2000-02-1902--vasario2000-03-1803--kovo2000-03-2403--kovo2000-03-2503--kovo2000-03-2603--kovo2000-03-2703--kovo2000-03-2803--kovo2000-03-2903--kovo2000-03-3003--kovo2000-04-0404--balandžio2000-04-0504--balandžio2000-04-0704--balandžio2000-04-1204--balandžio2000-04-1404--balandžio2000-04-2804--balandžio2000-04-2904--balandžio2000-06-0206--birželio2000-06-0306--birželio2000-08-1908--rugpjūčio2000-09-0609--rugsėjo2000-09-1509--rugsėjo2000-11-0311--lapkričio2000-11-0411--lapkričio2000-11-0611--lapkričio2000-11-0711--lapkričio2000-11-0811--lapkričio2000-11-0911--lapkričio2000-11-1011--lapkričio2000-11-1111--lapkričio2000-11-1311--lapkričio2000-11-1411--lapkričio2000-11-1611--lapkričio2000-11-1711--lapkričio2000-11-1811--lapkričio2000-11-1911--lapkričio2000-11-2011--lapkričio2000-11-2111--lapkričio2000-11-2211--lapkričio2000-11-2311--lapkričio2000-12-0812--gruodžio Vilnius HC: dr.Green: KONCERTŲ APŽVALGOS: 2000

   dr.Green post po box 790 / Vilnius LT 2050 / Lithuania email drgreen at hardcore.lt phone +370 699 53 201 (Tomas)
dr.GREEN koncertai

koncertai mūsų pačių vertinami penkių kryžiukų sistemoje:
+ - nesėkmingas seansas: pacientas mirė
++ - seansas nepavyko: sveikas pacientas "gavo" ligą
+++ - normalus seansas: pacientas koks buvo, toks ir liko
++++ - seansas pavyko: pacientas beveik pasveiko
+++++ - puikus seansas: pacientas pasveiko ir įsirašė į "Ž.D."


#1 - vasario 19 d., Vilnius, "Bombiakas" #2 - kovo 18 d., Alytus, dailiųjų amatų mokykla #3 - kovo 24 d., Vilnius, "Bombiakas"
#4 - kovo 25 d., Torun (polSKA), "Pillon" #5 - kovo 26 d., Potsdam (Deutschland), "Boumann's" #6 - kovo 27 d., Leipzig (Deutschland), "Zoro"
#7 - kovo 28 d., Berlin (Deutschland) "Fett Ecke" #8 - kovo 29 d., Hamburg (Deutschland), "Rote Flora" #9 - kovo 30 d., Bielefeld (Deutschland), "AJZ"
#10 - balandžio 4 d., (Cork, Eire) "Ship of Fools" #11 - balandžio 5 d., Leap (Eire), "Connolly's of Leap" #12 - balandžio 7 d., Terryglass (Eire) Pub
#13 - balandžio 12 d., Muhlheim a. Ruhr (Deutschland), "AZ" #14 - balandžio 14 d., Wien (Austria), "EKH" #15 - balandžio 28 d., Vilnius, baro "Amerika" kiemelis
#16 - balandžio 29 d., Saulėtekis, VU Jungiamieji rūmai #17 - birželio 2 d., Szubin (polSKA), Dom Kultury #18 - birželio 3 d., Berlin-Hellersdorf (Deutschland), festivalis "Kulturschock 2000"
#19 - rugpjūčio 19 d., Kuldyga (Latvija), nekomercinės kultūros dienos "Tabūns 2000" #20 - rugsėjo 6 d., Vilnius, Vingio parkas, "Jaunimo vakarai" #21 - rugsėjo 15 d., Vilnius, "Bombiakas"
#22 - lapkričio 3 d., Vilnius, Green klubas #23 - lapkričio 4 d., Warszawa (polSKA), klubas "B-65" #24 - lapkričio 6 d., Brno (ČeSKA rep.), restauracja "U Alberta"
#25 - lapkričio 7 d., Nitra (SlovenSKA rep.), "Devil's Pub" #26 - lapkričio 8 d., Zagreb (HrvatSKA), club-disco-bar "Maximum" #27 - lapkričio 9 d., Ljubljana (Slovenia), "Metelkova Gala Hala"
#28 - lapkričio 10 d., Velenje (Slovenia), "Mladinski Center" #29 - lapkričio 11 d., Postojna (Slovenia), "MKDC" #30 - lapkričio 13 d., Torino (Italia), squat "El Paso"
#31 - lapkričio 14 d., Saint Etienne (France), café "Le Sporting" #32 - lapkričio 16 d., Dijon (France), skvotas "Les Tanneries" #33 - lapkričio 17 d., Selestat (France), pub "Le Tigre"
#34 - lapkričio 18 d., Frankfurt/Main (Deutschland), "Monster bar" #35 - lapkričio 19 d., Weimar (ex-DDR), "Gerberstr. 3" #36 - lapkričio 20 d., Chemnitz (ex-DDR), "AJZ"
#37 - lapkričio 21 d., Dresden (ex-DDR), "Tal-Str.7" #38 - lapkričio 22 d., Zittau (ex-DDR), jaunimo centras-klubas "Emil" #39 - lapkričio 23 d., Elstal (ex-DDR), "Elstal Jugendzentrum"
#40 - gruodžio 8 d., Riga-Zolitude (Latvija), Ziemelvalstu gimnazija

#1 - vasario 19 d., Vilnius, "Bombiakas"
pirmasis mūsų koncertas '00-aisiais, skirtas pagaliau pasirodžiusiam antrajam dr.Green albumui "the sounds of black & white radio". beje, pirmasis tiražas buvo baigtas gaminti tik koncerto išvakarėse, nes pirmieji du bandymai buvo brokuoti. šįkart albumą išleido "Kablio muzika". taip pat pasveikinome mūsų ve su gimtadieniu. dar vienas koncerto kabliukas - po uždarymo/atidarymo šurmuliuko ir ramonto vel atsidaręs "Bombiakas". pasekmės: euro ir priešgaisrinės apsaugos standartus atitinkanti elektros instaliacija, naujai išbetonuotos grindys bei pabrangęs alus. žmonės pradėjo rinktis jau apie 7 pm. prieš devynias norint nusipirkti alaus ar nueiti į kitą klubo galą jau teko gerokai padirbėti, nes žmonės užpildė kiekvieną kampą, o bufetavos vos spėjo atkimšinėti butelius. koncertą pradėjo apokaliptinio freak-core atstovai Vonia su kriokiančiu Edvuku (iš LMP) priešakyje ir būgnus apglėbusio Radžos (ex-INVAZIJA) užnugaryje. įdomu, bet daugelis stovėjo ir klausė gana nepatikliai. po jų pasirodė gana netikėtai atvykę latviai Voiceks Voiska, kurie vėliau sakė, kad atvažiavo "tolko iz liubvi k dr.Green". būgnininkas, pristatytas kaip Latvijos ska krikštatėvis, vėliau guviai siūlė "Valstiečių" degtinę. beje, jis, kaip klavišiukus maigęs Juris iš Sirke, grupei padėjo tik šiame koncerte. jų pasirodymas baigėsi animaciniu hitu "Buratino". pagaliau scenoje atsidurė dr.Green. tik baigę ir pažiūrėję į laikrodį, suvokėme, kad atkalėme gerokai virš valandos. nuo pat pirmojo gabalo publika užpildė nedidelę "Bombiako" patalpą ir pradėjo šokineti. pirmoje koncerto dalyje priešakines pozicijas užėmė tvirti vyrukai, jas užleido tik gerokai įpusėjus. blizgancios akys, prakaituoti kūnai ir šypsenos sakė, kad viską darome gerai ir vertė atiduoti viską iki galo. dalį gabalų dainavo publika - nustebino, kaip jie gerai moka mūsų tekstus. kulminacija buvo kai Saragosa suplėšė solinį būgną - to jis seniai nebuvo padaręs. tą vakarą pirmąjį krikštą gavo naujasis Saragosos autobusiukas "Renault Trafic", į after-party kamorkėje atgabenęs virš 10 žmonių, aparatūrą ir krūvą gėrimų. interaktyvus bendravimas, sportas prie teniso stalo ir ant batuto tesėsi iki pat 6-ių ryto...
++++

viršun


#2 - kovo 18 d., Alytus, dailiųjų amatų mokykla
pirmas via dr.Green koncertas Alytuje. vietinės scenos veteranas Deivis, pasiėmė biuletenį ir padarė koncertą su vietiniais Buby ir vilniečiais Toro Bravo bei dr.Green. viskas vyko paskrudintomis medinėmis lentutėmis iškaltoje salėje su Vyčiu ir Alytaus dobilu penkialapiu. pinti sietynai taip pat suteikė savotiško žavesio. Deivis sakė, kad 20 žiūrovų butu neblogas rezultatas, tačiau ilgainiui jų prisirinko geras pusšimtis - alternatyvinio Alytaus elitas. pakampėse vis garsiau skimbčiojo buteliai ir cypavo merginos. jau seniau matyti Buby iš Alytaus tyčia ar netyčia nuolat cypė ir vertė nemaloniai susiraukti. tiek muzika, tiek publika atmetė kokius 5-6 metus atgal, kažkas pasakė, kad turbūt ir po 8 metų čia bus tas pats, nes išsiveržti sunku: groji iki 18-os, paskui arba meti gitarą į kampą ir tampi dar vienu normaliu "alytiškiu", arba išvažiuoji mokytis į Vilnių/Kauną. o Buby šįkart grojo geriau nei Varėnoje, nors žemiečiai jų visai nepalaikė. Toro Bravo iš karto "pažabojo" garsą ir užvirė chaos pogo šokius. Čiubas iš pradžių arogantiškai sėdėjo kėdėje, o paskui pradėjo blaškytis po scenos prieigas, kartais lyg netyčia užkabindamas vieną kitą žiurovą. žmonės krito ir vėl kėlėsi ir vel krito kryžium. nauji Toro Bravo gabalai nuskambėjo taip pat tvirtai ir galingai. mes grojom paskutiniai. šiaip ne taip sutvirtinę archaiškus mikrofonus izoliacija, pradėjom su "SKATA". nuo pirmųjų gabalų pasigirdo prašymai pagroti "Jurą" - iš kur jie visi ją žino?! ilgai nepasidavėm, tačiau galų gale visa salė traukė priedainį ir linksmai lingavo. tiesa, salė buvo kiek erdvoka ir šviesi. kartais akys nuklįsdavo į šone sėdinčius akmeninius veidus ir keliom sekundėm dingdavo visas entuziazmas. taciau šokantys žmogeliukai vėl viską pataisydavo. Mindiakas, taip ir neužlipęs ant scenos, o visada grojęs greta jos, sugebėjo nutraukti dvi stygas. kelionė atgal neprailgo dėka Narušio ir jo "ketvirtadalio". Toro Bravo liko žaisti bilijardo ir gerti alaus, o mes nulingavom Vilniaus link. maximum respect musu debiutantui - Renault "Green" Trafic!
+++

