės" šildoma patalpa, kur vyksta kažkieno gimtadienis. Trinamės ten, gimtadienienykai įtariai žvalgosi. Nėra ne tik promouterio, bet ir jokios "oranžinės masės"... Be to, po vakar nėra ir balso. Kirba mintis, gal jau iškart namo varyt, net negrot, bet išlaukiame.
|
Neišvengiamai atmintyje iškyla vienas didžiausių nusivylimų turuose - koncertas Berlyne su olandais The EX, kuriame viską sugadino prarastas balsas.
Grojant Kanalizacijai patalpoje sienas ramsto 4-5 žmogystos. Dvelkia atvėsusia beprasmybe. Gaila, kad paskutinis mūsų bendras koncertas toks, bet yra kaip yra. Visi stengias juokaut ir neprarast ūpo.
Balso atsargos visiškai išsekusios, tenka dainuoti stengiantis išsilaikyti viename tembre, kuriame dar kažkas girdisi. Vos nuklydus į šoną, balsas visiškai lūžta. Todėl atsiranda neįprastos postpunkinės monotonijos ir emotionless. Paskutiniame koncerte Slavka atsipalaiduoja ir nusiteikęs pagroti nepaisant visko. Garsas - geresnis nei vakar. Nepastebimai nedidelę salę papildo keliasdešimt žmonių, jų energija šiek tiek pakrauna. Mindiakui pirmą kartą per turą trūksta styga, tačiau net ši pertrauka jų neišbaido ir jie audringai reikalauja dar. Tiesa, tą audrą kelia keletas gerai susidainavusių vaikinų. Rodom, kad balsui kaput ir baigiam. Viską vėl ant vežimėlių ir besikraudami šokam naktinėje Poznanės gatvėje.
|
|
++1/2
|
viršun
#8 - gegužės 10 d., Kaunas - klubas "Lemmy"
Po visomis prasmėmis šaltos kelionės į Lenkiją, grupei reikėjo ko nors šiltesnio. Šiame revival etape Kaune dar nebuvome, o "Lemmy" patys parodė iniciatyvą. Šis klubas neabejotinai yra Lietuvos metalo (ir aplink) scenos pagrindinė citadelė, įkurta šios krypties veteranų iš Luctus. Pasiklausinėjus kauniečių, buvo sutarta, kad mūsų terapijos seansui geresnės vietos mieste šiuo metu nėra. Šiais laikais subkultūrų priešprieša gerokai sumažėjusi, o gal ir visai išnykusi, tai kodėl gi ne?
Paskutinį kartą Kaune grojom 2008-aisiais - tai buvo pirmasis minituro su Inner Terrestrials koncertas.
Kaip ir į Alytų, važiavome dviem auto. Pigiau, bet truputį išskaido kolektyvinę dvasią. Nori nenori, gaunasi toks truputį jie ir mes. Kartu dar prigriebėme ir vieną aktyviausių mūsų revival palaikytojų - rašytoją ir pedagogą Povilą Šklėrių. Vėliau jo dėka backstage'as pasipuošė braškėmis. Bet iš tikrųjų, kas tas 100km, kad kažką išskaidytų.
Klubas įsikūręs prie pat autobusų stoties, antrame raudonų plytų pastato aukšte. Lipant laiptais pasitinka čia buvusio bravoro iškaba. Praėjus sueuroremontuotą laiptinę ir fojė, patenki į patalpą su jaukia scena ir baru. Koncerte apsilankė truputį virš 100 žmonių. Suėjus dar tiek pat jau būtų gero ankštumo atmosfera.
Danielius pasakojo, kaip jie čia grojo su Kanalizacija 5-iems žmonėms, tuščios klubo prieigos daug optimizmo nekėlė. Bet buvo tiesiog neįmanoma, kad būtų kaip, tarkim, Krokuvoje, kur buvo viskas, išskyrus auditoriją. Dar po kiek laiko tas pats Danielius sakė, kad jau prisirinko žmonių. Atėjo ne vienas Kunigaikščio Nostalgirdo amžininkas, bet buvo ir žmonių iš dabarties.
|
Galimai juos pritraukė vietiniai Gėdos Stulpas, nors ši grupė - taip pat ne pirmos jaunystės Šlangos Į Gamtą reinkarnacija.
