|
dr.GREEN koncertai
koncertai mūsų pačių vertinami penkių kryžiukų sistemoje:
+ - nesėkmingas seansas: pacientas mirė
++ - seansas nepavyko: sveikas pacientas "gavo" ligą
+++ - normalus seansas: pacientas koks buvo, toks ir liko
++++ - seansas pavyko: pacientas beveik pasveiko
+++++ - puikus seansas: pacientas pasveiko ir įsirašė į "Ž.D."
|
#1 - kovo 17 d., Vilnius, Lenkų kultūros namai - A.LT 2006 awards
|
#2 - kovo 24 d., Vilnius, klubas "Intro" - Muzika prieš diskriminaciją
|
#3 - balandžio 6 d., Vilnius - „Intro“ - „Culture Repair“ pristatymas
|
|
#4 - balandžio 7 d., Plungė, smuklė „Galera“
|
#5 - balandžio 12 d., Kaunas, pub'as "Fortas"
|
#6 - balandžio 20 d., Olsztyn (PL), „Molotov cafe“
|
|
#7 - balandžio 21 d., Warszawa (PL) - festivalis „Dla Ziemi“ @ CDQ
|
#8 - balandžio 26 d., Vilnius, klubas "Intro" - Punk Rocks III Minifest
|
#9 - gegužės 4 d., Kaunas, KTU - Rafes'07 festivalis
|
|
#10 - gegužės 24 d., Vilnius „Galaxy“ – BMIC showcase
|
#11 - rugpjūčio 4 d., Valmiera (LV) - "Milas Vasara" festivalis
|
#12 - rugpjūčio 18 d., Antaprūdės km. - festivalis "Regeneratorius"
|
|
#13 - rugpjūčio 25 d., Miškas prie Vievio - „Padarom“ festivalis
|
#14 - rugpjūčio 26 d., Norviliškės - „Be2gether“ festivalis
|
#15 - spalio 5 d., Warszawa (PL), klubas "No Mercy"
|
|
#16 - spalio 6 d., Berlin (DE), klubas-skvotas "Supamolly"
|
#17 - spalio 7 d., Berlin (DE), skvotas "Kopi"
|
#18 - spalio 9 d., Frankfurt/Main - Rodelheim (DE) "Raumstation"
|
|
#19 - spalio 11 d., Brighton (ENG), "The Cowley Club"
|
#20 - spalio 12 d., London (ENG), skvotas "Dame Collet House"
|
#21 - spalio 13 d., Birmingham (ENG) - Moseley "Malt Shovel" pub
|
|
#22 - spalio 14 d., Manchester (ENG), klubas "Satan's Hollow"
|
#23 - spalio 15 d., Croydon (ENG), "Green Dragon" pub
|
#24 - spalio 17 d., Lille (FR), laisvos kultūros centras "CCL"
|
|
#25 - spalio 18 d., Darmstadt (DE), jaunimo centras "Oetinger villa"
|
#26 - spalio 19 d., Dresden (DE), "Puschkin" klubas
|
#27 - spalio 20 d., Szklarska Poreba (PL), "Jazgot" klubas
|
|
#28 - lapkričio 17 d., Vilnius, klubas "Intro" - Parama draugui
|
#1 - kovo 17 d., Vilnius, Lenkų kultūros namai - A.LT 2006 awards
|
Taip jau išėjo, kad pirmą koncertą šiemet sugrojom tik kovo antroje pusėje. Nors ir vėl audringai atšventėm grupės gimtadienį festivalyje "11 grynų metų" su Londono varvekliais P.A.I.N., suomių trešeriais Hero Dishonest bei lietuviais Zimbabwe ir Disposition, keliais dydžėjais ir solidžia 700 žmonių minia. Koncertus kiek pristabdė naujo albumo reikalai bei Saragosos kelionė į Indiją.
Užtat šiam pasirodymui susirinko net 4 pučiamieji: prie nuolatinių Gedo ir Mildos, vėl prisijungė Konanas ir naujasis mūsų narys Ignas iš Lagamino Turinio. Taigi, varinių frontas atrodė tikrai įspūdingai. Tiesa, repeticijų šiek tiek pritrūko...
Pats pasirodymas nelabai pavyko dėl daugelio priežasčių: beprasmis soundčekas (Pieno Lazeriai "nuvogė" iš mūsų pusvalandį, todėl viską darėm paskubomis + nebuvo Mindo, kuris tuo metu dirbo Mariūchoj), ilgas nuolat girtėjantis laukimas, nesugaunamas garsas ant scenos bei keistoka grojimo trukmė - 20 minučių. Žinoma, ne paskutinėje vietoje buvo ir tai, kad ne visiems iš viso stovėjo ant šito pasirodymo.
Grojome po ekstremalaus metalistų Obtest pasirodymo. Buvo įdomu matyti, kaip po jų ir prieš mus prie scenos pasikeitė maždaug du trečdaliai žiūrovų. Sugebėjau užsibūti rūkomajame, todėl ant scenos bėgau paknopstomis, kai kiti jau neramiai dairėsi, kur dingo daininykas. Kadangi dar turėjau pasijungti savo aidų mašiną, playlistas buvo pakeistas ir prasidėjo nuo labiau instrumentinio "Inter-Rail Surf". Garsas buvo visai nepanašus į tą, kurį paskubomis pasidarėm dieną, todėl viską teko daryti apgirdomis (nuo "apgraibomis"). Po "Trečdalio" ir "Holey Personality" pradėjo rastis kažkoks "grūvas".
|
Žmonės palaikė gerai, prie scenos užvirė kitus žiūrovus papiktinęs pogo. Dar keli gabalai ir jau norėjom mesti kozirį "Dr.Guillotine", bet nutrūko Mindo styga ir baigėm taip pat netikėtai kaip pradėjom. Prašymas "pakartot" buvo nuleistas negirdomis.
Po koncerto liko kažkoks gerai nepadaryto darbo pojūtis. Ir tvirtas įsitikinimas, kad viskas galėjo ir turėjo būti daug geriau. Kitas klausimas, ar norėjosi geriau. Nes pats renginys paliko gana dviprasmišką įspūdį: lyg ir gerai suburti visas subkultūras į vieną vietą, bet tuo pačiu ir gaunasi mišrainė, kurioje tau skanu, tarkim, tik žirneliai, o, kaip visada, daugiausia pridėta bulvių.
Beje, buvome apdovanoti kaip 2006-ųjų metų punk grupė. Bet džiaugsmo buvo nelabai daug, nes konkurencija pernai susidarė gana menka. Na, neslėpkim, ego buvo šiek tiek pamalonintas, bet per daugiau kaip 10 metų grojimo mūsų oda jau pakankamai surambėjo. Likę gyvi po koncerto susirinkom į ŠMC atšvęsti.
Čia gali rasti apdovanojimų akimirkas
|
|
++
|
viršun
#2 - kovo 24 d., Vilnius, klubas "Intro" - Muzika prieš diskriminaciją
|
Pagaliau pirmas normalus koncertas šiemet - vos ne vos spėjom į ketvirčio planus :)
Koncertą organizavo Žmogaus teisių stebėjimo institutas, paskelbęs Savaitę prieš rasinę diskriminaciją 2007 ir įtraukęs nemokamą koncertą į jos programą.
Koncerte be mūsų dalyvavo keli dydžėjai, taip pat Afroband, MC Messiah ir Sportas. Kadangi Mindiakas tą dieną turėjo dirbti su teatru Vilkaviškyje, pasiprašėm groti paskutiniai. Bet spektaklis buvo atšauktas, tai visi buvom vietoje anksčiau - šiek tiek majonezo. Nežinia, dėl nemokamo įėjimo ar ne, bet visi atlikėjai grojo gana trumpai. Gatvėje priešais "Intro" buvo visiškas gatvės festivalis - jei nebūtų kitoje gatvės pusėje budėję pareigūnai, tai turbūt būtų iš viso užtvėrę kelią. Ir taip jau dužo buteliai ant asfalto.
Juokėmės, kad pradedam naują sezoną - nes kiekvieną pavasarį ir rudenį koncertuose pasirodo naujų veidų. Kadangi buvo šeštadienis, tai atvažiavo žmonių ir iš kitų miestų.
Po gana kreivo ir trumpo pasirodymo per A.LT pagaliau norėjosi pagroti. Nors renginį darė "valstybinė" įstaiga, finansų garsui ir garsistui buvo pagailėta.
|
Todėl visų pasirodymai buvo daugiau mažiau apgadinti. Mūsų striginėjo dėl vis išsijungiančių stiprintuvų. Nepaisant to, pats grojimas buvo nuoširdus ir visai uždegantis. Ne toks, kad jau visi eitų iš proto (toks vaizdas, kad nemokamuose koncertuose auditorija visada būna abejingesnė - neužsimoka už emocijas, ar ką?), bet pakankamai šlapias ir deguonies kaukė būtų buvus kartais visai į naudą. Pagrojom ir naujų, ir senų gabalų. Tik mergaitei "man-20-metų-aš-pilnametė-atvažiavau-iš-Alytaus" nepagrojom "Jūros". Kaip sakė Arvydas, jūrą ne į tą pusę - reikėjo į Klaipėdą važiuot.
Taip išėjo savotiška repeticija prieš už kelių savaičių čia pat būsiantį naujojo įrašo pristatymą.
|
|
+++1/2
|
viršun
#3 - balandžio 6 d., Vilnius - „Intro“ - „Culture Repair“ pristatymas
|
Pagaliau po 5 metų suvedėm visus galus ir išleidom naują albumą „Culture Repair“. Gaisras „Green“ klube, grupės narių kaita, renginių-reginių organizavimas, asmeniniai gyvenimai ir darbai gerokai pristabdė šį procesą. Bet geriau vėliau negu niekad.
Ištaikėm laisvą penktadienį tarp koncertų ir padarėm albumo pristatymą. Pasitaikė ne pats geriausias laikas – ir patys prieš kelias savaites buvom atgroję „Intro“ ir kitų koncertų aplink nemažai. Iš kitos pusės gal ir gerai – nebuvo grūsties. Susirinko apie 400 žmonių – tikrai pakankamas kiekis geram sūkuriui.
Sugalvojom, kad per pristatymą žmonės galėtų patys susipakuoti sau kompaktą. Vieni su džiaugsmu priėmė šią atrakciją ir šypsodamiesi pagal savo skonį klijavo lipnią juostą ant kartoninės dėžutės, buvo tokių, kurie prašė apvynioti mūsų – toks savotiškas autografas, tačiau pasitaikė ir tokių, kurie norėjo jau supakuoto ir sakė: „Mes esam vartotojai“. Bet kuriuo atveju pardavėm ir padovanojom nemažai naujo albumo kopijų.
Kadangi savo koncertuose visada norėjom duoti galimybę pagroti mažiau girdėtoms grupėms, šįkart pakvietėm du tokius kolektyvus. Ve pastaruoju metu garsina daugybę koncertų, tai jis rekomendavo BU-BY ir DANTIM Į SIENĄ. Pirmi grojo BU-BY iš Alytaus. Kažkada labai seniai jau buvom groję su jais. Vėliau grupė išsiskirstė ir dabar vėl pradėjo groti. Kažkas sakė, kad jie groja grunge, kiti – poppunk, bet trio pagrojo patį tikriausią old school emo su gana ryškiu Fugazi atgarsiu. Nustebino, kad grupės skambesys turi tvirtą „dugną ir svorį“. Retai pasitaikantis malonus netikėtumas. DANTIM Į SIENĄ taip pat jau buvo girdėti „Green“ klube – melodingas ir švelnus gana akademinis ska su mergina vokaliste – kažkiek priminė Froglegs iš Piterio. Publika juos priėmė labai noriai - matyt tai seniai negrojusius „dantis“ privertė užsimiršti ir ištęsti pasirodymą iki nepadorios apšildančiai grupei trukmės.
|
Visai malonų pirmą įspūdį kiek nustelbė nuobodulys.
Paskui savo valandos sulaukė kolegos TORO BRAVO. Idėjinis grupės vadas Čiubas vėl surinko naują sudėtį. Kiek netvirtą grojimą kompensavo gerai visiems žinomi gabalai ir Čiubo charizma. Iškelti kumščiai ir kartu traukiami priedainiai atgaivino po „dantų“ kiek aprimusią publiką.
Mes sugalvojom, kad pagrosim keletą senų gabalų, o tada – pagal albume esančią tvarką, visus naujo įrašo kūrinius. Deja, prieš pat koncertą liga paguldė mūsų žavingąją medseselę Mildą – ji atsiuntė maždaug tokį raštelį: „Galvojau, kad mirsiu, bet grosiu, tačiau numiriau anksčiau“. Taigi, pučiamųjų frontą palaikė senbuviai Gedas ir Konanas bei Ignas iš „lagaminų“. Po apšilimo, pradėjom albumo pristatymą – publika naujienas priėmė gana ramiai – gal norėjo įsiklausyti, o gal ne to tikėjosi. O gal jau buvo apvargusi po 3 grupių. Pasirodymo viduryje apvargom ir mes patys – albumo pristatymo proga užsibrėžėm pagroti neįprastai daug. Nepaisant to, tiek publika, tiek mes dar sugebėjo išspausti ir bisą.