viršun


#3 - kovo 24 d., Vilnius, "Bombiakas"
palaikant euroturų tradicijas, buvo nuspręsta padaryti farewell koncertą išvažiavimo išvakarėse. ramiai ir pasąmoningai taupydami jėgas, grojom kažkaip atsargiai, tačiau nuoširdžiai (kaip visada :)). susirinkę žmonės aktyviai lingavo ir šokinėjo į taktą. Akinukas atsisveikinimo proga vaišino šampanu, ištiestų rankų su alaus buteliais taip pat netrūko. netikėtai galingai nuskambėjo jau pamirštas gabalas "mano mirę draugai", kurio priedainį įsidrąsino šaukti mūsų pučiamųjų sekcija. tradiciškai "Bombiake" nemažai gabalų buvo "sing along". pagroję nepilną valandą, šįkart atsispyrėme reikalavimams pagroti "jūrą". koncertą stebėjo Konano tėvas, įvertinęs viską kaip "neblogai". ekspertas. po to su "artimaisiais" dar papūtėme kamorkėje ir pajudėjome Vakarų link.
+++1/2

viršun


#4 - kovo 25 d., Torun (polSKA), "Pillon"
history repeating... pirmas turo koncertas vėl Torunėje, tik šįkart ne tūkstantiniame pompastiškame "Afryka" festivalyje, o jaukiame klube po tiltu. kaip ir praėjusį kartą, atvažiavę nuėjom miegoti - viešbutį pakeitė kambarys ne mažiau zajebystame forte. atsibudome išpilti šalto prakaito ir apspangusiomis galvomis nuvažiavom į klubą. klubas panašus į "Bombiaką", bet viską pagerina gerokai aukštesnės lubos, suteikiančios didesnės erdvės. šiaip viskas gerokai oficialiau, bet pakankamai gerai. prieš mus grojo kažkokia nežinoma, bet visai smagi lenkiško reggae grupė su retro klavišiukais ir a la Alpha Blondy muzika. iš pradžių stebėjausi, iš kur lenkai žino mūsų gabalus, paskui supratau, kad čia Mindas traukia dainą iš visos širdies. pūtikai, gerokai "paspardyti į šikną", irgi pradėjo vis daugiau pritarinėti, todėl kai kurie gabalai nuskambėjo galingiau. atmosfera gerokai užkaito ir taip lengvai baigti susirinkusieji neleido - sugrojom dar tris gabalus viršaus. koncerto organizatorių bandymai suregzti imprezzą atsimušė į palaimingus "albanų" veidus lovose, nors būdamas p. Ambasadoriumi, dar bandžiau gelbėti situaciją.
+++

viršun


#5 - kovo 26 d., Potsdam (Deutschland), "Boumann's"
po visos dienos kelionės ir parkių ant sienų (į Vokietiją įvažiavom tik iš trečio karto ir sugaišom daug laiko), pasiekėm jaukų skvotą žvakių šviesoje. iš karto buvo duota dėžė alaus ir pasakyta: "tuoj išeis kaimynai ir pajungsim elektrą". begurkšnodami alų susipažinom grupėmis Divide + Conquer bei Robotnička. penki jaunuoliai iš Škotijos, Prancūzijos, Anglijos ir JAV pasikeisdami instrumentais sudarė du skirtingus trio: Divide + Conquer - aršus ir greitas politinis punk, Robotnička - švelnesnis, tačiau pakankamai intensyvus emocore. veiksmas vyko dideliame kambaryje, kuriame škotai pakabino didelę vėliavą su suspaustu kumščiu, o prancūzai pradėjo varyti savo liūdnai piktą emo. užgrojus griežtesniems škotams, kambaryje beveik neliko tuščios vietos. vienas seniukas su berete (vėliau puikiai raitęs kojas per mūsų pasirodymą) siūlė vatos užsikimšti ausims. iš pradžių buvo nejauku, nes po škotų kambaryje liko tik keletas žmonių, tačiau ilgainiui jis vėl tapo per ankštas. garsas buvo kažkoks keistas ir nepagaunamas - išėjo keletas fucked-ups, bet tai nesutrukdė išlaikyti teigiamų emocijų. po ilgos pertraukos grojom be playlist'o - Krilas sakė, taip dar geriau. bonusu tapo maišelis home-grown, privedęs prie globalių diskusijų apie laiką virtuvėje. didelė padėka vietiniam virtuvės virtuozui Enrico, paruošiusiam puikią vegan puotą.
+++1/2

viršun


#6 - kovo 27 d., Leipzig (Deutschland), "Zoro"
koncertas gimtajame Alex Holig, daugelio mūsų koncertų organizatoriaus, mieste. viele danke, Alex! atvažiavę daugiau kaip valandą sukinėjomės ieškodami skvoto. ekskursija po miestą po busiko langą. "Zoro" kažkiek priminė jau matytą EKH Vienoje. koncertų salė kiek mažesnė nei mažoji "Kablio" salė. iėjimo kontrolę atstoja į sieną įmūryta sunkvežimio kabina. garsas geras. nuo ankstyvo vakaro lauke prie įėjimo buvo uždegta bačka ir sustatytos kėdės, vėliau ten visą naktį buvo akustinis tūsas. viduje buvo užkurtas superagregatas per nepilną valandą prišildęs visą salę. Robotnička atgrojo gana ramiai, o Divide + Conquer užkūrė neblogą katilą. nuo pat pradžių jie varė linksmai, žostkai ir galingai. nors trūko stygos, visiems škotai labai patiko. mes užlipom gerokai prisnūdę (tas prašmatnus maistas ir bier prieš pat einant groti nėra labai geras užsiėmimas). neužsikabinom kažkaip. vos jau žmonės suklusdavo, pradėdavo kinkuoti galvomis, kas nors atsitikdavo: tai dūdos nuspręsdavo pasiderinti, tai styga trūkdavo, tai būgnai sugesdavo. ratai gerokai buksavo. nors buvo išprašyti keli gabalai bisui, po koncerto jau praradinėdamas balsą, nėriau į miegmaišį..
++1/2

viršun


#7 - kovo 28 d., Berlin (Deutschland) "Fett Ecke"
Berlynas pribloškė savo mąstais ir žmonėmis. kažkokia revoliucinga atmosfera sklando gatvėmis, o užrašai ant sienų sako: "tą ir tą valandą demonstracija toje ir toje aikštėje". spėjom gerai peršlapti ir pasiklysti. vietoje planuoto koncerto labiau punky "Kopi", buvo nuspręsta sujungti du koncertus į vieną ir mums teko groti su kultiniais undergroundo veikėjais the EX iš Olandijos. dauguma žmonių atėjo pasiklausyti būtent jų. pats skvotas irgi labai berlyniškas - niekam tu nerūpi, survive for your life - didmiesčio alsavimas. visas valdžias savo rankose laiko aukšta tvirta blondinė Sarah. pagrojom tik 7 gabalus, nes pasirodė, kad galutinai praradau balsą. vaizdas (ir garsas) buvo gana graudūs. ex'ų garsistas nepersistengė, nors vėliau olandai skambėjo beveik tobulai. žodžiu, koncerto kaip ir nebuvo, nes visi (ir mes) laukė the EX'ų. atėjo Marėnas su Rėma ir Bludiku, pripasakojo visokių istorijų iš savo skvoterių gyvenimo. su vokiečiais tarėmės dėl antifa koncerto Berlyne vasarą. po Marėno skanko, the EX skambėjo labai įtikinančiai - daug galingiau nei prieš kažkiek metų Vilniaus Sporto rūmuose. malonūs drebuliukai per kūną.
++

viršun


#8 - kovo 29 d., Hamburg (Deutschland), "Rote Flora"
koncertas pastato, panašaus į "Kablį", rūsyje, panašiame į "Bombiaką", tik didesniame. jaukiai bėgioja šunys ir vaikai. iš karto apsilankiau "Adler apotheke" pataisyti savo gerklės. gavau skanių žalių tablečių. kurį laiką slankiojom po aplinkinius rajonus. prieš mus grojo dvi vietinės grupės, besistengiančios tobulai nuimti žymūnus: vieni - Kalifornijos melodingą punk, kiti - tradicinį german ska. gražu, tvarkinga, bet nuobodu kažkaip. atvažiavo keli pažįstami iš apylinkių, parūko dūmai. po pertraukos vėl pagrojom kažkaip linksmai ir daug. po praėjusių koncertų nuotaika buvo kiek kritusi, tačiau Hamburge linksmai šokinėjom ir varėm iš širdies. garsas buvo paprastas ir geras, o jį tvarkė ramus meškinas Vanchy panašus į vilniškės "Zarazzos" direktorių. nors vokiečių grupės išsivedė savo draugus ir klasiokus namo, likusieji mus priėmė šiltai. daugelio nuomone, vienas geresnių turo koncertų. Hamburge pūtė žvarbus vėjas ir kabojo niūrus dangus.
++++

viršun


#9 - kovo 30 d., Bielefeld (Deutschland), "AJZ"
iš Hamburgo ir Brėmeną pavėžėjom ramų rastamaną iš Lenkijos ir linksmą nenustygstantį panką iš Ispanijos su ramiu šunimi. Trips. Bilefeldo prieigose buvo patikrinti vokiečių slaptosios policijos. tiesiog priešais atsirado lengvasis automobilis be jokių skiriamųjų ženklų ir sužybsėjo užrašas "sekite paskui". big brother is watching you. kadangi važiavom ne iš Olandijos, patyrėm tik small control. "AJZ" - ramus autonomous jugend zentrum, panašus kažkuo į Linzo "Kapu" klubą. prieš mus grojo vietiniai kairieji radikalai ojovcai Stoersender. garsas turėjo būti lyg ir neblogas, bet nepavyko jo surinkti į vieną vietą. visi lyg ir stengėsi, keli žmonės aktyviau krutėjo, tačiau likusieji laikėsi atokiau ir tai gerokai viską dusino. nepaisant to, teko sugroti kelis gabalus viršaus. po ilgos pertraukos mūsų laukė šiltas back stage su šiltomis minkštomis lovomis.
++1/2