Gėdos Stulpas su universiteto dėstytoju Laurynu priešakyje užpildė klubą melodingu pankroku su klavišais. Gyvenimiškos istorijos iš kairesnės perspektyvos. Netrūksta saviironijos. Pabaigoje nuskamba ir Šlanga Į Gamtą hitas kartu su vokaliste iš senosios sudėties. Visi jau pakankamai įšilę.
Simonas telefone randa nufotkintą kažkurio koncerto playlistą ir padalina visiems. Lipame ant scenos, publika išmasažuota, juda nuo pirmų "Double Game" akordų. Po koncerto Verbaitis sakys, kad pagrojome blogai, bet linksmai. Tiesa, klaidų netrūksta, kaip jau įprasta, keliose vietose viskas įsisuka į savotišką improvizaciją, kur visi gaudo, kaip čia kas vyksta. Įdomu, kad niekas nesugriūna ir kažkuriuo momentu grįžta į rėmus. Šiaip, tai gal net įdomiausi koncerto momentai, nes vyksta čia-ir-dabar ir yra sunkiai pakartojami. "Dr.Giljotiną" skippinam iki geresnio momento. Vienu metu jau temsta akyse, bet paskui įsijungia antras kvėpavimas ir nuvažiuojam iki galo.
Sakom, biso nebus, sąžiningai sugrojam beveik 20 gabalų. Bet publika nusiteikusi ryžtingai ir nesiruošia paleisti be pakartojimo. Paserviruojam "Comfortable Coma" ir "21".
Po koncerto dar vyksta kalbos ir pasisėdėjimai, kol po truputį išsikrapštom į autostradą namo.
|
|
+++1/2
|
viršun
#9 - birželio 11 d., Vilnius - "Downtown Forest Hostel"
Pasklidus gandui apie tai, kad vėl pradėjom groti, su mumis susisiekė Kazimieras Likša ir pasiūlė pagroti jo kuruojamame "Foresto" kieme. Pasirodo, pats su grupe Karma grojęs, o dabar solinę karjerą tęsiantis Kazimieras savo laiku paklausydavo "grynų". Tai - viena jaukiausių miesto open air erdvių su savotišku natūraliu "amfiteatru" ir 10pm deadlainu, žinoma.
Gana greitai organiškai susidėliojo, kad grosime su LT reggae dub meistrais Ministry of Echology. Skaitau jų 2014 m. intervą, kuriame dr.Green skirta ne viena pastraipa, o taip pat rašoma, jog "Once we tried to make a song with Domas (vocalist from Dr. Green), but that was very long time ago and it never happened." Niekaip neprisimenu, kad bandėm kažką su ministrais, gal nepavyko, tai ir buvo nukišta į atminties užkaborius. Ten taip pat rašoma: "However, their bass player sometimes is a sound engineer of our concerts." o tai jau visiška tiesa ir realybė, nes netgi šiame koncerte Verbaitis buvo ministrų garsistas. Dar prijungėme dj E-roott ir pradėjome renginio propagandą.
Viena pagrindinių gero open air koncerto sąlygų - geras oras. Iš pradžių prognozės rodė, kad viskas bus gerai, bet renginio dieną pasirodė lietaus požymių, o E-roott'ui šildant atmosferą visus išprausė lietus. Laimei, jis buvo stiprus, bet gana trumpas ir paskui jau nebetrukdė.
Kadangi buvo paleisti išankstiniai bilietai, aiškiai piešėsi lankomumo vaizdas, kuris iš pradžių nedžiugino, tačiau koncerto dieną pardavimai staiga pasidvigubino ir kartu su abiejų grupių svečiais susirinko apie 400 žmonių.