Šiam koncertui nepagailėjom išnuomoti gerą garsą (garsas kainavo du kartus daugiau, negu liko pinigų grupėms) ir nepasigailėjom. Buvo daug ir kokybiško garso. Tikimės, publika tai įvertino. Kaip jau tapo įprasta, artCore chebra vėl paruošė dekoracinių siurprizų. Gal kiek pritrūko kažkokios ypatingos atmosferos, tačiau iš esmės viskas pavyko.
TAIP ir ANAIP viskas atrodė.
|
|
+++
|
viršun
#4 - balandžio 7 d., Plungė, smuklė „Galera“
|
Nors kai kurie iš mūsų gana skeptiškai vetino kvietimą važiuoti pagroti pas žemaičia, bet galų gale visi liko patenkinti šia išvyka.
Atsigavę po išvakarėse vykusio albumo pristatymo, sėdom į mūsų „Ufoliner“ ir pajudėjom link Plungės. Pučiamųjų sekcija dar labiau apibyrėjo, nes didžiausias grupės katalikas Konanas liko prie Velykų stalo. Kelionę gerokai sutrumpino „zimbabwių“ padovanotas brendžio butelaitis.
Netrukus jau darėm Plongės sightseeing ir parkavomės prie smuklės-naktinio klubo „Galera“ - 2-aukščio namo priešais geležinkelio stotį. Čia jau laukė koncerto organizatorių vadė Indrė, kuri su bendraminčiais įkūrė nvo „Krantas“ ir bando išjudinti miesto kultūrinį gyvenimą. Tai priminė kažkada Šiauliuose valdžiusią merginų-organizatorių „mafiją“. Koncertas sumanytas kaip renginių ciklo „Live & Loud“ pradžia, nors „Galeros“ plakatai teigė, jog tai - „Pavasario fiestos“ renginys, kuriame kitą dieną po mūsų turėjo groti berniukas vardu „Gintarinis gyvenimas“.
Pastebėjom, kad Lietuvos provincijos jaunimo gyvenimas jau darosi panašus į jų bendraamžių laisvalaikį kur nors Slovakijoje ar Lenkijoje. Juolab, kad jų tarpusavio šnektos beveik neįmanoma suprasti. Visi madingai alternatyviai apsirengę, organizuoja koncertus baruose ir kultūringai linksminasi. Mums, žinoma, priimtiniau būtų koks pusiau apleistas – pusiau įrengtas namas miesto pakraštyje, kur viskas žmogiška, o ne – beasmenė truputį „kitokia“ komercija. Nes dabar yra atvažiavusi grupė, yra organizatoriai, yra baras, tačiau viskas nesuauga į vieną vienį.
Pirmi grojo jam-band NAKTINĖ PUFAIKA iš Plungės. Audringai palaikomi savo publikos vaikinai žėrė įvairius ska/funk/roko archetipų rinkinius su lengvu ironijos atspalviu.
|
Matytas veidas prie būgnų – RIP'ų gitaristas/vokalistas. Žinoma, jie nepretenduoja į rimtus politinius-socialinius pankus, labiau - į žemaitišką Chumbawamba variantą, o dar labiau – į neblogą agitbrigados kolektyvą. Jei jie nori groti ne vien savo draugams, galima būtų pagalvoti apie kičinius sceninius kostiumus ir gudresnę ironiją tekstuose.
Galvojom, kad po „pufaikų“ visi eis namo, kaip kartais būna po vietinių grupių pasirodymų, tačiau publika liko. Ir dar kaip liko. Nuo pirmojo gabalo prasidėjo iki pat koncerto galo nenutrūkęs judesys. Mergaitės griuvinėjo ant monitorių, berniukai rėkė priedainius, o mes grojom geraja prasme atsipūtę ir noriai. Keli matyti veidai iš Vilniaus ir Klaipėdos tik pridėjo smagumo. Buvo šlapia, karšta, trūko deguonies (reikia gal jau įrašyti į raiderį deguonies kaukę?), sugrojom viską vienu atsikvėpimu. Visos aplinkybės susidėliojo taip, kad gavosi labai linksmas pasirodymas, po kurio Mindas šaukė: „Noriu dar groti!“ - o taip būna retai.
Vegetariška pica, atsisveikinimas su organizatorėmis, „pufaikomis“, kitais, paimam pakeleivį iš Vilniaus ir minam per tamsą namo.
|
|
++++
|
viršun
#5 - balandžio 12 d., Kaunas, pub'as "Fortas"
KTU informatikai sugalvojo surengti "Barų vakarą" - užsimoki 7lt ir gali eiti per 5 skirtingus barus, kuriuose groja visokie atlikėjai. Mus pakvietė užimti pozicijas viename barų. Praėjusiais metais kažkokiu būdu sugebėjom aplenkti Kauną, o paskutinį kartą laikinojoje sostinėje grojom a.a. "Posėdžių salėje" 2005-ųjų gale. Todėl per daug nesilaužėm ir priėmėm kvietimą.
Šįkart į "Ufoliner" susėdo pilnas komplektas - visi 8 daktarai. Kitą dipolio galą pasiekėm be didesnių nuotykių ir netrukus jau švartavomės prie raudonų plytų pastato. Čia jau būriavosi vienas kitas pažįstamas.
"Forte" grojom prieš 10 metų su TaiKą? ir Spitfire. Tada įspūdžiai buvo tokie. Per tą laiką viskas gerokai pasikeitė. Nors "Fortas" liko baikerių klubo BIL "globoje" ir aplinka beveik nepasikeitė, atmosfera gerokai draugiškesnė ir žmonių buvo tiek, kad judėjimo laisvė buvo apribota. Tiesa, striptizo stulpas ir televizoriai priešais sceną išliko, tačiau šįkart jau turėjom drąsos pastaruosius išjungti.
Susinešę viską į antrą aukštą ir apsitvarkę, išgėrėm po nedapiltą "Gineso" bokalą ir pradėjom.
|
Vietos ant "scenos" buvo tiek, kad žengęs pusę žingsnio vieną pusę gaudavai per galva trombonu, žengęs atgal - atsitrenkdavai į būgnus, o į kairę - į Konaną. Pagarba Kauno publikai, kuri nevirto ant scenos ir netgi išlaikė pagarbų pusmetrio atstumą. Nereikėjo ginti pučiamųjų nuo griūnančių žmonių ir dar buvo truputį vietos pašokinėti.
Darosi nebesvarbu, kuriame LT mieste groti, nes visur atsiranda bent keletas žmonių, žinančių kai kuriuos priedainius. O kai iš salės ateina toks atgarsis, iš karto daug maloniau groti. Kaune tokių žmonių buvo pakankamai, kad visi kartu galėtume traukti dainą. Užvirė šokiai pokiai ir netrukus užkaito tikra pirtelė. Teko paaiškinti vienam klausytojui apie ką yra "Tai ne man" tekstas - smagu pabendrauti. Kadangi Saragosa nelabai ką girdėjo, tai grojo "maždaug" - daugumoje vietų pataikė, bet buvo ir keletas "per anksti, per vėlai" vietų. Tačiau jos nesugadino geros bendros nuotaikos - bisą sugrojom noriai ir maloniai.
Senas pažįstamas, buvęs Lygiailyja vadybininkas ir neoficialus Bix fanklubo narys, dabar - žinomas "Ryralio" dj Šarūnas Karalius dalį koncerto pamatė TAIP.
Paskui - bendravimas su senesniais ir naujesniais pažįstamais, naujo albumo pardavimas, tvarkymasis, nešiojimas ir sustojimas prie vienos geriausių, anot vietinių, kebabinių naktipiečių.
|
|
++++
|
viršun
#6 - balandžio 20 d., Olsztyn (PL), „Molotov cafe“
Emigrantas iš Vilniaus punk scenos Bludikas jau ne pirmą kartą padeda mums koncertais Lenkijoje. Šįkart pakvietė pagroti pro-ekologiniam festivalyje Varšuvoje, o tuo pačiu užsukti ir į Olštyną, kur jo draugai atidarė savo erdvę. Iš pradžių jie galvojo, kad niekas per daug nesiverš į underground aludę, nes aplink daug visokių barų ir užeigų. Jau kurį laiką gyvuojanti „Molotov cafe“ gali pasigirti geru lankomumu, gyvais koncertais bei didžiuliu alaus pasirinkimu – gali pasirinkti iš daugiau nei 20 rūšių nuo ispaniško „San Miguel“ iki lietuviško „Utenos“ ir, žinoma, daugybės lenkiškų.
Lenkijos link pajudėjom jau gerokai po pietų. Iš karto perspėjom Olštyno chebrą, kad būsim ne anksčiau 11pm. Kalbėdami apie Šengeno privalumus ir minusus, pasiekėm pasienį ir pirmą kartą grupės istorijoje buvom nepraleisti – dėl įskilusios priekinio stiklo. Lenkų pasieniečio snukis nepaliko jokio noro jį įkalbinėti ar papirkti. Mindas skambinėja ir klausinėja, kur penktadienio vakarą galima gauti stiklą „Ufoliner'iui“, o Verbaitis suka baranką prie kito pasienio punkto. Prieš tai sustojam ir, kiek įmanoma, užmaskuojam įskilimą žemėlapiais. Tai suveikia ir pro Kalvarijų sieną praslystam be problemų. Berods, tik vieną CD pareigūnas išprašo.
Po 7 valandų kelionės jau ieškom, kur grosim. Nors Ignas (šioje išvykoje – Zigmas) neseniai čia grojo su Zimbabwe, kelią gali parodyti tik maždaug.
|
Kaip dažnai būna, pasitelkiam į pagalbą vietinį taksistą ir, prasibrovę pro siauras senamiesčio gatveles jau nešam aparatą į viršų. Vietinės grupės jau baigė grot, tačiau žmonių dar yra.
Panašiai kaip kažkada Zagrebe – atvažiuojam, susinešam, mini soundčekas ir pradedam. Tokiais atvejais dažniausiai būna geras koncertas – nerašyta taisyklė pasitvirtino ir šįkart. Scena ir pats kambarys buvo pakankamai nedideli, kad trombonai girdėtųsi akustiškai, todėl Ignas beveik visą koncertą pragrojo stovėdamas tarp žmonių ant stalo arba suolo. Milda irgi dažnai grojo be mikrofono. Tuo tarpu Gedo saksas vos vos girdėjosi. Žmonės nuo pat pirmų gabalų ėmė šokti. Ypač pralinksimino lietuviškais užrašais ant maikių pasidabinusi britų „hospitality keliautojų“ porelė. Iš kažkur gavę mūsų įrašų, jie nusprendė tranzuoti į artimiausią mūsų koncertą iš ...Maskvos! Viduryje pasirodymo atrodė, kad publika jau pavargo, nes gretos gerokai praretėjo, tačiau antroje pusėje žmonių vėl prisirinko - viskas baigėsi dviem karštais bisais ir nešiojimais ant rankų tikraja šių žodžių prasme.
Po koncerto dar vyko ska/reggae šokiai, kur Milda grojo melodika, o šoko visi, išskyrus užmigusį Mindiaką. Vėliau šiaip ne taip nusigavom iki viešbučio „Relaks“, kur virėm grikius ant britų primuso ir gėrėm vyną kol prašvito.
|
|
++++
|
viršun
#7 - balandžio 21 d., Warszawa (PL) - festivalis „Dla Ziemi“ @ CDQ
Kitas rytas po orgijų Olštyne kai kuriems buvo linksmai sunkokas, bet dušas suteikė jėgų nueiti iki vegetariško maisto valgyklos „Green Way“. Šviežio alaus bokalas atstatė pusiausvyrą. Neskubėdami susikrovėm aparatą ir pajudėjom link Varšuvos. Nors mūsų naujieji draugai prašė paimti juos į Varšuvą, grįžę į viešbutį jų neberadome...
Pakeliui pamatėme, kad važiuojame pro Žalgirio mūšio vietą – negalėjom praleisti progos pasikultūrinti, juolab, kad ir laiko buvo pakankamai. Nieko ten, žinoma, ypatingo – laukas ir kalnas, ant kurio subesti aukšti vamzdžiai-memorialas, abstrakti akmeninė mūšio schema ir uždarytas muziejus po kalnu. Bepigu buvo lietuviams-rusams-lenkams-totoriams-vengrams-kitiems laimėti, kai jų buvo 30 tūkst., o vokiečių – tik 20 tūkst... Sprendėm, ar atvežė totoriai lietuviams papūst iš savo stepių, ar ne :)
Vakarėjant pasiekėm Varšuvą, o netrukus suradom ir klubą. Pro-ekologinis festivalis "Žemei" pagal sumanymą, aprašymą, veiklos ir grupių sarašus turėjo būti labai rimtas ir spalvingas renginys, tačiau dėl kažkokių priežasčių, abi festivalio dienas buvo pakankamai mažai žmonių – erdviame klube susirinko tik virš kelių šimtų „aktyvistų“, kaip sakė Verbaitis. Panašu, jau ir Rytų Europa pradeda persisotinti undergroundo renginiais. Nesuviliojo net tokie Europos punk/ska/dub scenos žymūnai kaip Inner Terrestrials iš Londono. Palyginimui, per mūsų „11 grynų metų“ festivalį su kitais londoniečiais P.A.I.N. Žmonių buvo apie 800.