viršun


#10 - balandžio 4 d., (Cork, Eire) "Ship of Fools"
dėl audros Atlante į Airiją atsikėlėm 7 val. vėliau, tačiau vakare jau jaukiai sėdėjom pas Airijos turo org. Kaljaną. pirmas koncertas saloje buvo plaukiojančiam olandų teatre "Ship of Fools". jie jau 11 metų su savo punk spektakliais plaukioja po pasaulį. viduje viskas labai priminė gimtąjį "Green club", todėl nuotaika iš karto buvo gera. prieš koncertą laivo kapitonas Augustas trimis kalbomis paskelbė laivą Olandijos teritorija ir pristatė dr.Green susirinkusiems draugams iš Latvijos, Rusijos, Suomijos, Prancūzijos, Čilės, Airijos ir netgi Zimbabvės. tūsas priminė puikų kamorkės ir "Fish Fabrique" Piteryje miksą. grojosi linksmai, iš širdies ir su alumi. playlistas šįkart buvo sudėtas labai teisingai, nebuvo spragų ir nusėdimų. po koncerto užvirė karštas tarpt. komunikacijos procesas palaikomas aistringų sambos garsų. palikti "Durnių laivą" buvo gana sunkų, o dar tas potvynis galvoje ir jūroje...
++++

viršun


#11 - balandžio 5 d., Leap (Eire), "Connolly's of Leap"
koncertas Airijos kaimo aludėje, kurios savininkas pub'o gale įsirengęs visai smagų klubelį su visa įrašinėjimo įrangą (gal pavyks koks live produktas?). vakaras buvo pateptas Dublino "Guinness" ir Korko "Beamish" "kremais". nors Airijoje įprasta į koncertus atsivežti savo žiūrovus (su mumis atvarė keli Kaljano draugai), šįkart atėjo virš 25 žmonių, o tai Airijos provincijai jau gana daug. iš kažkur išdygo būrelis norvegų studentų. užvirė šiltas, tačiau gana juokingas koncertas (iš serijos "thank you for introducing me to ska music") Airijos kaime. gal geriau nei Lietuvos, bet nedaug. it's educational anyway :) be to, savo laiku šiame pub'e savo balades brazdino ir garsusis Nikas Urvas, turintis kažkur netoliese namuką.
++

viršun


#12 - balandžio 7 d., Terryglass (Eire) Pub
nykiausias turo koncertas viduryje Airijos laukų su keliomis trobomis ir vokiečių turistų motorlaiviais ežere. koncertas visiškai ramioje aludėje, kurioje turbūt pankrokas niekad neskambėjo (nebent offspring iš jukebox'o po 20 p.) ir neskambės. vienintelis teigiamas koncerto dalykas, kad jis atpirko didžiąją dalį kelto išlaidų. dainuodamas žiūrinėjau butelius bare arba rimtą golfo kovą TV ekrane. kažkaip prisiminiau koncertą Kauno "Forte", kur irgi buvo panašiai tik tų šimtų niekas nemokėjo. vietinis jaunimas turbūt dar ilgai pasakos, kaip daužėsi kažkokie rusai jų ramiame užkampyje. nakvynė laukė bažnyčioje įrengtame name prie senovišku keltiškų kapinių. kitą dieną ten planavom užkasti Konaną.
+

viršun


#13 - balandžio 12 d., Muhlheim a. Ruhr (Deutschland), "AZ"
po keistenybių Airijoje, crazy nakvynės pas Vincent Schnapps Lilyje Prancūzijoje, atvykome į ganą prabangiai įrengtą autonominį jaunimo centrą (vėliau sužinojom, kad tai viena labiausiai valstybės remiamų tokių vietų Vokietijoje). čia visa valdžia buvo Vokietijoje gimusios guvios lenkutės rankose. koncertą pradėjo vietiniai kvepiantys ska core atstovai, nepriekaištingai atlikę savo gabalus. daugelis buvo nepatenkinti jų švaria muzika. po nesusipratimų pradžioje šiaip ne taip išsikrutinom, nors garsas buvo... tiksliau ant scenos jo kaip ir nebuvo. prasidėjo kojų raitymai prie scenos ir būrys judančių galvų toliau. darėsi karšta, tačiau negailestingai pradėjo trūkinėti stygos ir koncerto pabaiga su chaotišku bisu buvo gana užklimpusi. nakvynei gavom puikų butą, kurio virtuvėje su vietiniais užvirėm neblogą tusą. rytoj laukė ilga kelionė per kalnus į Vieną.
+++

viršun


#14 - balandžio 14 d., Wien (Austria), "EKH"
pro Vokietijos-Austrijos sieną pralėkėm rūkdami dūmais pro visus galus, o ryte miegančius stovėjimo aikštelėje mus pažadino austrų žandarmerija - gera pradžia, p.Haideri. "EKH" vėl svetingai priėmė mus į savo glėbį. tie patys laiptai, tie patys žmonės. nuvažiavom į pankroko parduotuvę, praėjome kelias gatves. pasitvarkius garsą, pradėjo rinktis žmonės. atsirado matytų veidų, malonu buvo persimesti vienu kitu žodžiu. šįkart apšildėme Pridigarji iš Slovėnijos. pradėjus groti salė buvo beveik tuščia, tačiau jau po kelių gabalų praeiti darėsi vis sunkiau. visada svarbus kontaktas su žmonėmis ir kai matai žmones žibančiomis akimis šokinėjančius, atsiranda energijos perteklius, kurį visi mielai sugeria. biso buvo pareikalauta taip pat griežtai ir garsiai kaip ir pernai. vėliau pūtėm, gurkšojom alų ir stebėjom karštų slovėnų pasirodymą, variusių gana greitai, bet ir kažkaip chaotiškai. vis dėlto jau vien patys vyrai ko verti - tikri blues brothers. kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo paskutinis turo koncertas, nes festivalis Prahoje buvo atšauktas dėl planuojamų demonstracijų prieš Tarpt. Valiutos Fondo planus sutvarkyti visus reikalus. po kelių alaus ir smarženy syr Prahos aludėje, pasukom vairą namo, o ten radom šiltą pavasarį, krūvą draugų ir atjungtą elektrą "Green" klube - laba diena, Lietuva...
++++

viršun


#15 - balandžio 28 d., Vilnius, baro "Amerika" kiemelis
pirmas koncertas grįžus iš turo. kadangi kamorkėje elektra vis atjungta, kartas nuo karto repetuojame pas bramborak'us vaikų darželyje Antakalnyje. visų pirma baro virtuvėje sukėlėme šiokią tokią sumaištį paprašę vegetariško maisto. "Amerikos" virėjai pademonstravo neišpasakytą "išradingumą" pateikę daržovių (su ypatingai išraiškingu svogūno skoniu) su ryžiais. antra ten vyko baigiamasis tarpt. jaunimo kongreso susirinkimas, todėl kiemas buvo pilnas jaunimo iš užsienio ir Lietuvos. iš pradžių grojo roko grupė Zoom. muzikantai akmeniniais veidais ir vokalistė, akcentuojanti socialines merginų problemas. gerokai pasenęs, bet žiūrovus pažadinęs 4 non blondes koveris. mums pradėjus groti, kažkokia atsakinga moteriškė sakė, gal galima tyliau, bet paskui nurimo. visi lipo ant scenos su ironiškomis šypsenomis. kaip bebūtų keista, šįkart būtent nutrūkusi styga išjudino žmones. pradėjus free jazz improvizacijas, prasidėjo šokiai. prie jaunimo kongreso dalyvių prisijungė užklydę draugai ir pažįstami. kai styga trūko antrą kartą, nusprendėme, kad reikia baigti. po koncerto iš baro atkeliavo litriniai bokalai...
+++

viršun


#16 - balandžio 29 d., Saulėtekis, VU Jungiamieji rūmai
FIDI 32. fizikai vėl važiavo su savo drakonu pas filologes, o vakare susitiko lėbauti. po tam tikros pertraukos VU valdžia vėl leido siaubti jungiamuosius rūmus. rūsyje buvo "pankų rojus" su Toro Bravo, Zima, VRR, Klaustrofobikais Spintoje ir kt., viršuje - pagrindinė scena su Veidu, The Brainers, Zoom, Bramborak, dr.Green, N-14 ir Requiem ir kt., o viršuje - dancefloor su d'n'b ir hardcore garsais. grojom po bramborak'ų, kurie neblogai sujudino žmones ir buvo paprašyti sugroti gabalą viršaus. grupės iniciatorius Krilas nuo boso perėjo prie klykiančio vokalo, o Mindiakas aistringai varė bosu. mums užlipus Mindiakas nuvargusiai šypsojosi ir, pakeitęs bramborak'ų bosą ir grynų gitarą, užėmė "kovines" pozicijas. iš karto paprašėme, kad neleistų dūmų (vėliau durnius senis neišlaikė ir vis tiek uždūmino kaip beprotis), nes ir be jų buvo labai karšta ir tvanku. kaip įprasta, grojome su olandų laive Airijoje "atrastu" playlist'u. Mindiakas su Saragosa laikėsi iš paskutiniųjų. žmonės priėmė labai šiltai, prie scenos atsirado daug pažįstamų ir ne veidų. per "visuomenę" į sceną įšoko bramborak'as Daliakas ir kartu pavarė priedainį, o po to šoko nuo scenos. "jūrą" buvome tiesiog priversti sugroti, nes ant scenos užlipo tvirti vyrai iš Toro Bravo. "antrekotas" buvo priimtas ne mažiau šokinėjant. nuo scenos, galima sakyti, buvome nuprašyti organizatorės, kuriai "ant galvos" dar kabėjo brangesnės grupės N-14 ir Requiem. gal ir gerai, nes rūbai ir taip jau buvo kiaurai permirkę...
++++