9 mėnesius negroję "ministrai" iš 10-ies žmonių bendruomenės aptrupėjo dvigubai. Prieš du metus išleidę 5-ąjį albumą, pastaruoju metu jie nebuvo labai aktyvūs, bet sugrojo groovy pasirodymą.
|
Dar prieš koncertą repeticijose sutarėm, kad negrosim lėtų gabalų - dėl 10pm curfew turėjom ribotą laiką grojimui. Soundčekas praėjo gerai, žinoma, savo garsisto neturėjimas visada palieka erdvės nesklandumams. Slavka prieš koncertą buvo patyręs sveikatos sutrikimų, todėl grojo gana santūriai. Tuo tarpu pučiamieji rado laiko ir noro nuvaryt pašokinėt tarp publikos. Nedėkinga scenos struktūra neleido visiems iki galo jaustis kartu - Mindiakas su Verbaičiu grojo tokiuose atskiruose "kišenėse". Nors žmonių buvo pakankamai, visi laikėsi gana atokiai nuo scenos, tačiau ilgainiui išsijudino ir viskas baigėsi gana audringai. Planavome negroti, bet nesusilaikėme ir nuskambėjo "Jūra".
Koncertas buvo papuoštas keliomis ypatingomis progomis. Visų pirma, taip gavosi, kad būtent tą dieną Mindiakas šventė savo gimtadienį. Antra, pristatėme antrą albumą perleistą vinile. Tai suteikė renginiui papildomo šarmo. Kaip ir po koncerto išgirstas specifinis Mikšio iš LMP balso tembras. Buvo ir daugiau įvairių muzikantų. Būtų smalsu sužinoti, kokie, pavyzdžiui, Daliaus Naujokaičio įspūdžiai apie dr.Green?
|
|
++++
|
viršun
#10 - birželio 28 d., Kaunas - "Juodas Kaunas", gamykla "Pergalė"
Prieš kelis mėnesius sulaukėme kiek netikėto kvietimo į "Juodą Kauną" su šiuolaikinės alternatyvinės lietuviškos muzikos žymūnais Solo Ansamblis ir ba. Šios dvi grupės jau kurį laiką rengia "juodus" koncertus, o pernai smogtelėjo "Juodą Vilnių" Kalnų parke. Iki šiol šiuos renginius apšildydavo kylantys atlikėjai, kuriems tai tapdavo geru boost'u karjeros prasme. Šįkart nuspręsta daryti kiek kitaip - pradžiai pakviesti jau gerokai prakutę ir 3 albumus išleidę Akli ir naujai atkutę mes. Žinoma, didžioji dalis publikos pavadinimą dr.Green turbūt girdėjo pirmą kartą, tai tas ant to.
Iš pradžių kilo diskusijų, ar mums išvis verta čia groti, atseit, gal ne visai mūsų scena, ne mūsų tribe'as ir panašiai. Bet vis dėlto, tai - ne kokia beveidė miesto šventė, o gana tikslinė grupė, nors vėliau nuotraukoje matomi Nirvana ir Korn maikonai sufleruoja, kad gal ne vsai. Bet nugalėjo mintis, kad "Juodas Kaunas" - visai geras variantas prisistatyti naujai/jaunai publikai, kuri 2008-aisiais nebuvo gimusi arba dar tik mokėsi vaikščioti ir kalbėti.
Deja, iš anksto žinojome, kad negalėsime groti pilna sudėtimi, nes Simonas tuo metu bus povestuvinėje kelionėje. Kepinant apie +35 į Kauną išvažiavome 6-iese. Buvusioje ar pusiau esamoje plieno apdirbimo gamykloje mūsų laukė viena didžiausių kada grotų scenų. Anksčiau tokiose erdvėse jausdavomės nejaukiai ir neužtikrintai. Buvo nemažai dėl įvairių priežasčių sugriuvusių koncertų ir vos keletas pavyko. "Čia tau ne Kauno "Lemmy", kuriame grojome prieš kelis mėnesius." Bet šįkart buvo kažkaip ramu. Soundčeke dar apsidėliojome garsą, pagrojome kelis gabalus - techniškai viskas buvo gerai, beliko susitvarkyti psicholigiškai. Renginio dieną atėjo mr.Sold out'as ir didžiuliame angare buvo laukiama ~4 tūkst. žmonių.
|
Kaip mažiausiai žinoma grupė turėjome pradėti juodą išpuolį Lietuvos širdyje. Pagrįstai tikėjomės pustuštės salės ir galbūt keleto pažįstamų iš seniau, tačiau užlipus į sceną mūsų jau laukė keli tūkstančiai ausų ir jų pastebimai daugėjo. Iš salės buvo justi palaikanti energija, kuri po kiekvieno gabalo pavirsdavo nemažu triukšmu. Publika turėjo dar daug energijos ir jos netaupė, nors jų dar laukė bent 5 valandų pamaina.