Kad majonezo kiekis bus maksimalus sužinojom, kai pasakė, kad grosim priešpaskutiniai. Grupės, atvirai sakant, buvo nelabai įdomios. Pažiūrėjau tik Olštyno pankų kapelą, kur grojo „Molotov cafe“ veikėjai. Kiti pasirodymai vyko savotiškoje „neįvykusio festivalio“ atmosferoje. Publika lyg ir tūsinosi, bet tai buvo panašiau į atidirbinėjimą. Nors gal čia tik mums, naktį prieš tai išnaudojusiems linksmybių limitą, taip atrodė.
Nuotaiką pakėlė vėlgi puikus Inner Terrestrials koncertas. Su jais jau buvom groję, berods, prieš 7 metus Dižone Prancūzijoje. Dėl ligos negalintį groti būgnininką pakeitę bičiuku iš Prancūzijos, IT gal kiek ir prarado susigrojimą ir grūvą, tačiau tai turbūt tik laiko klausimas.
|
Nes matėsi, kad kai kada būgnininkas tiesiog dar nebuvo gerai išmokęs gabalų struktūros. Prieš koncertą paskolinom jiems būgnų lėkštes ir pedalą. Prisiminėm pirmąjį koncertą kartu Dižone.
Ant scenos užlipom turbūt ne anksčiau 3 val. Ryto. Žinoma, po groti po IT buvo iššūkis, nes daug žmonių po jų koncerto pasišalino ir šiaip jėgų jau buvo ne daug. Salėje, sako, buvo nieko, bet ant scenos garsas buvo tikrai ne koks. Susirašėm playlist'ą ir netempdami jį sugrojom. Pavyko prikelti kelias dešimtis gyvųjų numirėlių ir netgi išprovokuoti juos šokiui. Didžąją koncerto dalį praleidau tarp žmonių, nes ten buvo pakankamai daug erdvės. Atgrojom vienu įkvėpimu ir jau galvojom, kad viskas. Bet iš salės nuskambėjo ryžtingas „Pakartot“ ir sugrojom dar keletą gabalų biso. Kaip parytiniam koncertui po IT – tai pasiekimas.
Po koncerto prisėdom pakalbėt su IT apie keliones, koncertus ir galimą jų ir mūsų apsikeitimą vizitais. Pasirodė, visai smagūs ir paprasti dėdės (bosistui – 40 metų ir jo dredai jau iki kelių). Pasakojo, kaip sunku Anglijoje išvygenti iš muzikos, bet padeda koncertai Europoje. Pavyko „numarinti“ hiperaktyvųjį Igną – jis lūžo užkulisiuose.
Nuo klubo išjudėjom jau prašvitus – kaip dažniausiai, nusprendėm Varšuvoje nenakvoti, o važiuoti tiesiai namo. Vairuotojas su šturmanu prisigėrė kavos ir energetinių gėrimų, o likusieji bandė kuo patogiau išsirangyti ant nelabai miegui pritaikytų sėdynių. Prieš užmigdami, šią lenkišką išvyką įvertinom teigiamai.
|
|
++1/2
|
viršun
#8 - balandžio 26 d., Vilnius, klubas "Intro" - Punk Rocks III Minifest
Šiuo koncertu pagaliau baigėm koncertų "Intro" klube seriją. Turbūt dar niekada nebuvom groję taip dažnai Vilniuje - kažkaip metų pradžioje negrojom, tai paskui susidėjo visi pasiūlymai į vieną vietą. Todėl, vos atėjus į "Intro", jau buvo savotiškas "apsitrynimo" jausmas: vėl ta pati salė, scena, beveik tie patys žmonės, neskanus alus ir panašiai.
Festivalis buvo sugalvotas kanadiečių NoMeansNo atvažiavimo proga. Kažkada seniai mūsų kūrimosi pradžioje jie grojo a.a. "Kablyje". Tada buvo kelių metrų aukščio scena, betoninės dulkinos grindys, palyginti ne daug žmonių didelėje salėje, dėl muštynių trumpam nutrūkęs koncertas - cituojant tuos pačius NMN "dark ages". Šiandien scena vos pusmetrio aukščio, muzikantus gali beveik paliesti ranka, salė jaukiai prisigrūdusi žmonių - gyvenimas gerėja :)
Paklausyti ir pažiūrėti kanadiečių susirinko solidi minia jaunų ir senų melomanų. Bet prieš tai koncertas vėlavo apie valandą dėl NMN soundčeko ir aparatūros stumdymo. Tada žiūrovų kantrybę bandė Žiurkės ir SC. Pirmoje grupėje gitara groja Algis, buvęs Frekenbok ir mūsų būgnininkas, bene didžiausios LT hardcore ex-vilties Splitface būgnininkas Tonic ir ex-šiaulietis Kuka. Nors turėjo būti ir vokalas, jo dėl paslaptingų priežasčių nebuvo. Trio pagrojo nuoširdžią ir originalią programą: nuo crust iki d-beat, o užbaigė savotiška P.A.I.N. kūrybos versija. SC pastaruoju metu daug dėmesio skiria sceninei išvaizdai - šįkart jie vėl buvo itin spalvingi ir linksmi.
|
Po SC logiškai pagal stilių ir laiką būtų buvę NMN, bet dar laukė mūsų eilė.
Kiek galėdami greičiau susijungėm, mini garso patikrinimas ir pradedam. Susirašėm trumpą 7 gabalų programą. Po koncerto Ve skundėsi, kad vienoje pusėje su manimi buvo nuobodu - paprastai jis stovėdavo pučiamųjų fronte. Pastarųjų šįkart vėl buvo visi 4. Medseselė Milda sugrojo paskutinį koncertą prieš eilinę emigraciją į Vakarus. Aidų mašinos nelabai girdėjosi, kažkas trakšėjo, spragsėjo, monitoriuje kartais atsirasdavo gitara, kartais vokalas. Publika palaikė puikiai, dainavo ir šoko kartu. Keli žmonės paskui sakė, kad po pirmųjų grupių skambėjom galingai ir tvirtai - paruošėm dirvą veteranams.
Kaip ir sakiau pasirodymo metu, kad palyginus su NMN, mūsų šitie grojimai yra "vaikų žaidimai". Visai kitoks garso kokybės lygmuo (savas garsistas), daugiametė patirtis, turbūt jau idealiai įvaldyti instrumentai. Žiūrėjau ir stebėjausi, kaip 50-mečiai šokdina 15-mečius ir spinduliuoja tokią energiją, kad tik atlaikyk. Seniai nemačiau tiek daug crowd surfing. Seni-nauji gabalai, dar keli bisai, visi laimingi, nors jau 2h nakties ir rytoj daugeliui į darbą.
|
|
++
|
viršun
#9 - gegužės 4 d., Kaunas, KTU - Rafes'07 festivalis
Tiesą sakant, jau labai seniai buvom begroję studentų šventėje. Savo laiku kiekvienais metais atgrodavom bent kelių specialybių studentams, bet paskui ir patys jau nelabai norėjom, ir studentai nelabai kvietė... Paskutinį kartą akademiniam jaunimui grojom beveik prieš 3 metus. Nusprendėm priimti kvietimą pagroti didžiausioje Kauno studentų orgijoje Rafes. Taip jau išėjo, kad koncertas sutapo su mano (Domo) gimimo diena.
Po dienos darbų pajudėjom laikinosios sostinės link. Kadangi Milda bent jau laikinai emigravo į "tudablyn", Konanas neapsireiškė, o "Zigmas" važiavo atskirai, tai ufolaineryje buvo neįprastai erdvu. Oras pasitaikė ne pats šilčiausias, bet bent nelijo ir nebuvo minuso.
Aplink KTU telekomunikacijų ir elektronikos fakultetą jau virė gyvenimas: šlaistėsi jaunimo būriai, kažkas bandė benji šuolius, dundėjo muzika. Mus palydėjo pro galinį pravažiavimą ir busą pasistatėm prabangiai prie pat scenos. Iš karto sutikom keletą pažįstamų. Be Roko kiemo, dar buvo house, pop, akustinė ir hiphopo erdvės, daug alaus taškų, užkandžiai ir minios žmonių.
Studentiją įsivaizduoju kiek kitaip: šviesaus proto, maištingi, novatoriški, įdomūs žmonės. Kauno versija kiek kitokia: nemažai nuo alaus apspangusių budulių ir jų kaun-ass style kiaunių. Dar nemažai apsiblaususių pilkų žmogeliukų. Tik maža jų dalis bent mintyse pagalvoja apie kažkokį išėjimą iš rėmų, o gaila.
Spėjom pamatyti POP grupės, TYČIA ir KANG pasirodymus.
|
Didžiulė scena, prašmatnus apšvietimas, dūmų kamuoliai ir beveik 2 metrų aukščio scena - ne pati jaukiausia vieta groti, ypač žinant mūsų santykius su tokio kalibro scenomis. Žmonių neatrodo daug, tačiau jie išsibarstę gana didelėje erdvėje ir jų yra bent 300. Vienas kitas alaus ir bendravimas - metas groti.
Deja, aidų mašinos pajungti nepavyksta - per silpnas signalas kažkodėl. Ką gi, galima ir natūraliai - ne pirmas kartas. Saragosa atsineša nemažą plytgalį bačkai prilaikyti. Keletas soundčeko bandymų ir startuojam su "Double Game". Priešakines eiles užima seni ir nauji pažįstami, tai suteikia teigiamų emocijų. Garso daug, jis sunkiai apčiuopiamas, bet po kokio 3-čio gabalo apsiprantam. Vietos daug, todėl šokinėju ne tik aš, bet ir Ve su Zigmu. Prisirenka dar truputį daugiau žmonių ir jie ateina arčiau scenos - susidaro nebloga atmosfera. Gerai girdisi Mindiako vok. pritarimai. "Speed" galą nušokęs nuo scenos stebiu kaip žiūrovas - visai nieko :) Atgrojam gero pusvalandžio programą ir baigiam. Keli atskiri "Pakartot" neranda didesnio atgarsio, todėl pakuojamės ir užleidžiam sceną Rebelheart.
Kaip ir paskutinį kartą Kaune, viešnagę užbaigiam vienais geriausių Kauno kebabų prie zoo su tais pačiais prieteliais.
|
|
+++
|
viršun
#10 - gegužės 24 d., Vilnius „Galaxy“ – BMIC showcase
Būtų kas prieš kokius 5 metus pasakęs, kad grosime „Galaxy“ - tik pasijuoktume iš vykusio pokšto. Bet laikai pasikeitė ir jei jau Sepultura ruošiasi išstatyti savo sunkiąją artileriją šiame klube, tai kodėl gi mums ten nepagrojus.
Neseniai patalpinę informaciją apie mus savo svetainėje, Lietuvos muzikos eksporto artelė pakvietė pasirodyti Baltijos muzikos industrijos konferencijoje. Praėję abejotiną Britų tarybos filtrą (abejotiną ta prasme, kad greičiausiai jokios rimtos atrankos ir nebuvo + mxl'e turėjom savų žmonių :), buvome įrašyti į rock/pop grupių programą. Pasirodymo esmė – groti konferencijos delegatams: prodiuseriams, įrašų kompanijų atstovams, žurnalistams ir po to išgirsti jų įvertinimus.
Vidurdienį ištrūkę iš darbų renkamės soundčekui. Šįkart P.Lazeriai neužtempia kaip buvo per A.lt apdovanojimus ir viskas vyksta pagal grafiką. Garsistai jau daugiau mažiau pažįstami, tačiau iškart liepia Mindiakui gerokai pasitylinti gitarą, o pučiamuosius trumpais laidais „pririša“ prie mikrofonų. Sugroję 2-3 gabalus išgauname visai padorų, tokio dydžio scenai netgi neįprastai gerą garsą.
Vakare jau renkamės į koncertą. Pašalinių žmonių beveik nėra – daugiausia konferencijos dalyviai, na, ir keletas pažįstamų. Erdvė prieš aukštą sceną tuščia, tik sėdimos vietos amfiteatre beveik visos užimtos. Prieš mus groja šiauliečiai Brainers, estai Under Marie ir latviai Double Faced Eels.
Ant scenos pučiamųjų frontas (šįkart be Mildos, kuri uždirba pinigus Airijoje ir leidžia juos šunų lenktynėms) lipa ginkluotas vyno buteliais.
|
1-2-3 pradedam ir ...dieną daryto soundčeko rezultatų beveik nėra. Gitara galutinai užglušinta ir todėl kai kurios vietos skamba nepridengtai ir tuščiai. Monitoriuje lieka tik balsas, kurį atrodo vis dar garsina, kol galų gale dainuoju atitraukęs mikrafą beveik per pusmetrį. Aidų mašinos beveik nesigirdi, todėl antroje pasirodymo pusėje ją užmirštu. Kiti matyt jaučiasi panašiai, nes viskas skamba atskirai arba nesigirdi. Keista groti, kai tuščiai erdvei – tai galėtų simbolizuoti muzikos versle esančią prarają tarp atlikėjo ir klausytojo.