viršun


#17 - birželio 2 d., Szubin (polSKA), Dom Kultury
ankstyvą vakarą po visos dienos važiavimo atsidūrėme lenkiškoje utenoje ar panašiai - nedideliame miestelyje Szubin, įsikūrusio netoli didesnio monstro Bydgoszcz. viskas vyko aplinkoje kažkuo primenančioje kultinį Marijampolės klubą "Parnasas". tik viskas keliais laipteliais aukščiau. kad tokiam nedideliame miestelyje be problemų susirenka apie šimtą žmonių, jau nebestebina. bandėme "kovoti", kad paskutiniai grotume ne mes, o bene žinomiausia šiandieninė lenkų grupė Post Regiment, bet jie tik juokėsi: "jūs paskutiniai atvažiavot, paskutiniai ir grosit". ir pasiūlė paklausyti slapta įrašyto vieno iš Iglesias'ų fonograminio koncerto. faktiškai nė vienos pataikytos natos. pirmi grojo dar viena gana žinoma lenkų grupė Something Like Elvis. jiems labai tiko vietinių menininkų dekoracijos - virš scenos kabanti geležinė ožio galva ir šonuose pastatytos beveik žmogaus dydžio žvakidės. apokaliptinis, galingas emo-core. kurį laiką akimis ieškojau klavišų, bet pasirodė, kad juos puikiai atstoja akordeonas. kažkodėl pagalvojau apie didžiąją "Kablio" salę - su keliais tūkstančiais tokių pat kaip jie, šie vaikinai galėtų nunešti stogą. apie Post Regiment jau buvom tiek prisiklausę, kad kilo įtarimas, kad po jų koncerto visi važiuos namo arba bent jau eis į lauką atvėsti. trys ne pirmos jaunystės vaikinai, tvirtai įvaldę savo instrumentus ir dreduota prakauli mergina priekyje. itin greitas ir kartais navorotnas pankrokas. atrodo, nieko ypatingo, bet skamba galingai ir uždegančiai. salėje užverda netgi pogo katilas. stovim ant scenos pasiruošę groti, o salėje pakampiais trinasi keletas žmogiukų. greitai pakeičiam vietoj "e.e.s" į "s.k.a.t.a." ir pradedam. baigus pirmąjį gabalą, salė jau pilna. tai iš karto nuima bet kokias įtampas ir nuovargius ir varom. kalu galva į tą geležinį ožį. ir taip jau gerokai išretėjęs oras, virsta kažkokia lipnia mase. kartais truputį temsta akyse. bisui sugrojame "he perdido". salė rėkia "dar kartą", ant scenos lipa aktyviausieji ir prašo dar. užteks. šianakt išvažiuojam į Berlyną.
++++

viršun


#18 - birželio 3 d., Berlin-Hellersdorf (Deutschland), festivalis "Kulturschock 2000"
kaip jau vėliau su Mindu nusprendėme, jau vien pakvietimas dalyvauti tokiame tūse buvo šioks toks mūsų įvertinimas. be to, taip anksti pradėję (mes festivalyje galėjome būti drąsiai priskirti prie "jaunimo"), dar turim laiko kažką padaryti. festivalis vyko Berlyno pakraštyje (kurio atitikmuo - bet kuris lietuviškas "blokinis" šedevras), garsėjančiame rasistinėmis problemomis. į Berlyną atvažiavom anksti ryte. vieni nuėjo miegoti mūsų draugės Saros bute, likusieji išėjo trintis po miestą paklaikusiais žvilgsniais. užsigrūzinę nuo begalinių kolonų, skulptūrų, laiptų, prabangių turėklų pasukome į nuošalią gatvę ir atsidūrėme tieiai priešais JAV ambasadą, aklinai apsuktą spygliuota viela ir juostomis "stop" ir besibūriuojančiais policininkais. pasiruošimas "Bill Clinton Euro Tour". ekskursiją baigėm prie puikaus kioskelio su aštriais kebabais ir alumi. festivalio teritorijoje buvo kelios scenos, daugybė maisto, gėrimų, literatūros, muzikos, marškinėlių prekybos taškų, vėliau atvažiavo dar keli soundsystem sunkvežimiai. iš vienos pusės lauką suko greitkelis, iš kitos - įtartinai taisyklingas kalnas. kadangi nuo pat ryto kepino atominė saulė, žmonės rinkosi vangiai. ir šiaip, ką normaliam pankui, vakar/užvakar gerai pasitūsavus, veikti ankstyvą vakarą po kepinančia saule. viena populiariausių vietų iš karto tapo milžiniškas tentas. populiarūs buvo ir vandens ginklai. grojom treti po juokingų a la viva style hiphop'erių Dejavue ir Hamburgo punk'n'roll Bazookas. "saulės nuvarginti". gerokai užsipisę. vakarykščio draivo nesukuria net kiek aktyviau besirenkantys prie scenos žmonės, tarp kurių šmėžuoja ir kelių lietuvių galvos. jau po kelių gabalų trūksta styga. pertrauka, kurios mažiausiai reikėjo. playlistas nuolat trumpinamas ir pasižiūrėjus į plaukuose paskendusį piktą ve, nesinori klausti kodėl. turbūt taip reikia. po to mūsų laukia galingi vokiečių Lost World, Guts Pie Earshot, amerikiečių mergų Harum Scarum ir lenkų Post Regiment pasirodymai, pasibaigę ugnies pūtimu. tuo tapu kitose scenose grojo tolimiau nuo pankroko orbitos skraidančios grupės, tarp kurių buvo ir mūsų draugai iš Australijos Ninetynine su savo lo-fi freaky pop. kažkur kolonėles degino sunkvežimio soundsystem didžėjus. šventė vyko pilnais apsisukimais, į vakarą prisirinko ir daugybė žmonių, kuriems punk nebūtinai gyvenimo būdas. vakarą baigiam turbūt geriausios Berlyno gatvės Oranien str. kebabinėje, stebėdami kaip pagyvenęs turkas aistringai grumiasi su žaidimų automatais. viena tokių parų, dėl kurių verta gyventi.
visas tūsas: +++++ / grojimas: +++

viršun


#19 - rugpjūčio 19 d., Kuldyga (Latvija), nekomercinės kultūros dienos "Tabūns 2000"
apie šį festivalį buvo žinoma jau nuo žiemos. nenuostabu, kad organizacija buvo ideali, kiek tai įmanoma padaryti su true DIY spirit: rodyklės prie kelio, sukaltas WC, šienas po palapinėmis, medžio atliekos laužams, futbolo aikštė, palapinės su gėrimais/maistu, tatuiruotėmis, nuotraukomis, įrašais. maximum respect to NEKAC atstovams. vienintelis dalykas, kurio pritrūko - šiek tiek daugiau žmonių. viso festivalyje trynėsi keli šimtai žmonių. tarp jų linksminosi net kelios dešimtys lietuvių. tris dienas vakarais vyko koncertai su latvių, lietuvių, suomių, estų, anglų grupėmis (J.M.K.E., INOKENTIJS MARPLS, SIRKE, DUST, OHEISVASARA, BRAMBORAK, NON-SKID, ONE VOICE, CITA ATTIEKSME, etc.), naktiniai/rytiniai vinilo meistrų setai, futbolo turnyras, įvairios diskusijos (gaila latviškai...) bei masinė komunikacija - savotiškas baltiškasis "Kulturschock" variantas. nors abu festivaliais gerokai skyrėsi savo mąstais - atmosfera juose buvo gana panaši. jei "Tabūns" išsilaikys dar bent kelis metus - jam galima prognozuoti labai šviesią ateitį. tuo labiau, kad konkurentų aplink kol kas nėra. grojom paskutinį vakarą ir, nemirštant nuo kuklumo, galima pasakyti, kad susilaukėme didelio susidomėjimo. žiūrint nuo scenos, buvo net keista, kad festivalio pakampėse yra tiek žmonių. kaip vėliau sakė vienas organizatorių, "my pasadili vsiu Kuldygu na vas". smagiai nuteikė ir lietuviai (aktyvūs šiauliečiai ir Edvukas (LMP/VONIA su savo prožektoriumi ant kaktos), šokinėjantys prie scenos ir traukiantys priedainius. vien tai, kad bisui grojome "Jūrą", o ve daugelį nustebino savo šokiais, įrodo, kad buvo tikrai zajabysta. nepaisant, kad vienu metu buvo dingęs garsas, kad lūžinėjo Mindo fūzas, kad buvo keletas fucked-up'ų, kad nebuvo atsigerti, o balsas darė užtikrintą fade away. beje, patikrinome koncerte kelis naujus gabalus, o "Double Game" sugrojome netgi du kartus. atrodo, einame teisingu keliu. pailsėję ir atvėsę, žiūrėjom finalinę festivalio grupę, legendinius estų pankus J.M.K.E. žaliaplaukis Villu, pasikvietęs ant padpievkių dvi jaunas punketes, visu balsu vėl traukė savo hitą "Tere Perestroika". viską gadino tik niekieno nelauktas lietus.
++++1/2

viršun


#20 - rugsėjo 6 d., Vilnius, Vingio parkas, "Jaunimo vakarai"
studentų sąjunga ir miesto savivaldybė nusprendė surengti nemokamų koncertų ciklą su nežinomomis arba mažai žinomomis grupėmis. iš dalies tai buvo tarsi alternatyva "Jaunimo naktims" Jaunimo teatro kieme. rudeninė žvarba, ganėtinai atoki vieta ir juokingi "mugės" tipo plakatai, kuriuose nieko neįmanoma suprasti lėmė tai, kad šie koncertai nepasižymėjo dideliu lankomumu. tiesa, mums pasisekė, kad grojimo dieną lietus pasitraukė. nuotaiką pakėlė išdalinti "kvietimai alaus bokalui" su kažkieno parašu ir štampu. pasiklausėme prieš mus grojusių ZOOM ir E.S.K. ir vykstant kažkokiam nykiam alaus konkursui pradėjome derintis. pradėjus groti prie scenos tripinėjo apie 50 žmogeliukų. kadangi buvo gana vėsu, dalis jų visai noriai pradėjo judėti aktyviau. pusę koncerto ant scenos praleido trys šokantys savanoriai. pagrojom paprastai ir aiškiai. be didelių emocijų, bet ir be apatijos. keistokas koncertas Lietuvoje po ilgokos pertraukos - daugiau kaip 4 mėnesių...
++1/2