Iš playlisto buvo pašalinti visi lėti gabalai, liko tik "dr.Guillotine". Buvome priversti viską susidėlioti iš anksto, kad šviesistas galėtų bent įsivaizduoti, kas apie ką. Tai pridėjo dinamikos, nes nebuvo tarimųsi tarp gabalų, kad išmesti, o ką pagroti. Nžn, ar garsistas irgi pasidomėjo, ką grosim, bet kažkas minėjo, kad buvo kiek netikėta girdėti tokios masės "grynus". Aš blaškiausi po visus scenos aukštus, per pirmą gabalą išliejau Armino alų, prisėdau prie (ba.?) būgnų, nusileidau pas žmonės, bandžiau užsukti moshpitą, kas iš dalies pavyko.
Bendrą vaizdą gana gerai atspindi vėliau klasioko atsiųsta žinutė: "Su dukra šnekėjaus apie koncertą. Sako, ai ten dar tokie "senukai" grojo, šitas gabalas visai nieko." Visai nieko gabalas, tai "Kablys", kuris pabaigoje išties nuskambėjo kažkaip pakiliai. Blogerė Mahila pridėjo: "Kaip restoranuose būna vaikų zona, Juodame Kaune galėtų būti žmonių, kam per 30 zona. Labai nedaug mūsų, paskęstam minioj, gal būtų pravartu."
Po koncerto dar šiek tiek pasitrynėm backstage, šiaip visas production'as buvo high level. Nesvarbu, ar esi apšildantis, ar pagrindinis veikėjas - pagarba "Damn Good". Ačiū ba. ir Solo, kad pasharino su mumis savo publiką ir jos energiją.
|
|
++++
|
viršun
#11 - liepos 12 d., Lavysabalė - "Swamp" festivalis
Krilaz (ex- geriausias LT hardcore eksportas Bora ir ganzinas "Kablys") festivalį savo žemėse pradėjo, kai mes jau buvome baigę groti. Panašiu metu nunyko visa karta Vilnius hardcore grupių. Galbūt todėl "Swamp'as" prasidėjo nelengvai, tačiau po truputį išaugo iki kasmetinio DIY punk bendruomenės susibūrimo. Pastaraisiais metais čia galima sutikti ne tik vietinius, bet ir specialiai šiam savaitgaliui grįžusius emigrantus. Kas automobiliu, kas traukiniu, kas dviračiu (mūsų pūtikai Arminas ir Danielius taip pat mynė), kas tranzu - Lavysabalėje susirinko apie 800 galvų. Oro sąlygos idealios: +30 dieną, +20 naktį.
Viena pirminių priežasčių atkurti dr.Green buvo sumanymas pagroti "Swampe". Pernykščiam paprasčiausiai nespėjom pasiruošti, o į šiemetinį atvykom jau gerokai apsigroję. Nors prašėmės nekankinti senukų ir groti apie 9-10h vakaro, kitos grupės paprasčiausiai atsisakė groti po mūsų ir taip tapome penktadienio pagrindinės scenos uždarytojais.
Tokiuose festivaliuose laukti vėlyvo pasirodymo yra labai nelengva - visi labai draugiški ir vaišingi, kepinanti saulė skatina skysčių vartojimą, labai lengva pasiduoti linksmyčių sūkuriui, bet apie vidurnaktį scenoje pasirodė gana adekvatūs daktarai.
Soundčekas buvo padarytas dar dieną. Beje, garsu rūpinosi Vytas Novickas, pažįstamas dar nuo mūsų "Darom" laikų. Tulikai taip pat primena "Darom", kaip ir savadarbės valgyklos/baro pašiūrės bei medinė scena. Nekalbant apie publiką, kuri žino, kodėl ir ko čia susirinko.
|
Neįtikėtina, tačiau viskas vėlavo tik apie pusvalandį.