Kiekvienai grupei skirta po 20 minučių, mes turbūt net neišnaudojam jų ir užleidžiam sceną „lazeriams“. Aptarinėjant koncertą, Mindiakas sako, kad gal jau užtenka „tokių“ koncertų, kuriuose, neaišku kam ir kodėl groji. Žiūriu į „lazerius“ ir galvoju, kad nuėmus vokalistę Giedrę nelabai kas iš jų muzono ir liktų. Paskutiniai pasirodo anglai Misty's Big Adventure, kurių gretesni gabalai primena Gruppo Sportivo, o lėtesniuose galima užčiuopti Tiger Lillies antskonio.
Kitą dieną pažįstami perduoda maždaug tokius šou verslo ryklių komentarus apie mus: britams užkliuvo „išsibarstymas, nesusigrojimas“, o meidžorų „Warner bros“ atstovas iš Slovakijos sako, kad pasirašytų su mumis kontraktą ir komandiruotų mus į labiau ska aplinką Berlyne arba Kingstone.
|
|
++
|
viršun
#11 - rugpjūčio 4 d., Valmiera (LV) - "Milas Vasara" festivalis
|
Apsilankyti Valmieroje sutikome iškart jau vien todėl, kad būtent čia įrašinėjome savo paskutinį albumą "Culture repair". Norėjosi atiduoti savo respect'ą miesteliui, kuriame underground'o scena gyvuoja ne blogiau nei kokiame didmiestyje. Tiesa, lengvai sutrikome iš planuotos miesto šventės patekę draugų susiėjimą miške prie upės. Tačiau tai buo labiau pliusas nei minusas.
Kadangi Verbaitis į Valmierą važinėjo ne tik dėl mūsų, bet ir dėl kitų grupių įrašų sesijų, tai pakeliui mums parodė tokį "pramogų kalnelį", kuriame už keliasdešimt santimų gali skardiniu loviu nusileisti rogutėmis. Savotiška nedidelė vasarinė bobslėjaus versija, kurios užteko gurkšneliui adrenalino. Zorbo rutuliu leistis niekas nesiryžo.
Netoli nuo miestelio nesunkiai radome Valmieros pieno kombinato poilsiavietę pušyne prie Gaujos upės. Graži aplinka ir nedidelis žmonių kiekis priminė pirmąjį "Tabūns" festivalį. Iš pradžių planavę didelį renginį, vėliau organizatoriai uždėjo 18+ limitą - nenorėjo girtų paauglių invazijos. Panašu, kad ši amžiaus tema tampa vis aktualesnė LT ir LV underground'o scenose - daug diskusijų forumuose, renginių organizatoriai vis suka galvas kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kažkada buvusį idealistinį "all ages" nusiteikimą prislopino visiškas paauglių neatsakingumas ir old school destroy nuotaikos. Daug problemu dėl nepilnamečių turėjome ir mes organizuodami "Darom". Todėl toks sprendimas mums atrodo visai pateisinamas. "Milas Vasara" tai suteikė pozityvios ir ramios atmosferos - keli šimtai draugų ir pažįstamų bei keletas nežinia iš kur atklydusių baikerių.
Netrukus susivairavom puikų kambarį poilsiui, nes nebuvom pasiėmę palapinių. Įsižeminę pabirom kas kur. Kažkur fone grojo Kriegopfer ir 9horizon.
|
Turėjom groti 11pm, bet kažkokia grupė laiku neatvažiavo ir netrukus jau lipom ant scenos. Tuo metu maloniai pritemo. Kadangi garso operatorius Lomikas buvo mūsų įrašinėtojas, tai apsitvarkėm garsą per keletą minučių. Deja, dėl kelionių ir ligos nemalonių atvažiavo tik vienas varinis - Gedas. Tai truputį paskystino skambesį.
Pradėjom truputį negrabiai, per pirmus gabalus maišėsi Saragosa, o aš truputį neradau vietos. Prie scenos susirinko apie 100 žmogeliukų, nemažai matytų ir gerai pažįstamų veidų, besišypsančių ir linguojančių. Nauji gabalai daugeliui buvo mažai girdėti, bet per tokius kaip "Homo Hedonistus" ar "Dr.Guillotine" užsisuko rimti šokiai. Pirmą kartą valdėm aidų mašiną kartu su Verbaičiu, nes aš smagiau jaučiausi arčiau žmonių, nulipęs nuo scenos. Tuo tarpu Verbaitis valdė scenos centrą ir galėjo paspausti, kada reikia. Truputį chaotiškas, bet energetiškai ir emocionaliai labai šiltas ir jaukus pasirodymas. Ir vienas gabalas biso.
Atsigavę po koncerto, iš tolo paklausėm latviškai amerikoniško All Day Long koncerto ir sužavėjusio Hospitalu Iela pasirodymo. Pastarasis 2 vaikinų ir 3 merginų kolektyvas tikrai užkabino vėlų vakarą ir labai nuoširdžiai pagrojo savo latvišką ska/reggae. Iškart prakalbom apie jų kvietimą į grupės gimtadienį "13 grynų metų". Atgal važiuodami klausėm jų naujo albumo "Pūkis".
|
|
+++1/2
|
viršun
#12 - rugpjūčio 18 d., Antaprūdės km. - festivalis "Regeneratorius"
|
Kadangi šiemet nedarėm savo "Darom" festivalio, tai prisidėjom prie keleto kitų organizavimo ir "Regeneratorius" tapo vienu
tokių. Užsiėmiau promo reikalais, o Mindas su Ve ir Kuka pjaustė, virino ir statė pagrindinę sceną. Pernai įvykęs renginys buvo toks
labiau vietos patikrinimas: susirinko apie 100 žmonių didžiuliam plote, pasistatė keletą palapinių, pagrojo keletas djs - va, ir visas
festivalis. Šiemet viskas atrodė gerokai rimčiau: apie 2000 žmonių, dvi scenos su grupėmis ir djs, "Play" ir "Satta" barai, kinas,
veggie valgykla ir chaishop'as. Įvairus reljefas su keletu tvenkiniu, seni medžiai bei geras oras tik puikiai papildė ir taip tinkamą
nuotaiką regeneruoti.
Penktadienį atvažiavo tik dalis daktarų, nes grojom šeštadienį. Tiesa, aš (Domas) dar pasukiojau kompaktus kaip Direktorius. Kurį laiką visai negrojau ska, tik dubwise, bet šiame festivalyje geriausiai suėjo būtent greiti ir linksmi ska gabalai. Buvo sunku groti
po audringo Deneez ir Mažylio funky soul balagano - iš pradžių liko kokie 5 žmonės, bet paskui prisirinko visas būrys ir buvo šokiai
-pokiai.
Kadangi "Regeneratorius" pozicionuojamas kaip elektroninės ir regio muzikos festivalis, nenuostabu, kad tapome sunkiausia ir
greičiausia festivalio grupe. Kita vertus, tai buvo labai į temą staigiai atšalusį šeštadienio vakarą po gana ramių Bob Marley project,
Dubinchi, Jah Jah Tent ir Afroband pasirodymų.
Nežinia kodėl, bet lipant ant scenos buvo panašus jausmas kaip per "Darom" - kad grojam vos ne savam festivalyje. Nors
pakankamai prikišome nagus, kad jis taptų savas. Patraukėme gana keistą "stop" juostą priešais sceną, nes žmonės turėjo stovėti
4-5 metrų atstumu, o mes žiūrėti į tuščią plotą. Gaila, nesusiprotėjome išprašyti tarp scenos ir žmonių stovėjusių apsaugininkų
baikerių. Juolab, kad kai kurie jų buvo pasidabinę III reicho simbolika, t.y. saugojo antifašitinės grupės koncertą :) Kai kuriais
momentais jie su publika elgėsi gana grubiai.
Pučiamųjų frontą šįkart atstovavo Gedas su Milda - truputį trūko Konano ir Igno jėgos, bet žymiai geriau negu vienišas Gedo
saksas.
|
Žmonių prie scenos susirinko turbūt daugiausia per visą festivalį - tai įpareigojo ir pradėjome massive. Garsistas žiūrėjo
lengvai nustebęs kaip mažos mergaitės skraido pogo sukūryje. Garsas ant scenos buvo geras, bet iš publikos vėliau prisiklausėm
įvairių komentarų: tik aukšti ir žemi dažniai, trūko pučiamųjų (arba jie pūtė per silpnai :) ir panašiai. Turbūt pirmą kartą aiškiai
pasijuto, kad žmonės jau pasiklausę naujojo albumo - girdėjosi, kaip traukia priedainius - iki tol nauji gabalai būdavo išklausomi
gana ramiai. Įdomu, nes publika nebuvo 100% mūsų ir buvo įdomu groti žmonėms, iki tol mūsų negirdėjusiems. Ištarus magišką
žodį "futbolas", ant scenos sugebėjo atsirasti visiškai girtas Paulius. Kiek pasvyravęs ant scenos, jis nėrė į žmones. Pavyko
išvengti didesnių pauzių ir išėjo toks vientisas pasirodymas. Tik paskutiniame trečdalyje įkarštis kiek prislopo, bet dar skambant
paskutinio gabalo akordams jau pasigirdo "pakartot! pakartot!" Iš kažkur pasigirdo, kad reikia baigti,nes kaimiečiai skundžiasi dėl
garso ir kažkas panašaus - sugrojom prastą ir skubotą bisą.
Kol susinešėm aparatūrą ir išgėrėm keletą alaus, pusantros valandos jungėsi kolegos Paprika Korps. Laukti buvo verta, nes jų
garsistas Kuba parodė, ką galima išspausti iš aparato turint "tiesias" rankas ir gerą galvą. Masyvus, tvirtas ir vieningas skambesys. Žinoma, ir "paprikos" nuolat koncertuodami susigroję kaip laikrodis. Paskui pasidarė žiauriai šalta ir teko vos ne bėgti į palapinę
šildytis.
|
|
++++
|
viršun
#13 - rugpjūčio 25 d., Miškas prie Vievio - „Padarom“ festivalis
Vienu metu jau gana rimtai užsidegę toliau tęsti „Darom“ susirinkimus, vėliau vis dėlto užgesome. „Darom 2006“ įvykiai ir patirtis sukrėtė smegenines ir privertė permąstyti savo vertybes apie daug ką ir, visų pirma, apie patį judėjimą – undergroundo, pankroko, diy, pasidaryk pats, vilnius hardcore, alternatyvų – kaip jį pavadintum. Zasine daryti nesinorėjo dėl minus daug karmos taškų, o kelios rastos vietos ne iki galo patiko. Po to kai nepavyko prikalbinti nė vienos norimos grupės, galutinai supratome, kad geriau nedaryti nei daryti bet ką. Galų gale, vasarą norisi ir patiems kur nors pasivolioti. Atsiradusią skylę rinkoje užkamšė kita VHC karta su „Padarom“, suorganizuotu per tiek laiko, jog tai tik patvirtina, kad „you can get it if you really want“. Tiek priešistorės.
Į mišką prie Nėries netoli Vievio kai kurie mūsų atvažiavom iš grandiozinio „valstybinio“ festivalio „Be2gether“. Kaip bebūtų keista, tačiau pastarajame gal netgi labiau tvyrojo „buvimo kartu“ atmosfera. Tiesa, iš dalies ji buvo pagrįsta savotišku vidurinės klasės sotumu bei saugumu. Tuo tarpu visomis prasmėmis tamsesnis „Padarom“ iš karto pakvipo teen spirit su nuogomis emocijomis ir galva į sieną buchalinimu. Tačiau „Padarom“ prie DJ vigvamo, pirties, bare ar kine galėjai sutikti pažįstamus iš visos Lietuvos, o jausmas, kad buvai prie tokio renginio idėjos ištakų maloniai glostė savimeilę. Nors „Padarom“ buvo beveik 10 kartų mažiau publikos nei „Be2gether“, dėl nedidelės renginio teritorijos, „Padarom“ kiekvienas kv.metras buvo labiau apgyventintas.
Šeštadienio popietę „Padarom“ jau buvo gerokai įsibėgėjęs – aplink tvyrojo neblogas pachmelas. Kaip dažniausiai tokio tipo renginiuose, grupių grojimo tvarka nenumaldomai stūmėsi į paryčius. Beliko sėdiniuoti prie Verbaičio kavinės ir žvalgytis kaip aplinkui sproginėja paaugliški hormonai. Turbūt naujo albumo pakylėti kietai ir galingai sugrojo KANG. Paskui publiką hipnotizavo berods kažkokie latviai. Prieš mus grojo visai linksmas trio iš Rygos Trauma Moralis, suvartę neblogo grinduko. Nepaisant to, kad majonezas bandė užkišt ausis.
Apie vidurnaktį besijungiant prie scenos susirinko turbūt koks trečdalis festivalio – dėl pirmų eilių reikėjo pakovoti. Pažįstamų veidų jose nebuvo daug.
|
Išbandžius visas laidų ir perėjimų kombinacijas aidų mašinos užkurti nepavyko. Nenorėdami tempti nusprendėm pradėti be jos. Konanui nepavyko atvažiuoti, tačiau prisijungė įkaitęs po klajonių grįžęs Ignas, taigi išsirikiavo pučiamųjų trio. Festivalį kavą ir arbata girdęs Ve, buvo gerai pakrautas „Padarom“ atmosferos. Užlipus ant scenos iš publikos iš karto buvo justi energijos gūsiai.