viršun


#21 - rugsėjo 15 d., Vilnius, "Bombiakas"
...klubas pradėjo dar vieną savo veiklos sezoną ...ir vėl mes čia. istorija kartojasi. kažkaip miglotai išsirutuliojo šitas koncertas, tačiau kelios dienos prieš tai pasirodė plakatai, skelbiantys apie "Bombiako" _atidarimą_, o didžiausiomis raidės skelbė: REQUIEM DR.GREEN. atsisveikinimo koncertas? kapukai mums? Psichas, iš pradžių pasitrynęs klube, vėliau kažkur dingo, tačiau jau prieš tai buvo aišku, kad REQUIEM negros. vakaro meniu likome vieni. žmonės rinkosi vangiai, jokios išskirtinės "atidarimo" atmosferos nebuvo - ar tik neišgaruoja pirminė gaivališka klubo energija? tuo tarpu buvome priversti sudaryti programą su virš 25-iais gabalais. strategai numatė ir pertrauką. tuo tarpu mane (Domą) tingiai svaigino 38 laipsniai karščio... pradėjome nuo "jūros", kad viskas būtų iš karto aišku. betoninis koridorius prisipildė judančių žmonių. apgulties nebuvo, bet tokia gana smagi pilnuma. iš karto pasakysiu, kad alus šįkart ant mūsų nesiliejo, tačiau buvo siūlomas panaudoti pagal paskirtį. gerai. pirmą dalį pavyko atgroti vienu įkvėpimu, be didesnių sustojimų. ve džiaugėsi, kad tai vienas techniškiausių jo koncertų. be sveikinimų klubo sezono pradžios, pasveikinome su gimtadieniu ir Konaną. antra dalis, pradedant nuo išskydusios "jūros" ir baigiant svirduliuojančiu "21" buvo ne tokia gera. pirmą kartą sugrojom taip vadinamą "revoliuciją" ir the CLASH koverį "guns of brixton". pamatę, kad pirminė ugnelė po pertraukos užgeso tiek žiūrovams, tiek mums, baigėme sugroję apie pusantros valandos. po to iki ryto vyko Konano gimtadienio išgertuvės su mergaitėmis iš "jet set", krentančiomis žemyn galva nuo didžiosios scenos... jos sakė, kad jų mylimiausia grupė - dr.Green...
+++

viršun


#22 - lapkričio 3 d., Vilnius, Green klubas
tradicinis koncertas euro turo išvakarėse. kitaip turbūt jau neįmanoma. po labai ilgos pertraukos grojome savo "kamorkėje". žmonių, kaip jau įprasta, susirinko gerokai virš 100 ir nuo ankstyvo vakaro sklandė linksma nuotaika. duris ir barą šįkart užvaldė Micius ir Žygutis iš SC. nujausdami, kas mūsų laukia grojome palyginti santūriai. nepaisant to, viskas truko beveik valandą ir žmonės jau spėjo gerokai įkaisti. išbandėm kelis naujus gabalus. žmones šalia scenos kolona padalino į dvi dalis: vieni intensyviai judėjo ir reiškė savo emocijas, kiti ramiai stovėjo ir stebėjo, kas vyko scenoje. baigus groti, atrodė, kad viskas liko kažkaip neužbaigta, tačiau vakaro vinis buvome ne mes, o nuoširdieji SPICHKI. savo, kaip apšildančios grupės, darbą atlikom gana sėkmingai ir tik pasigirdus pirmiesiems akordeono garsams, visi greitai pamiršo, kad negali gyventi be "Jūros". likusią vakaro dalį jautėm malonų virpuliuką ir bandėm atsiminti, ką dar pamiršom įsidėti į kuprines. bet juk rytas protingesnis už vakarą. troleibuso stotelėje vaikinas pareigūnų prašė iškviesti greitąją, rodydamas savo rimtai praplėštą galvą ir sakė, kad viskas įvyko "šokio sukūryje".
+++

viršun


#23 - lapkričio 4 d., Warszawa (polSKA), klubas "B-65"
pirmąjį turo koncertą padėjo surengti, taip vadinamoji "senelė", Nika iš vienos garsiausių Europos punk grupių POST REGIMENT. po visos dienos važiavimo vakare pasiekėme raudonų plytų namą industriniame rajone. klubas paliko labai malonų įspudį: jauki scena ir erdvi salė, laiptai žemyn į barą, laiptai aukštyn į tualetą. sušildė ir Nikos išvirta veganiška "flaki" sriuba. iš pradžių viskas atrodė nykokai, nors ant plakato buvo parašyta "teraz punktualne", koncertas vėlavo, o žmonės rinkosi labai vangiai. vakarą pradėjo dvi nykios lenkų punk/ska/oi grupės, kurioms vilniečiai TORO BRAVO būtų lengviai nušluostę nosis. demonstratyviai rūkstančios dantyse cigaretės ir nykščiai užkišti už kišenių, lonsdale atributika ir beprasmiškas šūkčiojimas "op-op-op-ska-ska-ska". keli draugai skinai svyrinėjo prie scenos, kiti žmonės laikėsi atokiau. pradėjus mums groti, žmonės pasislinko arčiau. kaip ir Kuldygoje, iš nežinia kur jų prisirinko beveik pilnas klubas. pamačius salės gale galvą linguojantį seną mūsų pažįstamą, žymų lenkų underground veikėją Pietia iš QQRYQ Productions, tapo visai linksma. net nepastebėjom kaip praėjo valanda, vieni žmonės rėkė "grokit greičiau", kiti - "lėčiau", treti - "grokit!". nuo scenos lengvai nulipti nepavyko - sugrojome dar kelis gabalus. nors po koncerto turėjo būti kažkokia diskoteka ir viskas turėjo baigtis apie 22 val., Nika šaukė iš salės, kad galim groti dar. užtenka. atsirado lenkaitė, mokanti lietuviškai, geraširdis skinas milžinas, vadinęs ve Jaspenu Zigrinu iš A. Sapkowski knygos, grėsmingas rokabilio fanas visiems iš eilės sakė: "Laba diena. Daivu znaješ?". kieme sutikom netgi rastamaną Stepaną - pas jį nakvojom, kai grojom Hamburge. po koncerto beveik visą naktį vyko nuoširdi imprezza name už Varšuvos, kuriame mes jau nakvojome pirmo turo metu. visi taip prisilupo, kad kažkada išdidžiai ir grėsmingai atrodžiusi Nika jau daužė savo galvą Mindiakui į kelį, o po to slapčia dalino alų. skambant to vakaro hitui "Male piwko", visi daužėsi buteliais. ryte išgėrėm arbatos su grybais, pakapojom kirviu tortą ir išvažiavom. geras startas.
++++

viršun


#24 - lapkričio 6 d., Brno (ČeSKA rep.), restauracja "U Alberta"
koncertas Bialsko Bialoje-PL buvo atšauktas, nes aplinkinių rajonų gyventojai nenorėjo triukšmo šventą dieną sekmadienį. už tai pirmadienį Brno patekome į audringą katilą. proletariška pivnica "Pas Albertą" su savo nuolatiniais lankytojais pagyvenusiais čekais nežadėjo nieko ypatingo. iš pradžių pasirodė koncerto organizatorius Bruno Ferrari, "Banana" zino leidėjas, su kuriuo susipažinom koncerto Vienoje metu. kvatojosi jis kaip daktaras iš multiko "Lobių sala". beje, kažkada jis dainavo vienoje čekų hardkoro pažibų MRTVA BUDUČNOST. patraukus stalus, išdygo nedidelė scena, o netrukus pro duris pradejo plūsti žmonės. grėsmingai augo skustų galvų skaičius, atmosfera gerokai užkaito. netrukus norint nuvykti iš taško A į tašką B, teko gerokai pagalvoti, ar tikrai to nori. vietinė grupė pasižymėjo tuo, kad sudegino pusę kolonėlių. šiaip grojo niekuo neišsiskiriantį purviną pankroką. mums jau lipant ant scenos, atvežė naujas kolonėles, tačiau garsas buvo toli gražu ne krištolinis. įpusėjus groti visi jau buvo šlapi ir gerai įsivažiavę. prie scenos malėsi krūva žmonių. kažkur užnugaryje prasidėjo grumtynės. sustojus groti, dar geras penkias minutes kažkas ant kažko čekiškai rėkė ir stumdėsi. galų gale didžiausi didvyriai išdidžiai iškėlę skustas galvas išėjo. stupid baldheads. viena priežasčių, kodėl nenorime etiketės "ska". nepaisant neramumų, koncertas baigėsi vėl su bisu ir šypsenomis. viskas baigėsi video įrašų peržiūra pas Bruno. kažkas pagaliau gavo kompiuterį, kažkas - šiltą dušą, kažkam ryte teko iš balkono traukti permirkusius paliktus džiūti rūbus.
+++

viršun


#25 - lapkričio 7 d., Nitra (SlovenSKA rep.), "Devil's Pub"
vienintelis turo kyšis pasieniečiams - nebuvo saugos diržų keleiviams. Nitra pasirodė visai smagus miestelis, tačiau antradienio vakaras nekvepėjo geru koncertu. koncerto vieta priminė "Prie universiteto" Vilniuje ar "Fortą" Kaune. mus pasitiko keliolikametis koncerto organizatorius. pamažu užpildėme kaip tokiai vietai gana padorią sceną. pamažu gurkšnodami laukėme pradžios. history repeating: netrukus nemažas "velnių baras" buvo užpildytas įvairiausio plauko žmogėnais. laimei, skinų buvo tik keletas, maloniai mirgėjo dredai. barmenas uždėjo mūsų CD - keista būnant tualete girdėti skambant save. kadangi vietinės grupės muzikantai tuo metu vaidino teatre, pradėjome mes. jau po kelių gabalų prie scenos trypė žmonės su koncerto organizatoriumi priešakyje. akis vis pagaudavo kampuose susigrūdusias linguojančias galvas. vis didesnis pasitikėjimas tuo, ką darai, padėjo sukurti karštą atmosferą. sugrojome virš valandos. ve eilinį kartą buvo pasiklydęs savo plaukuose ir barzdoje, saragosa - šlapias kaip po futbolo rungtynių.dar vienas teigiamas poslinkis - vienam padarius fucked up, kiti nesustoja, o groja toliau, kol "kaltininkas" susivokia kas ir kaip. žiūrovai to turbūt net nepastebi. po koncerto chebrelė iš Bratislavos pavaišino hašu straight from Morocco. prasidėjo linksmos kalbos kaip su senais pažįstamais. viena mergina intensyviai kalbino pagroti dar - "baras daugiau uždirbs, jūs gausite daugiau pinigų". likimo ironija, nors baras iš tikrųjų padarė gerą apyvartą, mes negavom nieko. užtat gavom puikių įpūdžių ir dreduotų merginų, sakančių "turiu tau kai ką labai ypatingo"... nakvojom pas vietinį underground veikėją, kurio bute pusę nakties vyko nerealūs distro mainai. atsikovojęs miegmaišį iš kūdikiškai užmigusio mažo ir dar nebaisaus šunio, atvežto iš demonstracijų Prahoje.
+++1/2