Turėdami omeny festivalinį režimą, sudėliojome gana trumpą setlistą. Juolab, kad publika jau buvo gerokai išmasažuota ir pasiruošusi veiksmui. "Double Game", "PVG", "East Europe Ska" ir visi jau vartosi kūlversčiais, o prie scenos susidaro dulkėtas mošo katiliukas. Kitą dieną keleto jo dalyvių paakius puošia mėlynės, o kažkas išvežamas į ligoninę dėl trūkusių raiščių. Galbūt tam pasitarnavo papildomas energijos boost'as, kaip grojome Bora "Fundamental Love" ir "Prieš Tave" koverius su grupės OG vokalistais Krilu ir Vladiku. Po to sugrojome "Giljotiną" ir dar kažką bei "Kuom Ji" ir visiškai kreivą, bet itin reikalautą "Jūrą". Techniškai ne pats geriausias pasirodymas, bet emociškai - intensyvus ir linksmas.
Pabaigai, Povilo Šklėriaus mintys: "Sekmadienį sutiktas pažįstamas paklausė ar vis dar jaučiu nostalgiją, kai groja Dr.Green, nes jis tai, sakė, nejaučia jokios. Atsakiau, kad jaučiu, bet po to važiuodamas namo pagalvojau, kad paskutiniu metu tiek kartų matėm su draugais Greenus, kad čia jau ne nostalgijos reikalas, o tiesiog džiaugimasis mėgstama grupe, kuri, atrodo, net ir nebuvo niekur dingusi. Gaila, kad sugrojo trumpoką koncertą, bet jis buvo puikus. Tokia susispaudus masė žmonių, prakaitas ir prarėkti balsai. Kai krenti, tai tiesiog atsiremi į žmonių masę ir kas nors tave vėl pastato ant kojų."
|
|
++++1/2
|
viršun
#12 - liepos 26 d., Vilnius - bendruomenės centras "XI20"
Grįžome į savo namų aikštelę "XI20", kur prieš ~8 mėnesius pradėjome naująjį grupės etapą. Koncertas "Skylėje" vidurvasarį neskamba kaip geriausias sumanymas, tačiau būtent šią dieną pro Vilnių keliavo antifa skacore banda Public Serpents iš Naujojo Džersio. Kaip jaukas publikai buvo prikabinti vietiniai Tureto Sindromas ir mes. Priešingai nei įprasta pramogų versle, pogrindyje svečiai nebūtinai būna hedlaineriai. Pasimokę, kad Rygoje po vietinių 2/3 publikos išėjo, Public Serpents nenorėjo groti paskutiniai.
Artėjant prie "Kablio" nustebino nematytų veidų gausa. Pasirodo, pakeliui į "No Drama" reivuką, į koncertą užsuko bent keletas busikų įvairaus plauko ir tautybių veikėjų. Susimaišę su vietiniais jie sudarė kiek svyruojančią kelių šimtų galvų masę.
Ta pati masė labai greitai prikaitino "Skylę", nepadėjo net įrengta ventiliacija. Po kiekvienos grupės visi pasipildavo į Ivanauskaitės skverą. Tureto Sindromas ką tik išleido naują albumą "Trash-Humanism" ir buvo neseniai matyti "Swampe", todėl pasirinkau pokalbius lauke.
Public Serpents turėjo atvažiuot prieš kokius 20 metų, kai Lietuvoje tokia muzika buvo itin paklausi. Tiesa, tuomet irgi buvo šio stiliaus herojų iš užsienio, pvz., prancūzai P.O.Box ar austrai Antimaniax. Bet geriau vėliau negu niekada. Šioje grupė dainuoja buvęs žinomos skacore grupės Choking Victim būgnininkas. Nenorėdamas sėdėti ant sofos ir žiūrėti TV, jis nusprendė su naująja grupe pažinti pasaulį: šiemet groja beveik 80-ties koncertų turą Europoje ir jau planuoja koncertus kitiems metams. Po Vilniaus liko dar keliolika.
|
Baltijos šalys jiems labai patiko, norėtų grįžti dar.