Organizatorių prašymu, pradedam nuo, deja, nelabai malonaus pranešimo apie vagystes iš palapinių ir kvietimą būti budriems. Grojom „Regeneratoriuje“ išbandytą playlistą – pirmą kartą jis atrodė keistas, tačiau kiek pakoreguotas jis pasitaisė ir smagiai susigrojo. Uždegantis „Double Game“ ir šokamas „PVG“ - bent jau pirmose eilėse darosi karšta. Keli susimaišymai nieko nekeičia. Palinkėjimai organizatoriams, besimaudantiems pirtyje, šokantiems diskotekoje. Sugrojam ir retai atliekamą „Kas tu?“ Vidury koncerto pajuntu, kad gerklė džiūna ir balsas sėda. Ačiū publikai, kuri dainuoja kartu – taip dar linksmiau. Padeda ant scenos kažkieno palikto brendžio gurkšnis. Pabaigai, kiek prisimenu, suvarom „Skata“. Truputį primena koncerto pirmajame „Darom“ nuotaiką. Publika prašo dar, tačiau organizatoriai maldauja sustoti – po mūsų groja dar ne viena grupė. Ačiū visiems. Nevokit vieni iš kitų.
|
|
++++
|
viršun
#14 - rugpjūčio 26 d., Norviliškės - „Be2gether“ festivalis
Senoji „Roko maršų“ gvardija vėl susivienijo ir pabandė užkurti Lietuvoje kažką panašaus į eurofestivalius. Daugybė už ir prieš diskusijų prieš renginį, gandai apie šiandienos žvaigždes ir jų spindesį, reklama ant kiekvieno kampo ir net valstybinio mąsto globa pavertė šį renginį vos ne nacionaline vertybe. Prie to, žinoma, prisidėjo patraukliai pateiktas projektas su šūkiu „Atverkime sienas“ ir akcentu į baltarusių integraciją. Deja, tačiau maksimaliai geografiškai nepatogi renginio vieta – Lietuvos ir Baltarusijos, o skambiau ES ir neES pasienis – suteikė tik papildomų tvorų ir uniformuotų pareigūnų. Nepaisant to, susirinko apie 10 tūkstančių vidurinio sluoksnio melomanų (radikalų buvo mažai), kurių amžiaus vidurkis galėtų būti apie 30 metų.
Pasak organizatorių, „jauni ir perspektyvūs Lietuvos atlikėjai“ pasirodė sekmadienį. Nejuokinkit. Tiek Mountainside, tiek Brainers, tiek mes jau grojame daugiau nei po 10 metų. Greičiau jau seni ir neperspektyvūs :) Važiuojant į „Be2gether“ judėjimas buvo daugiau iš nei į festivalį. Perspektyva groti didžiulėje scenoje tuščiam laukui per daug nedžiugino. Tačiau atvykus pamatėme dar nemažai likusių žmonių, nors aplink ir tvyrojo pabaigos nuojauta. Geras oras ir festivalinis režimas nevertė skubėti.
Nežinau, ar todėl, kad dr.Green pavadinimą paminėjo klounai iš bloodhoung gang (pats negirdėjau, bet pasakojo bent keli žmonės :), ar dėl kitų priežasčių mūsų paklausyti susirinko visai smagi pieva žmonių. Į prieš tai grojusius Mountainside ir baltarusius IQ48 publika reagavo gerokai vangiau.
Didelės scenos? Gali nuskambėti dviprasmiškai, tačiau didelės scenos mūsų nebetrikdo.
|
Turiu omenyje techninę pusę. Stebėtinai greitai susijungę ir atlikę testinį „do“, ant scenos turėjome labai neblogą garsą. Tikiuosi, nuo scenos taip pat sklido nebloga vibracija. Vasaros pabaigos proga, išsirikiavo visas pučiamųjų frontas – prisijungė ir pagiriotai išraudęs Konanas. Vakarykštė grojimo tvarka pakoreguojama kaip niekad aktualiomis „Sienomis“ ir dar keliais kūriniais iš mūsų „aukso fondo“. Publikos paskatintas „Trečdalį“ nuo kokių 3 metrų scenos nušoku dainuoti pas publiką. Smagu matyti, kad dulkes kelia ne tik koks 50 aktyviausiųjų būrelis, bet keli šimtai toliau išsitaškiusių žmonių. Kontroversiška, tačiau bisą grojam „Be2gether“, o ne vakar „Padarom“. „East Europe Ska“ ne iš pirmo karto, bet pradeda publika. O po koncerto pogrindinis šou verslo ryklys iš Berlyno pavarde Kasparovas sako, kad jie renka albumą, kurio pavadinimas bus būtent toks.
Atgal važiuojam ramiai ir be didelių nuotykių. Netrukus pasipila lietus ir festivalių savaitgalis baigiasi.
|
|
+++1/2
|
viršun
#15 - spalio 5 d., Warszawa (PL), klubas "No Mercy"
|
Išsiruošėm į dar vieną "spiritual tourists" pasivažinėjimą po Europą. Norint skambiau, galima būtų tai pavadinti albumo "Culture Repair" pristatymo turu. Po festivalinių koncertų vasarą iki pat turo buvo tik keletas repeticijų: jaunimas trankėsi po Europą, Mindiakas intensyviai dirbo teatro festivalyje "Sirenos", likusieji šiaip vasarojo.
Pradinė idėja buvo negroti Lenkijoje ir šokti iškart į Vakarus, tačiau Polonija paprasčiausiai per didelė, kad ją prašoktum nepastebėtas. Zimbabwe turėjo važiuoti į W-wa įrašinėti savo naujo albumo ir tuo pačiu pakvietė mus pagroti kartu, kad jau važiuojam pro šalį. Paskui paaiškėjo, kad ten pat gros ir italai Los Fastidios, kuriems prieš kelias dienas darėm koncertą Vilniuje. Žodžiu, susivijo pinavijos ir penktadienio rytą pajudėjom link W-wa.
Pažįstamas kelias eilinį kartą vyniojosi po mūsų "ufoliner" ratais, kadangi Zimbabwe taip ir neišvažiavo dėl sveikatos problemų, paėmėme jų gitaristę Elizą, truputį alaus, truputį snaudulio, pasisukinėjom prie Warszawa Wilenska stoties, kol atsidūrėm pas svetingą merginą Siwa (sativa) ir jos koleges. Pavakariai do glodnyh litwinow.
Pasirodo, kad klubas "No Mercy" įsikūręs ten pat, kur jau grojom 2000-aisiais. Pažįstama aplinka, prieš kelias dienas matyti italai, Sergey fon Bludik sobstvennoi personoi - atrodo, kad groji kokiam Kaune.
Po W-wa fiasko balandį, kai į visai gerai sulipdytą festivalį atėjo skystas šimtelis žmonių, buvo galima tikėtis visko. Tačiau žmonių prisirinko daug. Tiesa, kol grojo pankroko veteranai Bang Bang (niekaip nesugebėję nulipti nuo scenos) ir ojovcai iš Baltarusijos Mister X, dauguma publikos tūsinosi prie įėjimo ir pusiau uždarame kieme prie greitkelio.
Susijungėm viską gana greitai, tik kažkodėl nepavyko užkurti aidų mašinos. Apsižiūreėjom garsą ir galėjom pradėti. Nežinau, kiek žmonių liko lauke, tačiau viduje jų buvo per akis.
|
Nuo pirmų akordų pasijautė, kad šįvakar galima smagiai pasigroti. Juolab, kad publika buvo nusiteikusi aktyviai palaikyti mūsų pastangas. Nepaisant to, kad vakaro žvaigždės, žinoma, buvo Los Fastidios. Bet mes irgi ne pirmą kartą grojom W-wa - nemažai žmonių žinojo bent jau senesius gabalus. Ne vienas jų buvo matytas ankstesniuose koncertuose. Labai padėjo tai, kad nebuvo didelių pauzių tarp gabalų - jos nužudė ne vieną neblogą koncertą. Playlistas susidėliojo taip, kad iš pradžių grojome senesius gabalus, o pabaigėme su naujesniais. Nepaisant to, kad vienoje vietoje buvo gal 3 panašaus profilio kompozicijos, bendra pasirodymo dramaturgija (cheche) nenukentėjo.
Po koncerto vėl atsidūrėme Siwa ir jos draugių bute. Veiksmas, žinoma, persikėlė į virtuveę. Pasirodė, kad mūsų šeiminykė ne tik gitaristė, bet ir garso operatorė, ne tik vyno, bet ir kavos specialistė. Ir dar turi busą. Ir dar turėjo dredus :) Žodžiu, ne mergina, o šedevriukas, kaip rašė D.Keruakas.
|
|
+++1/2
|
viršun
#16 - spalio 6 d., Berlin (DE), klubas-skvotas "Supamolly"
|
Šiaip ne taip atsipeikėję po praėjusios nakties pasisėdėjimų, sulindome į busą, pakeliui prigriebėm jau minėtą Bludiką (kuris nusprendė pailsėti savaitė kitą Berlyne) ir pasukom link Vokietijos.
Be didesniu nuotykių (išskyrus kažkiek km mokamos autostrados atkarpą) pasiekėm Vokietijos sieną, ant kurios užtrukom kokias 15 minučių.
Šįkart apie grojimo vietą žinojom tik tiek, kad kažkada ten grojo Citizen Fish, o pastaruoju metu nuolat groja kolegos is Lenkijos Paprika Korps. Kita naujovė, kad pabandėm bent dalį koncertų organizavimo rūpesčių perduoti vietinei booking agentūrai A4M. Ne tiek dėl tingumo, kiek todėl, kad vietoje geriau matyti - direct action, tsakant. Štai "Supamolly" į meilus neatsakinėjo, tačiau užklausus A4M sutiko mus priimti.
Namas Friedrichshain rajone jau iš išorės atrodė įspūdingai - prie gana įprasto eksterjero privirinti balkonai a la Gaudi iškart atkreipė dėmesį. Čia mūsų laukė Kris - garso operatorė. Vos spėjom pasižavėti gražiai išdekoruota koncertų sale, kai buvo paserviruota kavos ir paskelbta apie open bar. Žodžiu, iškart apgaubė rūpestis, kurį po soundchecko sustiprino jauki vakarienė. Galima tik įsivaizduoti, kad kažkaip panašiai būtų atrodęs legalizuotas mūsų a.a. "Green" klubas.
Žinant, kiek koncertų kasdien vyksta Berlyno skvotuose, klubuose ir kituose užkampiuose (pvz., kitame klube tą patį vakarą grojo Los Fastidios, su kuriais dieną prieš grojome Varšuvoje), nieko ypatingo groti kokiems 5-10 žmonių, ypač kai tai nelabai žinomos grupės aus Litauen koncertas. Panašiai situacijai ir nusiteikėm, tačiau buvom maloniai nustebinti, kai po vakarienės nusileidom iš skvoto virtuvės ir pamatėm šurmuliuojančius žmones. Atėjo Ve "Padarom" surasta germano-airė, taip pat pastaraisiais metais "Green" klube Vilniuje nuolat matyta mergina. Apsilankė ir vietinis šou verslo banginukas Kasparovas, sutiktas per "B2G".
Taigi, nuotaika gera, truputį neramu, kaip reaguos žmonės. Iš pradžių tarp scenos ir publikos nesimezga ryšys. Groji ir galvoji, kad kažkaip ne iki galo viskas.
|
Playlistas buvo pakeistas ir, kaip vėliau paaiškėjo, ir blogąją pusę - keletas panašios konsistencijos kompozicijų viena po kitos. Visdėlto situacija pasitaisė po keleto daugiau mažiau sėkmingų pokštų ir linksmesnių gabalų. Visus melodingesnius ir labiau ska gabalus publika sudorojo su džiaugsmu. Po jų ir sunkesnės vietos skambėjo geriau. Smagu buvo matyti įvairaus amžiaus ir plauko žmones linguojančius ir krutančius. Jaunimas pystelėjo netgi minimalų pogutį. O per "Skata" buvo galima pasijusti kaip koncertuose Vilniuje, kur visi puikiai žino šitą megahitą.
Kad vieno biso neužteks, buvo aišku iškart - pasigirdo vieningas publikos "zugabe" ar kaip ten vokiškai. Visa tai priminė seną gerą pasirodymą "EKH" Vienoje pries 8 metus. Pagrojom kelis gabalus, bet publika išprašė dar vieno biso. Baigėm, berods, su "21".
Kaip ir dieną prieš tai, mėgavomes open baro malonumais. Kris neužmiršo, jog prieš koncertą domėjomės "krapais". Klubas nebuvo juodulių pankrokerių buveinė, publika gana jauna ir gal kiek DDR'iška iš gerosios pusės. Po koncerto prasidėjo šokiai. Tuo tarpu vieni daktarai sulindo miegoti, o kiti dar apturėjo kelionę iki artimiausio baro ir pašoko rytinį šokį.
|
|
++++
|
viršun
#17 - spalio 7 d., Berlin (DE), skvotas "Kopi"
|
Kadangi nepavyko normaliai susiorganizuoti koncertų Vokietijoje, teko gaudyti paskutinės minutės pasiūlymus. Truputį pašiko reikalą ir "A4M" booking agentūra - ilgą laiką jie sakė neieškoti patiems, nes viskas bus gerai. Tačiau per beveik pusę metų jie sugebėjo rasti tik 2 koncertus Berlyne ir Drezdene, o likus kelioms savaitėms pagaliau prisipažino, kad nelabai gali kuo daugiau padėti. Išgelbėjo vis dar gyvas "Kopi".