viršun


#26 - lapkričio 8 d., Zagreb (HrvatSKA), club-disco-bar "Maximum"
Kroatija griebė už gerklės nuo pat sienos - muitininkai rėkė mums: "Litva? pasport! 350 DM for each person!", mes jiems: "some cash and two fuckin' credit cards!". vieni ant kitų pašūkavę, buvome praleisti. Zagrebas pasitiko vakariniais kamščiais ir trimis avarijomis. karšti žmonės. mus pasitiko du baikeriai, palydėję mus iki klubo. pasirodo, grosime baikerių klube. koncerto organizatoriaus Hogaro plakatai su užrašu "Legendarni litvanski ska band" iš karto pralinksmino. jau nešant aparatą, prie scenos degančiomis akimis būriavosi žmonės. baikeriai taikiai atsitraukė prie baro, o salė užsipildė nieko bendro su motociklais neturinčiais žmonėmis. viską teko sutalpinti nerealiai mažoje scenoje. vos sutempus aparatą ant scenos ir išgėrus aliulio, iš karto pradėjome groti. per pusantros valandos klubelis įkaito iki maximum. sugrojome turbūt viską, ką galėjome, bet vistiek buvo maža. the CLASH "Guns of Brixton" traukė pusė salės. po koncerto žmonės dėkojo už zajabystą koncertą, o vienas bičas sakė: "buvau vakar NY SKA JAZZ ENSEMBLE koncerte. gražiai jie groja, bet jų našyvkės kainuoja 9 DM! jūs geriau!" prieš paliekant klubą, miklusis barmenas išdėstė ant baro stikliukus ir turėjom išgerti vietinio ugninio gėrimo "for special guests". kai kas apsivėmė, kai kas nulūžo pakeliui į nakvynės vietą. o ten mūsų laukė nesibaigiantys kasiakai ir pasakojimai apie Kroatiją. saulėtą rytą išvažiavom Slovėnijos link. kišenėje day off laukė Hogaro dovana - "best trips in Europe". priekyje sėdėjo vietinis barų muzikantas, vakar puikiai užbaigęs vakarą audringomis čigoniškai aranžuotomis populiariomis melodijomis. šiandien jo laukė koncertas kažkokiam Slovėnijos kaime.
++++1/2

viršun


#27 - lapkričio 9 d., Ljubljana (Slovenia), "Metelkova Gala Hala"
kroatai slovėnus apibūdino kaip "austrų kaimiečius." gerokai pasiraukšlėjęs reljefas ir viename slėnių įsikūrusi Liublijana atrodė smagiai. iš karto žinojome, kad gero koncerto nebus - vakar toje pačioje vietoje grojo ska žvaigždės NY SKA JAZZ ENSEMBLE. susirinko apie 400 žmonių - 300 tūkst. gyventojų miestui tai gana daug. galėjome su jais groti viename koncerte, tačiau amerikonų vadybininkas pasakė, kad support'o jiems nereikia. nereikia, tai nereikia. susipažinome su italų hardkorovcais KAFKA. ramūs ir drovūs vaikinai, grojantys sunkią ir karštą muziką. backstage radom pilną šaldytuvą amerikonų palikto alaus (Konanas naktį vos pasiekė savo miegmaišį). pirmi gana erdviame klube grojo italai. salėje trynėsi tik koks pusšimtis žmonių. sutikome Sebastijaną, kurio zinui kažkada siuntėm Lithuania scene report. backstage siela buvo tiek angliškai, tiek itališkai nenutylantis vaikinas Žyga. su juo aptarėme karlingo (tokia sporto šaka ant ledo) populiarinimą ir kitus svarbius reikalus. žmonių buvo ne daug, bet geras garsas ir maloni scena + besišypsančios koncerto organizatorės pirmoje eilėje privertė mus išsijudinti ir pagroti nuoširdžiau, nei mes galbūt slapčia tikėjomės. po koncerto vieni surado kažkokį barą su smilkstančiais kasiakais ir Fela Kuti muzika, kiti sulindo į miegmaišius.
+++

viršun


#28 - lapkričio 10 d., Velenje (Slovenia), "Mladinski Center"
pro negailestingai slovėnų pjaustomus kalnus (sparčiai besivystančiai šaliai reikia gerų autostradų), pasiekėme mažą šachtininkų miestelį. tik įvažiavus pamatėm užrašą "Mladinski center". švarutis ir blizgantis jaunimo centras - pro biurą, meno galeriją ir barą, švietė baltutėlė salytė, o už raudonų scenos užuolaidų mūsų laukė internetas bei slovėniški windows. prieš koncertą su organizatoriumi Siniša nuvarėm į kažkokią gana prabangią užeigą pavalgyti. viskas baigėsi angliško alaus degustacija. susirinko beveik 2/3 nedidelės salės (pačiam miestelyje gyventojų kaip Trakuose), tačiau jų niekaip nepavyko išjudinti, nors tarp gabalų jie gana garsiai šaukė ir plojo. tik keli įkaušę paaugliai pasistumdė ir viskas. toks jausmas, kad dauguma žmonių čia atėjo tik todėl, kad nebuvo daugiau kur eiti. truputį atidirbom darbą. paskui aplankėm vietinį studentų klubą, vietinį "Bombiaką", kuriame netrukus atsirado kasiakas ir nemažai koncerte buvusių žmonių. užsimezgė pažintys ir pokalbiai. fone skambėjo Nikas Urvas ir Blogio Sėklos. nakvynei gavom tris kambarius kažkokiam pabėgėlių bendrabutyje. balta patalynė jau buvo tapusi savotiška egzotika.
++

viršun


#29 - lapkričio 11 d., Postojna (Slovenia), "MKDC"
ryte išvažiavom šviečiant šiltai saulei, o po pietų jau buvom visiškam rūke ir šaltyje. kelionė vingiuotais kalnų keliukais per rūką ir tamsą priminė twin peaks ir blair with project dvasią. šviečiant kraupiai rausvam mėnuliui, atvažiavom į aukščiausią Slovėnijos miestelį. vietiniame jaunimo centre dar tik vyko statybos. viskas dar tik pusiau padaryta. beveik nėra kur atsisėsti, visi laido dežurnus juokelius. gana ilgai derinam garsą su vietiniu meninininku Samo, kurio savotišką jumorą suprantame gana sunkiai. kontrastas - netrukus valgome picas ir lazaniją prabangioje vietinės krepšinio žvaigždės picerijoje. prieš koncertą "užkimbam" ant vietinių "pūtikų". vos pavyksta ištrūkti iš jų nagų, nueinant jie dar mojuoja naujai susuktu kasiaku. tačiau koncertas vyksta tarsi migloje. jaučiuosi nejaukiai, vos galiu atsiminti žodžius, nors iš kitos pusės - viskas vyksta gana įdomiai. žmonių gana daug (Postojnoje iš viso gyvena apie 7 tūkst. žmonių), tačiau jie vėl slovėniškai ramūs. šiaip gana jaukus koncertas. toks paprastai geras. nakvojam vietinėje "kamorkėje", taip vadinamame klube. tik apšilus kojas, pasirodo vaikinas su mergina ir daug nesiaiškindami susuka pirmą. po to - antrą, trečią. jiems išėjus, ant stalo lieka krūva neblogo vietinio derliaus. day off pramirga su markutėmis, kasiakais, video ir audio.
+++1/2

viršun


#30 - lapkričio 13 d., Torino (Italia), squat "El Paso"
viena maloniausių vietų ever. italų muitininkai apsiėmė tikrinti gana rimtai - teko viską iškrauti. po vieną ėjome į kambariuką ir rodėme, ką turime. kaip pareigūnai užsidėjo gumines pirštines, užtraukė žaliuzes ir uždarė duris, visiems perbėgo nemalonus šiurpuliukas - kentės vargšai nekalti užpakaliai. tačiau netrukus pasigirdo Konano soliaga saksofonu ir visi atsileido. po trečio žmogaus patikrinimo italai numojo ranka ir liepė krautis viską atgal. pakeliui į Turiną suvartojom keturis didelius butelius Cinzano, todėl "El Paso" pasiekėme linksmai įkaušę. ryte nuvažiavom pašlifuoti Turino gatvių, vakare mūsų laukė prabangi piratiška vakarienė (nors vietiniai (beje, pagyvenę 30-40-mečiai vyrai ir moterys) ir šaipėsi, kad "per tuos vegetarus lietuvius pražiopsojom gerą kepsnį"), o viską vainikavo "amfitamininė" kava kabake, po kurios širdis gerokai užkalė. ve triumfo akimirka. koncertas labai gerai įrengtoje skvoto koncertų salėje buvo labai ramus. grojom pasieniais išdribusiems 30-40 žmogėnų. vietiniai sakė, kad daro koncertus tik savaitgaliais. išimtis - gerai žinomoms grupės arba grupės, kurios patinka visiems vietiniams gyventojams. tą mėnesį išimtys buvo padarytos olandams the EX ir mums. ir prieš, ir po koncerto elpasiečiai sakė: "you should really come on weekend". grįžus jau laukė meilas su kvietimu būtinai atvažiuoti kitais metais savaitgalį. o į tokią vietą tikrai norėtųsi grįžti. ypač savaitgalį. rytoj laukė kelionė per Alpes į Prancūziją. virtuvėje radom stiklainį su šviežiu "El Paso" marichuanos derliumi. pasukom snieguotų viršūnių link.
+++1/2