Prieš vidurnaktį lipame ant scenos. Tiesą sakant, paskutinį kartą visi kartu matėmės... "Swamp'o" scenoje. Vasarą sunkiai sekasi surinkti konsiliumą. Kaip pagrindą imame minėtame festivalyje išdistiliuotą playlistą. Prakaitas sunkiais visur, kur įmanoma. Publikos palaikymas stumia į priekį. Pūtikai, berods, "Giljotinoje" išfrazuoja vieną klasikinių melodijų. Įtraukiame ir Boros "Prieš tave", tik šįkart dainuoja ne OG vokalas, o aš. Gabalas visai nuskamba, galbūt nepamiršime jo ir ateityje. Bet šiaip koncertas atsipalaidavusiai sklendžia, galbūt tam įtakos turi namų aikštelės faktorius. Atrodo, kad viskas gerai sukritę ir yra traukos. Palyginus su pirmuoju koncertu "Skylėje", mes geriau susigroję, todėl galime duoti geriau ir daugiau. Klausimas, ar publikai to reikia, bet smagu, kad po truputį nubraukiame tuos nostalgijos voratinklius ir galime pagroti koncertą čia-ir-dabar.
|
|
++++1/2
|
viršun
#13 - rugsėjo 5 d., Vilnius - "Loftas fest 2024"
Vos nugirdęs, kad atsikūrėme, "Lofto" įkūrėjas V.Diawara iškart pakvietė į savo organizuojamą festivalį. Galimai, tai įvyko ankstyvą pavasarį Taline, kur sugebėjome nepagroti per visą grupės egzistavimą. Po "Juodo Kauno" šis festivalis tapo dar vienu pasirodymu platesnėms masėms. Tiesa, ten publika rinkosi dėl ba/solo, o čia - dėl to... kad nemokamai. Na, gal keli šimtai atėjo ir dėl mūsų. Bet kuriuo atveju, susidarė panašaus kalibro masė. Viešumo pridėjo tai, jog, "Opus" radijas šventė savo gimtadienį ir viską transliavo gyvai.
Įdomiai gavosi, kad grojome visiškai su "savais": Kanalizacija (su kuriais važiavom kartu į Lenkiją, jie grojo mūsų 28 gimtadieny KKC), Ministry of Echology (su kuriais grojom "Dowtown forest hostel" vasarą) ir Baltic Balkan (kurių Lencas kadaise dainavo Tai Ką?, su kuriais daug važinėjom po Lietuvą ir grojom tokiose egzotiškose vietose kaip Rietavas and N.Akmenė).
Pirmoje koncerto pusėje keliomis tylos sekundėmis paminėjome netikėtai iškeliavusį Rolandą Rastauską RoRa.
Sudarėme ~45 min. setlistą, iš lėtesnių palikę tik "Dr.Guillotine".
|
Kaip turbūt jau minėta, naujoje grupės reinkarnacijoje dingo didesnių scenų baigė, kai dažniausiai sugriūdavom vidury pasirodymo. Šįkart prie pulto dirbo vienas geriausių LT garso profų A.Ratmanovas, o švietė bičiukas su mūsų maike - tech pagrindas buvo geras, tik grok.
Paaiškėjus, kad ant scenos viskas tvarkoje, pasinaudodamas belaidžiu mikrofonu, aš (Domas) smukau į publiką, kurioje gali visiškai ištirpti - žmonės už kelių metrų užhipnotizuoti žiūri į sceną ir nemato/negirdi, nors esi visai šalia. Smagu sutikti publikoje pažįstamų ir su jais parėkaut, ganėtinai siurrealu dainuoti scenoje matant grojant grupę. Pabėgimą nuo scenos matyt įtakojo praėjusią vasarą festivalyje matyti Les Savy Fav, kurių vokalistas turbūt kokius 80% pasirodymo praleido tarp žmonių. Beje, jis tai darė su laidiniu mikrafu, o rūpintis laidu buvo bendruomeninis visos publikos reikalas.
Publika jau buvo gerokai išmasažuota (ačiū kanalizokui bei ministrams) ir pasidavė bet kokioms provokacijoms. "Giljotinoje" pūtikai (reik pažymėti, kad Danikas ir Simas buvo vos prieš valandą baigę grot su Kanalizacija) įkorporavo smagų jamaikietiškos klasikos motyvą. Visi gabalai nuskambėjo, tik bisui be reikalo sugrojome kažkokią aptrupėjusią "Visuomenę".