Buvo suorganizuotas sekmadienio popietės koncertas kartu su šveicarų country Slam & Howie. Atvažiavus į "Kopi" po pusiaudienio, čia visi dar tik geivelėjosi po įtemptos renginių savaitės. Ant šalia skvoto statomo senelių pensiono sienos užrašyta "Helo Kopi". Juokavom, kad seneliai, pamatę "Kopi" kiemo grožybes ir išgirdę crust mėsmalę, tikrai pagalvos, kad pragaro liepsnos jau netoli.
|
Šveicarai sugrojo gal kiek akademinę, bet sekmadieniui labai tinkamą ironiško country programą. Keli pankai skeryčiojosi, dar apie dešimt ramstė sienas.
Mes pagrojom, gal teisingiau būtų sakyti parepetavom, be didesnių emocijų tiek iš mūsų, tiek iš publikos pusės. Beje, programoje buvom pažymėti kaip dr.Yellow. Keista savijauta, groti tuščiai didelei salei.
Po koncerto trynėmės "Kopi" bare bei ėjom ieškoti "Suppamoly" paliktos Igno striukės. Neradom, bet smagiai pasivaikščiojom po miestą.
|
|
++
|
viršun
#18 - spalio 9 d., Frankfurt/Main - Rodelheim (DE) "Raumstation"
|
Jau minėta istorija su booking agentais, kurie nesugebėjo rasti koncertų, gana netikėtai atvedė mus į Frankfurtą prie Maino. O tiksliau į Vilniaus Žvėryną panašų rajoną Rodelheim. Netikėtai, nes pamačiusi apie planus važiuoti į Europą, per "myspace" į mus su pasiūlymu kreipėsi emigrantė iš Alytaus Akvilė (vėliau sužinojom, kad ji anksčiau padėjo su koncertu ir Toro Bravo). Tai priminė kito emigranto Nerijaus prieš 8 metus Frankfurte organizuotą koncertą.
Akvilė ne tik padėjo suorganizuoti koncertą, bet ir priglaudė mus per laisvadienį po koncerto Berlyne. Po ilgos kelionės per Vokietiją pirmadienio vakarą patekome į jaukų kambarį kažkokio sporto centro užpakalinio kiemo antrame aukšte. Pilnas šaldytuvas alaus ir limonado, maistas, internetas, puiki punk/ska/reggae vinilo kolekcija ir patefonai. Kitą dieną šalia esančiame parke spardėm kamuolį ir gurkšnojom alų - tikras punk kurortas.
Iš koncerto daug nesitikėjom - mažas kambariukas ramiame Frankfurto rajone, antradienio vakaras ir per trumpą laiką suorganizuotas koncertas. Atėjo keli vietiniai pusiau bomžai be priekinių dantų (vėliau pasirodė, kad vienas jų - puikiosios plokštelių kolekcijos savininkas), keli pankrokeriai, keli skvoteriai, keli baltarusiai, dar viena lietuvaitė.
|
Milda dar prisišaukė kelis pažįstamus lietuvius iš Liuksemburgo.
Keistoka buvo groti ant tos pačios scenos, kur naktį prieš miegojome. Visai padoriai susireguliavom garsą, tačiau iš kažkur atsiradęs garso "specialistas" viską sugadino, pradėjęs be reikalo sukinėti rankenėles pirmyn-atgal.
Dažnai būna, kad koncertai tokiose vietose psichologiškai sunkesni nei didesniuose klubuose, nes čia yra tiesioginis face-to-face kontaktas, o ne gana saugus grupės-auditorijos santykis. Iš pradžių nejaukiai jaučiasi ir grupė, ir patys žiūrovai. Dėl prasto garso (kažkas nuolat cypė ir fonavo) groti nebuvo labai smagu, tačiau pamažu išsijudinom ir mes, ir žmogeliukai. Prasidėjo šokiai ir reakcija. Kiek prisimenu, Akvilė netgi išreikalavo biso. Po koncerto buvo visai smagus pasisėdėjimas ir pasikalbėjimas.
|
|
++1/2
|
viršun
#19 - spalio 11 d., Brighton (ENG), "The Cowley Club"
|
Į Angliją persikėlėm keltu Calais-Dover po visos dienos vairavimo per Vokietiją-Belgiją-Prancūziją. Vairuotojai po truputį savinosi važiavimo kairiaja puse subtilybes. Apie vidurnaktį jau ieškojom vietos, kur turėtume nakvoti. Tiesiai nuo pajūrio kilome aukštyn į kalną kol privažiavome Austen iš Flatpig namą. Plikagalvis dėdė jau laukė mūsų su dėže alaus. Kai kurie krito miegot, o mes dar nusileidom prie jūros, kur pačioje pakrantėje Austen turi įsirengęs įrašų studiją "284".
Kitą dieną išsiruošėm pasivaikščioti po Braitoną. Praėjom vieną kitą gatvę - spalvingas miestas, daug studentų ir rastamanų. Sako, kad tai gėjų sostinė - nepastebėjom. Konanas planavo prisijungti prie mūsų koncertams Anglijoje, tačiau Braitone galutinai sužinojom, kad jis neatskris. Beliko išgerti elio vienoje Konano rekomenduotų aludžių. Paskui gulėjom ant akmenų pajūryje. Kažkokia mergina prašė parduoti narkotikų. Grįžom pas Austen namo ir kelias valandos pradrybsojom saulėkaitoje jo vidiniame kiemelyje.
Vakare išsiruošėm į koncerto vietą "Cowley Club" - buvusį skvotą, o dabar nepriklausomą privatų klubą, palaikantį radikalias laisvės idėjas. Pusę klubo sienų dengia lentynos su knygomis. Trečdalį užima baras, o likęs kampas buvo skirtas muzikantams.
|
Pagaliau sutikome J iš Inner Terrestrials (arba kaip juos daug kas vadina - tiesiog iT!) - Anglijos koncertų ir, iš esmės, viso turo iniciatorių. Smagu, kad kalbos koncerto Varšuvoje metu virto realybe ir mes atkeliavom į Angliją, nors iš pradžių IT sakė, kad "England is tough for playing". Anot J, labai neįprasta, kad "Cowley" klube mums davė valgyti - vėliau tai patyrėm ir patys.
Prieš koncertą buvo parodytas video apie protesto karaoke prie ginklų gamyklos. Kadangi policija konfiskavo visą karaoke aparatūrą, tai buvo labdaringas koncertas jai atpirkti. Koncertą pradėjo jau minėto Austen grupė Flatpig su audringu ir triukšmingu punk/hc. Tuo metu sutikom kelis latvius, būrelį Igno draugų lietuvių ir, žinoma, lenkų.
Grojom antri. Techninės galimybės buvo prastos - trombonai liko neįgarsinti, o visa kita irgi panašėjo į garso-triukšmo sieną. Ignas, kaip pavasarį Olštyne, grojo užsilipęs ant kažkokių stalų. Nepaisant to, publika išsijudino jau po kelių gabalų, o įpusėjus pasirodymui ir visai sukaito. Bendra atmosfera kažkuo priminė koncertus amžinatilsį "Galeroje" Kaune: žmonės griūna ant aparatūros, prietema ir tvankuma. Sugrojom viską vienu atsikvėpimu, nors buvo nedidelis jaudulys dėl pirmojo koncerto Anglijoje. Koncertas praūžė kaip uraganas, net neprisimenu, ar grojom bisą, ar ne.
Pradėjus groti IT! vėdinomės vidiniame kiemelyje-rūkomajame, o paskui pamatėm kaip šiame mieste mylimi mūsų kolegos: žmonės lipo vieni per kitus ir kartu traukė dainas. Kadangi IT! būgnininkas Paco vis dar negali groti kartu dėl sveikatos problemų, su senbuviais J ir Fran grojo Al iš the Filaments, su kuriais prieš 3 metus varėm kartu Prancūzijoje.
Po koncerto kartu su Austenu nuvažiavom į jau minėtą studiją pačioje Lamanšo pakrantėje - romantika na maxa. Čia prie mūsų dar prisijungė keletas skvotą Braitone ketinančių atidaryti lietuvių ir padarėm neblogą imprezzą.
|
|
++++
|
viršun
#20 - spalio 12 d., London (ENG), skvotas "Dame Collet House"
|
Išgėrę po kelias pintas elio Braitone pasukome link vienos pasaulio kloakų Londono. Kartu važiavo Braitone prie mūsų prisijungusi vizualinių menų studentė Gintarė. Šįkart sekėme IT! autobusiuką, todėl irtis per Londono priemiesčius nebuvo labai sudėtinga.
Netrukus jau parkavomės prie nedidelio namo Stepney Green rajone su užrašu "Dame Collet House". Keliaaukščiame pastate gyvena apie 10 žmonių, o vienaaukštėje salėje kartu su jais koncertus daro viena geriausių Londono underground garso sistemų. Drūtas rastamanas prie garso pulto gana greitai mus perprato ir po keliolikos minučių viskas skambėjo beveik tobulai.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Londone į koncertą prisirinko nemažai lietuvių. Tiksliau būtų pasakyti ne "nemažai", o daug. Nes pasisveikinus angliškai atsakė tik keli padriki balsai, o pasisveikinus lietuviškai pasigirdo galingas vieningas atsakymas. Pirmose eilėse matėsi vien tautiečių veidai, todėl, galima sakyti, grojome kažkur Lietuvoje. Dėl tos pačios priežasties palaikymas buvo galingas, o ir daug gabalų žmonės žinojo. Sugrojom vieną geriausių koncertų šiame ture ir nenuostabu, kad teko išeiti pakartojimui.
Viso žmonių susirinko virš kelių šimtų, nors IT! tikėjosi dar daugiau - koncertas buvo benefit Londono skvotų infolinijai. Prie įėjimo visus pasitikdavo augalotas skiauterėtas pankas, kuris sakė: "Įėjimas nemokamas, bet auka - 5 svarai. Jei reikia spydo ar pycho - kreipkis į mane". Ant minkštasuolių visur drybsojo įvairaus amžiaus ir plauko būtybės.
|
Gretimame kambaryje skambėjo galingi d'n'b ritmai.
IT! skambėjo puikiai, nes šalia gero skambesio, jau minėtas rastamanas dėliojo įvairius efektus ant balso ir būgnų. Žmonės vėl šoko ir dainavo dainas. Jau tada pastebėjau, kad vienas lietuvių nusiteikęs itin "linksmai" - stumdė visus aplink ir kabinėjosi prie merginų. Netrukus pamačiau kaip skvoto security trenkia jį lauk. Kadangi jis buvo pažįstamas, iš pradžių išskyriau jį su J, o paskui kartu su rastamanu-garsistu raminom, kad nekiltų muštynės. Vėliau dar kelias valandas bandėm visus raminti, bet buvo tik daug bereikalingo pyzdiožo. Naktį pratęsėm pakistaniečių užeigoje.
Miegoti gavom vietą taip vadinamame "healing room" - beveik tiesiai virš d'n'b diskotekos. Pakeliui visi siūlė įvaryti į nosį, bet niekas iš mūsų nesusigundė. Ryte keli vaikinai kepė miltus ir pylė juos į maišelius, kuriuose paprastai pardavinėjami narkotikai. Tai dar labiau pablogino gerą pirminį šios vietos įspūdį. Nors sėdėti saulėkaitoje ant stogo skambant gretimos bažnyčios varpams, gerti kavą ir valgyti geltonus rytietiškus ryžius buvo visai smagu. O tag'as ant mūsų "ufoliner" dar labiau pakėlė nuotaiką.
|
|
++++1/2
|
viršun
#21 - spalio 13 d., Birmingham (ENG) - Moseley "Malt Shovel" pub
|
Po truputį atsigaivelėję po Londono, pradėjom navigaciją į šiaurę, į Birbingemą. Pasisukinėję po Londoną, pagaliau įtaikėm į reikiamą magistralę ir bent pro autostrados užtvaras pamatėme Anglijos provinciją.
Kadangi neturėjom tikslių instrukcijų, kaip rasti vietą, Birmingemo priemiestyje Moseley teko kiek pasisukioti pirmyn-atgal. O kai jau klausėm benzino kolonėlėje reikiamos gatvės, užteko tik pakelti akis, kad pamatytum "Malt Shovel" iškabą.
Kaip ir žadėjo J, veiksmas vyko rastamanų baro galiniame kieme, open air, tsakant. Kiekvieną kartą einant pro barą tekdavo užuost saldaus dūmo ir pamatyti keletą "Rockers" personažų.
O kieme tuo tarpu tūsinosi įvairaus amžiaus pankai. Po vienu tentu buvo įrengta scena, o po kitu stalai ir didelis ekranas - tą dieną vyko net 3 Anglijai svarbios rungtynės. Prisiminiau, kaip Vilniuje koncertavusiems australams Curse Ov Dialect bandžiau paaiškinti Europos krepšinio čempionato pusfinalio Lietuva-Rusija reikšmę. Tuo tarpu anglai laimėjo pasaulio regbio pirmenybių pusfinalį.