viršun


#31 - lapkričio 14 d., Saint Etienne (France), café "Le Sporting"
keletą kartų pravažiavom pro barą, bet jo nepastebėjom. tik koncerto organizatoriaus pagalba atvykom prie mažo, bet jaukaus kabakėlio. pirmas dr.GREEN koncertas Prancūzijoje. vaizdas pro antro aukšto langą kažkodėl priminė Amsterdamą... visų pirma, Saragosa savo būgnais beveik aklinai užtvėrė praėjimą į vienintelį baro tualetą. Italijoje gėrėm alų iš 0,66 l butelių, Prancūzijoje jie sumažėjo iki 0,25 l... ale gerai gi tie prancūzai sugalvojo tuos alaus buteliukus kur atsisuka ir vėl atsisuka ir taip daug kartų. prieš mus grojo hardkoro grupė iš Liono DONE FOR, kurie sakė, kad St.Etjene ypač populiarus ska, o Lione - HC. tai buvo dar viena hardkoro grupė su melodingais psichodeliniais nukrypimais - matyt įpučia vaikinai prie progos. bariukas tuo metu jau beveik visiškai užsipildė žmonėmis. nuo pirmųjų akordų prasidėjo prancūziškai linksmas judėjimas. kairėje trypė išstypęs pankas, už jo visą koncertą garbanas kratė išsišiepus mergaitė, dešinėje apsipūtusiomis akimis viską stebėjo kažkoks "čikanosas". po tuščios "El Paso" salės, čia groti buvo tikra atgaiva. be to, kažkaip sutapo lietuviški ir prancūziški vaibai ir groti buvo vienas malonumas. bisas buvo išreikalautas ryžtingai. geras koncertas geroje šalyje.
++++

viršun


#32 - lapkričio 16 d., Dijon (France), skvotas "Les Tanneries"
dar prieš išvažiuodami žinojom, kad grosim su gana žinoma (bent jau Dižone) anglų anarcho-ska-dub grupe INNER TERRESTIALS. išvakarėse keletą kartų prasukom jų vinilą. didžiulis skvotas (pusė buvo neseniai sudegę) pasitiko mus puikia grafitti galerija, šalčiu, vynu "glu-glu" iš 5 l bakelio, svogūnų sriuba ir krūva bagečių. koncerto salėje (buvusioje skerdykloje ir kailialupykloje) prisirinko virš 300 žmonių. kairėje nuo scenos buvo baras, dešinėje lounge kampas su minkštais baldais ir distro stalai (pirmą kartą po Lenkijos matėme tokius mąstus). iš pradžių į mus visi žiūrėjo gana įtariai. tačiau įpusėjus programą, žmonės ėmė burtis arčiau scenos ir grojimo pabaigoje viskas jau gana linksmai lingavo. kažkaip keista apšildyti garsias grupes, kai žinai, kad daugelis susirinko pažiūrėti būtent jų. nepaisant to, žmonės audringai reikalavo pagroti dar. šiek tiek nustebę ir pasilaužę, vėl užlipom ant scenos. lietuviška-prancūziška jungtis vėl suveikė - pagrojom dar. anglai turėjo savo garso operatorių, distro pardavėją ir net specialiai jų nerealiai "big man" būgnininkui (ex-CONFLICT) pagamintą būgnų komplektą. priekyje varė bosistas su dredais iki šiknos ir nuoširdus skiauterėtas pankas, kabinęs miklius ska akordus. tai nebuvo grupė, verčianti išsižioti, tačiau kojos beveik nuolatos trepsėjo INNER TERRESTIALS užgrojus jų specifinį ska ėjimą. kai kurias vietas garso efektais pagrąžindavo garso operatorius. sutikta Cecilija iš grupės ROBOTNIČKA (su jais grojom kelis koncertus pavasarį) juokdamasi vadino mus "spiritual american tourists" ir aiškino, kodėl ji nemėgsta turų, tačiau įkalbinėjo važiuoti groti su jais. kažkada. išlydėjom pro skvoto vartus anglus, dar pagurkšnojome ir nuėjom miegoti. praleidom turbūt šalčiausią naktį visiškai nešildomame kambaryje. apačioje nuolat kaukė šunys.
++++1/2

viršun


#33 - lapkričio 17 d., Selestat (France), pub "Le Tigre"
koncertas mažame miestelyje Prancūzijos-Vokietijos pasienyje. anot čia gyvenančio lietuvio Daliaus, čia buvo pastatyta pirmoji kalėdinė eglutė pasaulyje + per čia eina garsusis baltojo Elzaso vyno kelias, o šiaip gyvena ypač turtingi piliečiai. "Tigro" baras, įsikūręs pačiame miestelio centre, kažkodėl apkabinėtas sovietiniais plakatais. prie įėjimo pakabinta kamera ir bare esančiame monitoriuje barmenas mato, kas atėjo ir ar verta įleisti. Krilo ilgai nenorėjo įleisti... kaip tokiai vietai, scena nerealiai erdvi, bet svarbiausias baro akcentas, žinoma, nauja mūsų aistra - kicker'is (stalo futbolas). tiesa, mokamas, bet tai mūsų nesustabdo. sutariame, kad grosime su pertrauka - taip prašo baro savininkas, dosniai apmokėjęs mūsų viešnagę Selestate. savaitgalio vakaras į barą pritraukė daugybę žmonių, nemažai atvažiavo iš apylinkių. kadangi prie scenos buvo labai nedaug vietos, netrukus scena buvo pilna žmonių. iš pradžių buvusi ironija šiam renginiui pamažu išnyko ir netrukus jau varėme išsijuosę. paskutinis koncertas Prancūzijoje dar kartą parodė, kad ši šalis - tinkama "žaliajai" terapijai. tiesa, keletas skinų ir jų draugių gal kiek nusivylė mūsų pankroku ir hc apipintu ska, bet daugelis prašė groti dar ir dar. sugrojom viską, ką galėjom + kelis gabalus po du kartus. kažkur tolumoje prie baro jau sukosi vos ne ratelis. baro savininkas įkalbinėjo groti dar ir žadėjo daugiau pinigų, tačiau mes juk ne baro muzikantai, galintys be galo krašto groti "kas privėmė ant mano stalo". kadangi atsisakėm, buvo uždėtas mūsų CD ir tūsas vyko toliau. au revoir.
+++1/2

viršun


#34 - lapkričio 18 d., Frankfurt/Main (Deutschland), "Monster bar"
koncertas su ilga priešistore. pavasarį tūlas Nerijus Smolianskis ir jo bičiuliai Svenas ir Petra sugalvojo važiuoti į mūsų koncertą Lilyje (Pranc.). likimo ironija - koncertas neįvyko, o prie pat skvoto, kuriame tuėjo būti koncertas, jie pateko į autoavariją. tokia buvo mūsų pažintis nelabai šviesiomis aplinkybėmis. šio turo metu aplenkti Frankfurto prie Maino, kuriame gyvena Nerijus aplenkti tiesiog negalėjome. buvusios kareivinės jau apsuptos galingų statybų, tačiau jose dar gyvena būrelis entuziastų, tarp jų ir Nerijus. pirmi grojo jauni vaikinai iš Mainco TUESDAY'S HATE. kad jiems labai patinka Fat Wreck tūsas pamatėme iš jų aprangos, o vėliau ir išgirdome. negi jiems įdomu groti tai, ką groja šimtai kitų grupių ir nepridėti nė dalelės savęs? grojo jie profesionaliai, tačiau neįdomiai. žmonių susirinko mažai, daugiausia vietinė chebra, nes per purvynus atklampoti iki barakų gana sunku - reikia rimtesnio jauko nei dr.GREEN. koncertas - daugiau simbolinė duoklė Nerijui, kuris sukiodamas garso pulto rankenėles vis prašė "Moonchild". pagrojom visą savo programą, tačiau to neužteko. nors ir nedidelis būrelis žiūrovų, jie sugebėjo išprašyti pagroti dar, o išgirdę the CLASH koverį, reikalavo, kad grotume savo gabalus. koncertas truputį priminė pavasarinį mūsų pasirodymą
+++1/2

viršun


#35 - lapkričio 19 d., Weimar (ex-DDR), "Gerberstr. 3"
atvykome į Getės, Šilerio ir kitų menininkų miestą, praėjusių metų Europos kultūros sostinę. mažame klubelyje trynėsi vaikų būrys, sausai aplošęs mus kicker'yje ir niekaip nenorėjęs suprasti, kodėl mes norim stalo tenisą žaisti poromis, o ne "karusele" arba, kaip jie sakė "chinese". klubo salė daugeliui mūsų pasirodė beveik ideali - scena pakankamai erdvi, gera akustika ir vietos maždaug 100-150 žmonių. backstage'as taip pat pasirodė vienas prašmatnesių: 3 aukštų lovos, šilta, dušas. (vėliau tokie patys įspūdžiai buvo apie vakarienę ir pusryčius). jau atvažiuodami žinojom, kad apšildysim mums jau gerai pažįstamą grupę GUTS PIE EARSHOT. iš pradžių viskas net sukosi link to, kad jie mus apšildytų, bet mes pastatėm viską į vietas. vis dėlto, anot žmonių, GPE dabar "quite famous in Germany". užlipom ant scenos. nors niekur ant plakatų mūsų pavadinimo nebuvo, tačiau prie scenos kažkaip atsirado keli skinai su draugėmis. viena jų pratrypčiojo abejingu veidu prie scenos. jau po kelių gabalų žmonės išsijudino, atrodė viskas eina teisinga linkme, tačiau trūko Mindiako styga (tai jau panašu į Vokietijos sindromą). po pertraukėlės jau buvo kažkaip ne taip: ir žmonės sustojo, ir mums kažkaip viskas nesiklijavo. pasirodymą vainikavo nutrūkusi ve bosinė styga - itin retas atvejis. taip ir užbaigėme nei šiaip, nei taip. vėliau buvo romantiškai apokaliptinis GPE pasirodymas ir pokalbiai su jais, kicker'io sesijos, daug bier.
++1/2