Vėliau vidinėse diskusijoje kažkas kažkam turėjo priekaištų, kažkas sugrojo, kažkas nesugrojo, bet iš esmės koncerte netrūko energijos ir pozityvios agresijos (kaip feste "Gentys" buvo apibūdinti Toro Bravo).
|
|
++++
|
viršun
#14 - spalio 25 d., Vilnius - bendruomenės centras "XI20"
Užbėgant įvykiams už akių, galima paminėti, jog šiemet geriausioje Vilniaus "Skylėje" grojome-grosime 3 kartus ir visuose juose dalyvaujam iš esmės tam, kad nusvertume finansinį šių renginių balansą į pliusą. Žinoma, tai nereiškia, kad grojame per prievartą - jau kur kur, bet "XI20" paprasti sugeneruojama daug teigiamos energijos ir šią vietą visada esame pasirengę paremti.
Pirmasis vyko vidurį vasaros ir buvo šiek tiek neramu, kad nesusirinks žmonių ir nepavyks įvykdyti įsipareigojimų amerikonams Public Serpents. Viskas buvo išpildyta su kaupu.
Tačiau antrasis koncertas buvo mums labai svarbus emocine prasme, nes grojome su savo senais prieteliais Inner Terrestrials iš Londono - savo 30-mečio proga jie atsikapstė iki "Kablio". Būtent jo rūsyje kartu grojome prieš 16 metų. Tai buvo vienas pirmųjų koncertų šiai erdvei ir paskutinis mums prieš ilgą keliolikos metų pertrauką. Be to, su anglais kartu turavome Anglijoje, o vėliau - Lietuvoje ir Latvijoje. Nuo laiko patyrėme ir dvi netektis - fizinį pasaulį paliko mūsų saksofonistas Gedas ir IT būgnininkas Paco. Beje, pastarasis savo laiku grojo legendinėje grupėje Conflict, kuriuos apšildysime minėtame trečiame koncerte. Žodžiu, sukasi likimo verpetai.
Dėl įvairių priežasčių, rudenį stipriai sutriko repeticijų ritmas - nuo rugsėjo pradžios pilna komplektacija susirinkome vos kelis kartus prieš pat koncertą. Iki pilnos laimės susižaidimo trūko. Bet kas buvo soundčeke galėjo nugirst naujo gabalo atgarsius.
Arminas turėjo vėlyvą darbo pamainą, todėl sutarėme groti paskutiniai. Šiaip mūsų ir IT koncertą būtų buvę galima daryti ir didesnėje vietoje, bet vaibas, žinoma, būtų kitoks. "Skylės" vaibą truputį pakeitė nauja neskelbta tvarka - pirmą kartą ribojamas žmonių kiekis. Kolektyvas viduje sutarė, kad 250 yra tas komfortabilus skaičius, bet niekam to nepasakė, todėl prie durų pradžioje kilo nedidelis šaršalas.
|
Taigi, ant scenos lipom paskutiniai, kai visi jau buvo gerokai įšilę nuo intensyvaus IT pasirodymo. Galbūt pastaruoju metu dub jų muzikoje ir mažiau, daugiau sunkesnių rifų, bet grūvo iš jų neatimsi. Prisimenu, mūsų pirmą susitikimą Dižone Prancūzijoje, tada su jais buvo ir meistras už pulto, dėliojęs visokius efektus.
Kažkaip paskutiniuose koncertuose norėjome būti žostkesni, negrojome lėtesnių gabalų, bet šįkart buvo visko. Po petraukos pabaigai įtraukėme "Comfortable Coma". Kartu su publikos riksmu paminėjome Gedą ir Paco. Pakabinus kolonkes palubėje, ant scenos atsirado daugiau vietos, o esant minėtam publikos ribojimui, prie scenos vyko gana erdvūs šokiai. Kita vertus, stage daivint buvo sunkiau, nes nebuvo neturinčios vietos prasiskirti masės. Kaip visada, black & white radio.
Iš publikos atsirado statybininko šalmas, vėliau - odinė skrybėlė ir galiausiai - apsauginis boksininko šalmas - visi buvo išbandyti. Grojome iki valandos. Smagu, kad nepametėme energijos lygio antroje pusėje, nes taip dažnai nutikdavo. Berods, "Purvo" pradžią taip sumalėme, kad teko daryti visišką rewind, bet tai netrukdė.