Atvažiavom pačiu laiku - scenoje grojo grupė, po kurios ant scenos turėjom lipti mes. Girdint paprastą ortodoksišką old school punk, nesigailėjom, jog nematėm prieš tai festivalyje "Bring Down The House" grojusių grupių. Susipažinom su organizatoriumi Rich, kuris prižadėjo po koncerto pavalgyti ir išgert.
Nors majonezo daug nebuvo, ant scenos visi lipo kažkodėl priblėsę. Šiaip ne taip susiderinom garsą ir daug netempdami pradėjom. Žmonių prieš sceną prisirinko daug, tačiau kontaktą su jais užmegzti sekėsi sunkiai ir netrukus jų gretos praretėjo.
|
Vis dėlto atsirado keletas aktyviau judančių žmonių ir tai padėjo išlaikyti bent jau tą menką energiją. Gal visi jau buvo pavargę nuo prieš tai grojusių grupių, gal nuo alkoholio, o gal tai šiaip tokia birmingemiečių reakcija. Beje, IT! irgi sugrojo ne patį geriausią koncertą. Kaip jau įprasta Anglijos koncertuose, ir šis neapsiėjo be lietuvių - apsilankė Lagamino Turinio gitaristas Jarka su pažįstamomis merginomis. Jis atvežė Ignui ebay pirktą gitarą, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, bus mort.
Po koncerto visi važiavome į užskvotuotą namą, kuriame tikėjomės pagaliau pavalgyti. Tačiau buvo parodytas tik beveik tuščias šaldytuvas ir pasakyta, kad galime valgyti viską, kas jame yra. Kai kas iškart nuėjo miegot, kiti suvalgė viską, kas buvo šaldytuve ir dar bandė dalyvauti girtoje orgijoje, kur seni pankai gėrė degtinę per ...akį! Punketės buvo nepatenkintos, kad lietuviai užėmė miegamąsias vietas ir nepasidalino su jomis. Visą naktį per kam lubas-kam-grindis girdėjosi pakaitomis pankrokas ir dramanbeisas bei J bandymai paaiškinti, kad viršuje lietuviai bando pailsėti. Panašu, kad lietuviai tik sušiko vakarėlį :)
Kelios fotkės
|
|
++
|
viršun
#22 - spalio 14 d., Manchester (ENG), klubas "Satan's Hollow"
|
Rytas Birmingeme buvo daug kam sunkus, tačiau ištvermingi pankai gėrė kaip gėrę. Keli P.A.I.N. nariai buvo ant tiek nusismeigę, kad net nebandėm su pasikalbėti - jie turbūt ir patys nelabai prisiminė, kad grojo mūsų organizuotame "11 grynų metų" festivalyje Vilniuje. Tiesa, vėliau pasirodęs apyblaivis bosistas kažką panašaus prisiminė. Kažkokia post-hipė, prieš tai vos nesusimušusi su J iš IT!, vėliau apsiverkė Mildai ant peties ir siūlėsi pas mus groti fleita. Žodžiu, normalus pachmelno ryto marazmas.
Po neilgos kelionės (pakeliui kažkokie geezers nusprendė, kad mes iš Alaskos, nes "north from Poland"), pasiekėme Anglijos Šiaulius, t.y. Mančesterį, nuo seno garsėjantį savo muzikiniais talentais. Lengvai patekę į centrą netrukus jau švartavomės prie klubo "Šėtono papilvė". Visas interjeras buvo aplipdytas kažkokiais snargliais su rėkiančiomis galvomis, sienos papuoštos šėtoniškais paveikslais ir simboliais, o kampe sėdėjo matyt ir pats didelis raudonas kipšas. Scena - didelis apskritimas patalpos viduryje atitvertas geležine tvorele. T.y. grupės pasirodymą gali stebėti iš bet kokios pusės.
Turėjo groti dar kelios vietinės grupės, tačiau kažkodėl nesinorėjo jų klausyti apytuštėje salėje. Išėjom pasivaikščiot po Mančesterį. Praėję pro rotušę ir gel.stotį, radome romantišką takelį palei kanalo, žemiau gatvės lygio. Praėjome pro gėjų barų gatvę ir pamatę vietinius "žirmūnus", sugrįžome atgal.
Pralinksmino mano (Domo) brolio draugai iš Accrington atėję su "Lithuanian power" ir "Darom" marškinėliais. Kartu su jais buvo ir brolis su drauge bei dar keli lietuviai.
|
Jie daug kartų buvo Lietuvoje, tačiau dr.Green gyvai pirmą kartą pamatė būtent Mančesteryje.
Ant scenos užlipom po jaunos ir keistokos vietinės ska grupės. Iš pradžių galvojau, kad tai Kamikaze Sperm, bet paskui paaiškėjo, kad tai buvo ne jie. Na, jausmas toje apvalioje "cirko" arenoje iš tiesų keistas. Ir šiaip ji užima bene trečdalį visos patalpos, todėl erdvės pakankamai. Gal kai pilna žmonių ir jie apstoję iš visų pusių ir nieko, bet kai ne daug (susirinko iki 100 žmonių, IT! tikėjosi bent trigubai daugiau) - nelabai. Garsas, t'sakant, buvo blogas - kolonkės iš visų pusių, o prasmės jokios, tik chaosas. Bet pagrojom visai smagiai - nuo to viso satanizmo atsirado savotiško atsipalaidavimo. Šen bei ten krutėjo viena kita žmogysta, bet dauguma stebėjo susikaupę.
po to, kaip jau įprasta IT! su šiek tiek geresniu palaikymu, bet klubas vistiek liko pustuštis. Susidūrėme su tikro angliško klubo ypatybėmis - iš pradžių Saragosą išmetė iš klubo už tai, kad gėrė lauke alų, o paskui vos nekilo muštynės kai plikagalviai apsauginiai grubiai ištempė lauk vieną merginą. Visi kalbėjo, kad čia koncertų daugiau nedarys.
Nakvojome Mančesterio karoliniškėse, berods, 14-ame blokinio namo aukšte su puikiai miesto panorama. Iš pradžių prisirinko daug chebros ir atrodė, kad su nakvyne bus dar blogiau nei Birmingeme. Bet ilgainiui visi prasisklaidė ir likom tik mes su IT! ir 3 šeimininkai. Pastarieji siūlė įvaryti ketamino, tačiau mes pasirinkome dėdės J "paskaitą" apie gyvenimą. Kvietė atvažiuoti per solstice ir supažindinti su druidu-džedajumi. Kalbėjom kol baigėsi alus ir Igno ištraukta anyžinė nesąmonė.
|
|
++1/2
|
viršun
#23 - spalio 15 d., Croydon (ENG), "Green Dragon" pub
|
Iš Midlands beveik visą dieną riedėjom į beveik Londono priemiestį. London Orbital truputį susidūrėm su kamščiais, tačiau iš esmės sklandžiai pasiekėm Croydon centre esantį pub'ą, įsikūrusį 100-mečiame name. Aludė atrodė tikrai išdidžiai: aukštos lubos, langai per visą sieną, solidūs seni tamsūs baldai, daug alaus kranų.
IT! jau buvo atkeliavę ir parodė antrame aukšte esančią sceną. Kol susinešėm aparatą aukštyn, gavom kortelę, kurioje esančią sumą galėjom išleisti savo nuožiūra - visiems išėjo po patiekalą ir pintą alaus. Na, ir dar kelios pintos "Spitfire" papildomai.
Buvo pirmadienis, o koncerto organizatorius pasakojo, kaip jis nemėgsta daryti mokamo įėjimo. Taigi, įėjimas buvo nemokamas ir tai buvo teisingas ėjimas, nes žmonių prisigrūdo pilnas antras aukštas. Netgi ir čia atkeliavo keletas lietuvių. Grupėms visi sumetė kiek galėjo į kepurę.
Kadangi būgnininkas Al turėjo ant rytojaus išvažiuoti į turą su kita grupe, pirmą kartą šiame mini ture IT! grojo pirmieji. Tačiau jie mažiausiai kelis kartus priminė, kad visi turėtų pasilikti ir "check it out dr.Green from Lithuania".
|
Netgi sakė, kad durniai bus tie, kurie nepasiliks.
Labai įvairi publika buvo jau gerai paspirginta, todėl po kelių gabalų prasidėjo šokiai. Žmonių gal kiek ir apmažėjo, tačiau liko pakankamai geram koncertui. Buvo smagu matyti galvą linguojančius juodukus ir pankus, seniukus ir šiaip iš pirmo aukšto atklydusius pub'o lankytojus. Kadangi tai buvo paskutinis koncertas Anglijoje, viduje tvyrojo lengvas liūdesys ir atsipalaidavimas. Garsas tikrai nebuvo pats geriausias, tačiau energijos srautai pulsavo po kambarį ir buvo taip karšta, kad turbūt pirmą ir vienintelį kartą ture likau iki pusės nuogas. Iš tikrųjų priežastis buvo labai pragmatiška - liko vis mažiau švarių ir sausų drabužių. Pabaigoje Ve apsipyko su Saragosa, todėl bisas buvo kiek apkartintas nervingos ritmo sekcijos.
Po koncerto šnekėjomės su organizatoriumi ir IT! kol barmenai nepradėjo skalambinti varpais, o paskui pro parduotuves (vietiniame supermarkete naktį neveikia alko skyrius, nes aplink gyvena daug emigrantų, bet "išgelbėja" visur esančios "off-license") nuriedėjome į nakvynės vietą - IT! įrašų ir repeticijų studiją Brixtone po geležinkeliu. Čia pokalbiai nusitęsė iki 7 ryto...
|
|
+++1/2
|
viršun
#24 - spalio 17 d., Lille (FR), laisvos kultūros centras "CCL"
|
Pasibaigus koncertams Anglijoje, turėjome laisvadienį. Pažadino naujiena, kad blogoje vietoje priparkuotą surakino mūsų "ufolainerį". Vietiniai punk-meistreliai iškart sakė, kad be problemų, gali viską nupjauti - ne pirmas kartas. Suabejoję, kad paskui gali neišleisti iš salos, nusprendėme užsimokėti nei daug nei mažai - 130 GBP. Pavalgę puikius tradicinius angliškus pusryčius pas jau minėtą Lorraine užskvotuotame autoservise, pasklidom kas kur po Londoną.
Koncertą Lilyje padėjo suorganizuoti mūsų senas prietelius Xavier iš Maloka/Robotnička, kai jau neturėjom daug vilties, kad pavyks pagroti Prancūzijoje. Jo kolega iš Lilio Tof daug nežadėjo, bet vien jau pagrojimas/valgis/gėrimai/nakvynė buvo daug geriau nei tuščias važiavimas iki nežinia kur.
Su nostalgija palikę Britaniją, netrukus jau riedėjom prancūziška autostrada. Lilyje visų pirma suvalgėm po prastą kebabą, o tada susiradom nedidelėje gatvelėje įsikūrusį "CCL".
Apsižvalgę po jau 20 metų gyvuojantį info-centrą (daugybė įvairios literatūros, grafiti foto iš visos Europos - radom ir iš Vilniaus, virtuvėlė, daug įvairių priemonių homo-lesbi žmonėms, kompas su nemokamu internetu), susinešėm aparatūrą į rūsyje esančią gana jaukų koncertų kambarį. Kadangi aplink gyvena kaimynai, "CCL" koncertai turi baigtis iki 11-tos vakaro. Įėjimas tą vakarą buvo "prix libre", t.y. "kiek duosi". Be didelės reklamos trečiadienio vakarą niekas daug žmonių ir nesitikėjo.
Susirinko apie 20 žmonių ir pradėjome.
|
Na, Prancūzijoje mus visada suprato - visi neaiškumai, įtampa bei neaiškumai tarp grupės ir publikos dingo per pirmus 4-5 gabalus. Galbūt pasąmoningai pajutę, kad "dr.Guillotine" tekste minima Prancūzijos revoliucija, per šį gabalą žmonės ypač sukruto. Tuo tarpu mes turbūt vis dar gyvenome Anglijos įspūdžiais ir grojome truputį atbulomis rankomis. Automatinė greičių dėžė. Todėl biso prašymas suskambo kaip malonus netikėtumas, o parduotų CD skaičius viršijo koncertus, kuriuose buvo gerokai daugiau žmonių.
Pasitaisiusią nuotaiką dar labiau pakėlė kontinentiškai pilnas katilas maisto ir draugiški prancūzai. Linksmai nusiteikę jau planavom važiuoti į nakvynės vietą, kai supratom, kad mūsų busike apsilankė vagys - pasigedom visų kuprinių su asmeniniais daiktais bei Igno naujosios gitaros (prieš koncertą jis buvo pirmą kartą ją išsitraukęs ir pagrojęs kokį pusvalandį). Dar paaiškėjo, kad kuprinėje buvo ir Mildos pasas bei jos iliustruotas dienoraštis.
Po šalto kibiro ant galvų apėjom aplinkinius kiemus, tikėdamiesi, kad gal neradę nieko gero, vagys viską išmetė. Paskui nuvažiavom į policijos skyrių, bet čia be to, kad "guitar est mort", iš metroseksualių pareigūnų neišgirdome nieko paguodžiančio. Milda vylėsi, kad viską pavogė bent jau meniškos sielos narkomanai, kurie gros Igno gitara pasikabinę jos piešinius ant sienos. Išgėrėm degtinės ir kritom miegoti.
|
|
++1/2
|
viršun
#25 - spalio 18 d., Darmstadt (DE), jaunimo centras "Oetinger villa"
|
Pakeliui į Angliją Frankfurte Mark iš Friendly Fire sakė, kad galbūt pavyks užpildyti spalio 18-ąją koncertu, tačiau taip ir išvažiavom nežinodami bus šitas koncertas, ar ne. Tik prieš 4 dienas atėjo sms, kad koncertas vis dėlto bus, o Lilyje pagaliau radom internetą ir sužinojom tikslesnę informaciją.