viršun


#36 - lapkričio 20 d., Chemnitz (ex-DDR), "AJZ"
kiek spėjom pamatyti, Chemnitcas - pilkas industrinis miestas. koncertas vyko didžiausiame jaunimo centre Rytų Vokietijoje. jau vien tualetai verti "Doom" žaidimo dekoracijų. šiaip viskas itin švaru ir gražu. maistas šįkart nustebino - pirmą kartą pamatėme patiektas mėsiškas dešreles. net paklausėme, ar jos tikros. o salotos su obuoliais-bananais-vynuogėmis-etc. buvo tikrai labai skanios. žmonių prisirinko apie kelis šimtus. publika priminė Lietuvos - daug skiauterių ir jau koncerto pradžioje apsiblaususių žvilgsnių (koncerto pabaigoje "ginklo broliai" išnešinėjo iš salės savo "lūžusius" draugelius, šen bei ten kažkas miegojo arba telkšojo vėmalai). renginį pradėjo vietinė grupė, grojusi tipišką DDR punk ir labai priminusi uteniškius KAMŠTIS. kaip tokioms grupėms įprasta, jie ištvermingai grojo apie valandą, nors aiškiai matė, kad nubaidė nuo scenos visus žmones. gale dar pagrojo kelis kreivus koverius. po jų išlindo prancūzai MOLAIRE - su jais turėjome groti 4 koncertus. pirmas vaizdas - kažkokie apsipūtę niūrūs seniukai. grojo jie gana piktą industrinį-emo-hardcore, kuriame buvo daugybė visokių sustojimų ir perėjimų. vokalistas kriokė kažkur iš po žemių. kažkas originalaus, bet po vieno koncerto nieko suprasti neįmanoma. užlipom ant scenos nusiteikę tvirtai pavaryti. prieš tai buvo keli nupušę koncertai, norėjosi atsigriebti. žmonės nuvarginti prancūzų, gerai priėmė muziką, pagal kurią buvo galima pakrutėti. pradžioje vienas skinas pabandė alkūnėmis prasistumti prie scenos, bet buvo greitai apramintas ir visą likusį laiką vyko linksmas skankalinimas. nuo prakaito ir karščio jau po truputį temo akyse, buvo keli linksmi susimaišymai - jų metu vienu momentu niekas nesuprasdavo, kas čia vyksta, tačiau po to stodavo į savo vietas. buvome tvirtai pasiryžę daugiau negroti, nes labai jau nebuvo jėgų, be to, bare baigėsi alus (Vokietijoje!?) ir vos ne vos pavyko gauti vandens, tačiau kilo toks triukšmas, kad kitaip buvo neįmanoma. keletas gabalų bisui. miegojome užskvotuotoje fermoje netoli koncerto vietos.
++++

viršun


#37 - lapkričio 21 d., Dresden (ex-DDR), "Tal-Str.7"
važiavom kartu su Leninu, meksikiečiu kadaise grojusiu gana žymioje grupėje LOS CRUDOS. vaikinas pasirodė beesąs puikus pašnekovas. skvotas Drezdene priminė žiurkinų urvą (geraja prasme). prieš koncertą išėjom pasivaikščioti po miestą. grįžus laukė skystoka sriuba ir besirenkantys žmonės. vienas pankėzas, apsiėmęs saugoti mūsų alų, po kelių valandų kaltai skėstelėjo rankomis - aš saugojau. negali pykti. koncertas vyko mažame rūsyje (che che, keller-core, kaip jie patys tai vadina), o garsą reguliavo itin spalvingas pankas. iš pradžių betonas atrodė labai nedraugiškas, tačiau jau grojant MOLAIRE viskas pamažu stojo į savo vietas. prancūzai pradėjo vis labiau vežti. mums vietos scenoje neužteko - Mindiakas ir aš (Domas) varėme tarp žmonių. Saragosa gavo tikrą "būgnų kabinetą", kuriuo jis buvo labai patenkintas. žmonių rankose švytavo vyno buteliai, patalpoje sklandė salsvas aromatas. atrodytų šaltas ir pilkas betoninis rūsys tapo gyva ir šilta patalpa. iš kažkur atsirado mergina, beveik visą koncertą šaukusi "antrekotas!" vienam kampe linksmai lingavo prancūzų muzikantai. pirmas mūsų bandymas baigti buvo sutiktas kaip bajeris. žmonės norėjo daugiau. išprakaitavome dar. tą vakarą tai buvo vienas malonumas. važiavome nakvoti pas vaikiną, kuris jau iš anksto mus informavo: "At home I have one thousand of underground records from all over the world". turbūt suprantantate, ką mes veikėme pusę nakties. apie pietus mūsų šeimininkas ruošėsi eiti į demonstraciją, todėl sėdome į savo "space green capsule" ir išvažiavome.
++++

viršun


#38 - lapkričio 22 d., Zittau (ex-DDR), jaunimo centras-klubas "Emil"
vienas blogiausių turo koncertų Vokietijos-Lenkijos-Čekijos pasienio miestelyje. pats klubas - gana tvarkinga salė, kažkuo priminusi a.a. "Kablio" salę ir baras. trečiame aukšte - pilnas čiužinių kambarys atvykėliams. vakaro kabliukas - amerikiečių grupė NOVAK SEEN su savo kroate vokaliste priešakyje. keisti žmonės. sutarėme, kad šįkart pradėsime mes. buvo daug abejonių dėl mano balso, kuris po truputį ėmė duoti dubą, tačiau, pagrojus kelis gabalus, jis kažkaip prasimušė ir koncerto temperatūra ėmė po truputį kilti. susirinkusieji atsargiai pradėjo reikšti savo emocijas, bet staiga pamatėme skausmo perkreiptą Mindiako veidą. šiaip ne taip išspaudęs dar vieną gabalą, jis metė gitarą ir krito bare ant sofos. kažkoks neaiškus skausmas pakirto jį. taip ir baigėme savo koncertą. prie viso šito, Krilui ant rankos užaugo kažkoks "svetimas". po mūsų MOLAIRE sugrojo savo įdomiausią koncertą mūsų mini-joint-ture. dėka pakankamai gero garso buvo galima girdėti kiek visokių fintų jie prikišę į savo gabalus. nors žmonių buvo ne daug MOLAIRE (krūminis dantis) grojo nuoširdžiai ir įdomiai. vakaro "žvaigždės" NOVAK SEEN išbaidė visus žiūrovus, nors grojo su savo garso operatoriumi ir spec. šviesos efektais. scenoje jie atrodo gal ir neblogai ir muzika atlikta kokybiškai, bet kažko trūksta. to paties, ko trūksta daugeliui amerikonų grupių. Saragosa ir prancūzų bosistas su buteliais rankose džiaugėsi šiuo šou kaip maži vaikai. NOVAK SEEN vokalistė sakė: "oh, we like happy people". kulminacija tapo, amerikiečių atsisveikinimas (jie važiavo nakvoti į kažkokį motelį) - realiai nerealus amerikietiško mandagumo pavyzdys. prancūzai ir mes klausėme jo išsižioję.
++

viršun


#39 - lapkričio 23 d., Elstal (ex-DDR), "Elstal Jugendzentrum"
kadangi kitą dieną mano balsas galutinai pasislėpė ir turėjom atšaukti savo koncertą prie Lenkijos sienos, šis koncertas tapo paskutiniuoju. mažas jaukus jaunimo centras kažkokiuose miškuose tarp garažų. Elstal - nedidelis Berlyno priemiestis. čia sutikome vaikiną iš sunaikinto "Boumann's" skvoto Potsdame. iš karto kaip musės prie šūdo, prilipome prie kicker'io, kurio nepaleidome kol norintys miegoti pradėjo mus varstyti piktais žvilgsniais. susirinko apie 50 žmonių, beveik visai užpildžiusių mažą salytę. grojome po MOLAIRE. nuo pirmo gabalo užsivedė varikliukai šiknose. būna kartais nuo pirmo gabalo aišku, kad koncertas pavyks. dabar prancūzai jau buvo pirmose eilėse ir, jau žinodami kai kuriuos gabalus, linksmai kilnojo rankas. neatsiliko ir kiti žmonės, vienu metu viskas virto netgi pogo katilu. buvome tvirtai nusprendę negroti daugiau, bet prancūzų bosistas Pyp juokdamasis užrėmė duris į backstage'ą, o su žiūrovais daug nepasiginčysi. grojant "Antrekotą", atsirado kažkoks susijaudinęs vaikinas. išplėšęs mikrofoną iš rankų, jis pradėjo rėkti kažką apie nacius. salė greitai ištuštėjo, toliau groti nebuvo prasmės. pasirodo, visi išbėgo mušti nacių, atvažiavusių prie klubo keliomis mašinomis. kažkas juos matė, kažkas vijosi, paskui pasirodė policija ir viskas nurimo. taip ir baigėsi dr.GREEN turas Europoje.
++++

viršun


#40 - gruodžio 8 d., Riga-Zolitude (Latvija), Ziemelvalstu gimnazija
greičiausiai paskutinis koncertas šiais metais, deja, taip pat ne Lietuvoje... vaikinai iš ONE VOICE pakvietė pagroti labdaringame koncerte, skirtame beglobiams vaikams paremti. dar visiškai "nesustoję" po turo, iš karto sutikome ir penktadienio vakarą po darbų važiavome į šiaurę. visiškai neskausmingai pasiekėme Rygą. už lango švietė saliutai (miesto savivaldybė paskelbė konkursą - jį laimėjusi firma šaudys naujųjų metų naktį, todėl ir pyškina jau visą savaitę), o viduje vienas latvis aiškino apie Kuldygos respublikos kūrimąsi. atvažiavome į rygietišką Pilaitės mikrorajoną. prie gimnazijos (ex-vidurinės mokyklos) būriavosi jaunimas. viduje didžiulėje salėje jau grojo priešpaskutinė grupė ONE VOICE (dar turėjo groti: KUNT, NON SKID, CITA ATTIEKSME, PEST OF A CHILD). tai buvo paskutinis jų koncertas - du nariai netrukus išvyksta į JAV hardkoro klausyti. nors buvo išnuomota nebloga aparatūra, garsas aidėjo po visą aktų salę. prie scenos šėlo apie šimtą jaunuolių. grojome paskutiniai, beveik nepasidarę jokio garso. nepaisant to, scenoje garsas buvo neblogas, todėl beliko visus pakviesti grūstis arčiau. jaunimas iš pradžių labai aistringai šokinėjęs, jau po kelių gabalų priblėso. tada priekyje atsirado keletas intensyviau skankalinančių vaikinų ir krūva linksmai linguojančių žmogeliukų. viską sugrojome vienu atsikvėpimu. beveik iš karto po to, atsirado juokinga latvių policija ir renginį reikėjo baigti - mokykla vis dėlto. po koncerto dar smagiai pasėdėjome pas Viesturs iš ONE VOICE, tačiau viską sugadino į Gariūnus važiuojantys latviai - prie sienos eilėje stovėjome apie 6 valandas. kažkokia nesąmonė... "sienų nebėr?!"
+++1/2

viršun

dr.Green
post po box 790 / Vilnius LT 2050 / Lithuania
email drgreen at hardcore.lt
phone +370 699 53 201 (Tomas)