Po koncerto iki gilios nakties vyko nesibaigiantys pokalbiai. Iš IT liko tik Jay, bet su juo buvo daug šnekos. Perspėjo, kad nesusidėtume su jokiais major'ais ir sakė, kad primename jam Crass'us. Kuo tiksliai turbūt jau niekas neatsimena...
|
|
++++1/2
|
viršun
#15 - lapkričio 15 d., Vilnius - bendruomenės centras "XI20"
Jau senokai buvo numatyta, kad šitas bus paskutinis 2024-ųjų pasirodymas. Pirmais pilnais metais po atsikūrimo buvo visko, bet logiška, kad užbaigėme ten, kur ir pradėjome. O ir proga neeilinė - Diena, kai mirė pankrokas. Tradicinė "XI20" šventė, jau kelintus metus sutraukianti pogrindžio gyventojus. Šių metų formatas: pirmą dieną - 4 grupių koncertas su legendiniais UK anarcho punx Conflict priešakyje, antra - keliolika vietinių grupių groja po 3 gabalus. Grojome pirmąją dieną, nes reikėjo pritraukti žmonių britų honorarui.
Skirtingai nei su IT, kai grojome paskutiniai, šįkart išsiprašėme pasirodyt antri tarp Manacles ir Netvarkoi! Norisi bent kartais ir patiems pasimėgauti koncertu, nebegalvojant, kad dar teks groti ir reikia susikaupt.
Jei neklystu nuo paskutinio koncerto visi repetavome gal vieną kartą. Iš dalies todėl, nes antrajai festivali dienai ruošėm Scum76 projekto pasirodymą (nelabai pavyko, repeticijoje skambėjo geriau, bet gal dar kažką), iš dalies, atrodo, kad lyg ir trūksta motyvacijos ir inspiracijos. Ir dar, žinoma, dėl to, kad pučiamieji užsiėmę kitose grupėse. Atrodo, pagrojom ten ir ten, įvairaus kalibro scenose, o kas toliau? Kol kas sąmoningai nebookinome naujų koncertų, bandysime atnaujinti programą, kad būtų galima vėl parėkaut: Pagrokit senų gabalų.
Kadangi grojo 4 grupės, sudėliojom trumpą, gero pusvalandžio programą.
|
Iš pradžių atrodė, kad gal visi labiau pasirinks šeštadienį, nes tądien buvo numatyta visokių revival'ų ir šiaip įdomybių, o čia - tik įprastas koncertas, bet lipant ant scenos "Skylė" jau buvo artypilnė - durininkai tą vakarą fiksavo virš 300 galvų lankomumą. Žinant, kiek tą vakarą Vilniuje vyko koncertų, visiškai padorus pogrindžio vakaras.
Sugrojome vienu įkvėpimu ir visišku jau įšilusios publikos palaikymu. Tiek praėjusį, tiek šį koncertą "Skylėje" girdisi latviška, estiška ar kita šnekta. Atrodo, Vilniui su pankroko scena pasisekė labiausiai - ji gyvybinga nuo pat savo atsiradimo. Ir dabar "XI20" vyksta eilinė kartų kaita, vis atsiranda norinčių kažką daryt dėl idėjos, kad ir kokia ji bebūtų.
Kadangi grojom ne paskutiniai, galėjom atsileist ir įsiliet į pokalbių bei paklausymų vakarą. Teko pasirašyti ant "Ska'n'go" kasetės, kurią atsinešė mergina, kurios mama savo laiku šoko mūsų koncertuose. Vis atsiranda vienas kitas, pasakojantis kad savo laiku nemėgęs "grynų", bet dabar "pramuša".
Tiesa, prieš koncertą dar pasidarėme naujos sudėties fotosesiją prie "GreenClub" logotipo, ten kur anksčiau buvo scena ir stovėjo būgnai. Neįtikėtina, kad vėliau už tų pačių durų atsidarė "Skylė", o buvusios "Green" klubo patalpos šiandien naudojamos kaip chill ir repeticijų erdvė.
|
|
++++
|
viršun
|