Sužinojom, kad koncertas vyks gana nerealioje vietoje - prabangioje viloje vidury parko. Kartu turėjo groti Skaallueren, kurių saksofonistas ir pasirūpino šituo blitz-booking ir jau minėti Friendly Fire. Tačiau mes nuo pat ryto rūpinomės kitu dalyku - galimybe kuo greičiau gauti laikiną pasą Mildai. Paaiškėjo, kad visa tai galima padaryti pakeliui - buvusioje VFR sostinėje Bonoje. Šiek tiek pasisukioję po miesto priemiesčius, ramioje gatvelėje radome nedidelį jaukų namelį ir po nepilno pusvalandžio Mildai jau laikė rankose "repatriation certificate". Šįkart biurokratija pasirodė iš gerosios pusės.
Patamsyje pasiekėm kažkodėl DDR primenantį Darmštatą ir susiradome vilą, kur mūsų jau laukė iš Frankfurto atvykusi Akvilė. Vila iš tiesų stebino savo židiniais, sietynais, medžio konstrukcijomis ir alt.jaunimu viduje. Netrukus jau sėdėjom prie didelio maistingo stalo ir tarpuose tarp kąsnių ragavome kažkokią Marko siūlomą trauktinę.
Žmonių prisirinko turbūt apie 100 - gana erdvi salė atrodė apypilnė. Pirmi grojo Skaallueren - grupė šiuo metu ieško vokalisto, todėl buvo priversti groti savo gabalus be balso. Nelabai įdomu, bet žmonės linksminasi ir per daug nesuka sau galvos.
Su Marku išsiderėjom, kad grosim antri su sąlyga, kad po koncerto išgersim su jais - truputį "baisu", bet paskutiniai nenorėjom groti. Susidėlioję garsą, pagrojome testinį "do". Atrodė lyg ir nieko, tačiau faktas, kad viską garsino tas pats ilgaplaukis, sugadinęs koncertą Frankfurte, nedžiugino.
|
Ir iš tikrųjų jis viso pasirodymo metu jautė nesustabdomą norą kažką sukinėti. Net tada, kai garsas būdavo visai padorus. Žmonės iš pradžių atsistojo gana atokiu puslankiu nuo scenos, tačiau po užuominos apie Berlyno sieną, gerokai priartėjo ir atgijo. Tada ir groti tapo smagiau. Nors nepasakytum, kad publika buvo labai sužavėta mūsų "ska". Kai tik pasigirsdavo sunkesni akordai, pasimatydavo sutrikusių vokietaičių veidai. Ilga kelionė, vakarykštė vagystė, Verbaičio apsirgimas - visa tai prisidėjo prie to, kad noras groti nebūtų toks jau liepsnojantis.
Friendly Fire surengė gana choatišką, bet smagų pasirodymą tarp Fishbone, Voodoo Glow Skulls ir KVN agitbrigados bei nederančių instrumentų. Dviprasmiškas įspūdis, bet dėmesį atkreipė ir pralinksmino. Grupės nariai atrodo lyg vakar surinkti iš visai skirtingų pasaulių - toks pusiau griūnantis, pusiau stovintis Bremeno muzikantų orkestras.
Pasibaigus koncertui, kaip ir žadėjom, gėrėm su Friendly Fire prastą vokišką degtinę. Verbaitis ir Ignas, prisiminę Birmingemą, visus pralinksmino gerdami šnapsą per nosį. Vis dėlto miegamąjį antrame aukšte visi pasiekė savo kojomis.
|
|
+++
|
viršun
#26 - spalio 19 d., Dresden (DE), "Puschkin" klubas
|
Į a.a. K.Voneguto aprašytą miestą grįžome po 7 metų pertraukos. Iš betoninio rūsio persikėlėme į erdvų klubą. Iš vienos pusės praradome tą tikrąjį požemių pulsą, kurio pasiilgo grupės senbuviai, iš kitos - sutarėme, kad ture reikalingi tokie koncertai, kada gali ramiai pamiegoti, iki soties pavalgyti (tiesa, "Puschkin" buvo turbūt vienintelė vieta per turą, nepaisiusi mūsų vegetariškų pageidavimų), pagroti normalioje scenoje su gera aparatūra. Ne paslaptis, ir pasiimti maždaug 3 eilinių koncertų uždarbį.
Tai buvo antrasis "A4M" organizuotas koncertas po pasirodymo Berlyne. Nors jie išpildė tik mažą dalį savo pažadų, šiuos 2 koncertus suorganizavo kokybiškai. Tačiau, kaip minėjau, truputį pasmirdo beveidžiu muzikiniu verslu be žmogiškojo faktoriaus.
Paklaidžiojus po vėjuotą ir šaltą Drezdeną, atsiradome nedidelėje Puškino aikštėje, šalia kurios įsikūręs "Puschkin" klubas. Nors šiek tiek vėlavome, klube nebuvo nieko panašaus į būsimą koncertą. Radome koncerto plakatus ir flajerius: mes apibūdingi kaip "ska-polka", o gėrimai bare šianakt kainuos pusę kainos. Šalia erdvios salės (įsivaizduokit "New Style" Vilniuje), didelis baras, o iš jo išėjimas į erdvų "čilautą" su smėliuku ir palmėmis. Apsičiupinėję garsą ir pagroję keletą gabalų, antrajame aukšte gavome ramų backstage'ą su maistu ir alaus dėže.
Kažkodėl kankino nuojautą, kad grosime 20-čiai žmonių didelėje salėje - kas čia trenksis per lietų ir vėją į klubą. Tačiau vis dėlto penktadienis ir perpus pigesnis baras bei nežinoma lietuviška grupė pritraukė apie 300 galvų. Organizatoriai vis tempė ir neskubino pradėti, o aplink po truputį siūbavo vakarėlis.
Prieš lipant ant scenos atmosfera jau buvo pakankamai užkaitus - žmonės, tik pamatę bruzdesį ant scenos, sujudo ir užėmė pozicijas.
|
Kadangi baras buvo kairėje žiūrint nuo scenos, tai ten žmonių susibūrė daugiau. Jau po pirmų kelių gabalų pasijuto, kad gera atmosfera užkrėtė ir mus - varėme išsijuosę, net Saragosa stengėsi nedaryti didelių pauzių tarp gabalų ir tai padėjo išlaikyti gerą tempą. Šio turo metu auditoriją dažniausiai nuperka "Dr.Guillotine", kai ji grojama maždaug 4-ta ar 5-ta. Tai padeda nuimti įtampą ir nuraminti tuos, kurie galvojo, kad ska iš viso neišgirs. Žmonės pirmose eilėse keičiasi, geria, suka džointus ar net valgo. Smagu žiūrėti, kaip merginos užsimerkusios šoka pagal "Homo hedonistus" - niekad negalvojau, kad pamatysiu tai dainuodamas pankroko grupėje. Atlaikome visą savo setą - nepilną valandą. Kaip vienintelei vakaro grupei, to, žinoma, maža ir publika be kompromisų reikalauja dar. Grojame dar 3 gabalus ir užbaigiame su uraganišku "21". Kažkas rėkia dar, bet mus gelbsti dydžėjai iš Jenos. Mindas sako: "kad pagrojome kaip tikra roko grupė" - tai čia gerai ar blogai?
Po koncerto parūkome, išgeriame po keletą alaus ir, palikę savo nemokamų gėrimų sąskaitą ir tūsą pačiame įkarštyje, vairuojame miegoti į sausą bei šiltą student-haus. 2 savaites pasitrankius kelyje, prioritetai pastebimai keičiasi - chacha!
|
|
++++
|
viršun
#27 - spalio 20 d., Szklarska Poreba (PL), "Jazgot" klubas
|
Kadangi po paskutinio koncerto Lenkijos pietuose buvome nusprendę iškart vairuoti 900km namo, tai Drezdene miegojome kiek tilpo. Paskui paskutinį kartą suvalgėme po vokišką kebabą ir išgėrėme karšto vyno, o tada jau vairavome apie 150km iki nedidelio miestelio Krakanošo kalnuose prie pat Čekijos sienos. Kadangi atvykome vėlai, tai tiek tų kalnų ir tematėm - tik aukštyn-žemyn besivyniojantys kelio serpantinai. Užtat ant pastatų stogų pastebėjom pirmąjį šiemetinį sniegą. Prisiminus, kad Anglijoje vaikščiojom su šortais ir maikėmis, supratome, kad grįžome į šiaurę.
Koncertą padėjo suorganizuoti mūsų seni draugeliai Paprika Korps, turintys uoslę vietoms, kuriose gerai pasirūpina muzikantais. Tik sutikęs mus, organizatorius Jasiek, nusivedė į virš klubo įsikūrusį restoraną, kur jo žmona atnešė 3 didelius padėklus įvairaus maisto: vegetariškų koldūnų, kepto sūrio ir kažkokio omleto atmainos. Sunkoka nepersivalgyti prieš pat koncertą :)
Klubas šiaip specializuojasi džiaze, todėl sienos nukabinėtos atitinkama atributika, tačiau miestelio jaunimui kartais padaro ir kitokios muzikos koncertų. Pailgas rūsys kiek priminė prabangiau įrengtą pusiau legendinį Vilniaus "Langą". Bendrai jausmas labiau priminė Čekiją nei Lenkiją, nors "Wilno nasze" kažkas vistiek prisiminė.
Susijungėm aparatą, o Jasiek davė mikrofoną, sakydamas "brand new". Trumpa pertraukėlė ir pradedam groti, mintyse jau važiuodami namo. Koncertą dedikuojam Krakanošui - pažįstamam iš čekų animacinio filmuko. Publika - miestelio visuomenės pjūvis: vienas pankas, vienas rastamanas, keli hiphoperiai, būrelis jaunų mergaičių, keli prasigėrę pagyvenę rokeriai ir šiaip žmonės, turintys bent kažką bendro su muzika. Beveik visą koncertą vienoje pusėje tarp baro ir scenos prastovėjo stotingi treninguoti chlopcai.
|
Tuo tarpu jaunimas šoko kaip išmanė, tik vienas trūkęs, bet iš esmės taikus, urlaganas stumdėsi sunkiai bestovėdamas ant kojų. Paskelbus gabalą pankams - prasidėjo netgi minimalus pogo. Sugrojom po truputį rutina tampantį gabalų komplektą. Nepasakytum, kad žmonės ėjo kulversčiais, tačiau koncertas pavyko.
Po koncerto gana operatyviai susipakavom, dėkodami klausytojams už gerus atsiliepimus. Jasiek, nors ir sunkiai tikėdamas, kad važiuosim tiesiai į Vilnių, prikrovė pilną dėžę užkandžių mums ant kelionės. Linksmai nusiteikę ir užsipylę degalų pasukom link namų. Bet ...pasigirdus keistam garsui iš variklio, Verbaitis skubiai pažiūrėjo į čekį ir nusikeikė: "Blt, 98-tas..." Pasirodo, vietoje dyzelio prisipylėm apie 70 litrų benzino. Prasidėjo buso gelbėjimo operacija. Greitai atvyko Jasiek su kolegomis ir dideliu baku degalams nupilti. Per kelias valandas išpumpavom visą benziną lauk ir, nustūmę busą iki kolonėlės, prisipylėme dyzelio. O tada - jau ne kartą atlaikyta ilga kelionė per Lenkijos vieškelius. Po maždaug 15 valandų grįžome į Vilnių.
|
|
+++
|
viršun
#28 - lapkričio 17 d., Vilnius, klubas "Intro" - Parama draugui
|
Paskutinį kartą Vilniuje grojom prieš... pusę metų! Ir tai tikrai nebuvo mūsų svajonių koncertas. 6-asis koncertas gimtajame mieste 2007-aisiais. Daugiau nelabai ir išeina prigroti, jei nori išlaikyti savo pačių ir publikos susidomėjimą. Koncerto idėja kilo, kai išgirdome, jog vienas senas pažįstamas ir koncertų organizatorius, pas kurį ne kartą nakvojome, susirgo ir reikia pinigų operacijoms bei kyšiams. Paskui dar paaiškėjo, kad tai paskutinis renginių savaitgalis "Intro" klube, kuris po ilgų konvulsijų užsidaro.
Sukvietėm, mūsų manymu, tikrai neblogą ir intriguojantį line-up: savo kostiumais ir repu linksminančius SC, vėl pradėjusius groti pankrokerius Bad Disposition bei retai matomas Žiurkes. Prie viso to dar prilipdėm Zion Explorers DJs.
Likus valandai iki koncerto pradžios su Čiubu iš Toro Bravo bėdavojom apie vis labiau tragišką koncertų lankomumą. Kadangi norėjom surinkti ženklią sumą, įėjimą padarėm pankroko koncertams gana brangų - 15lt. Publika rinktis tikrai neskubėjo, tačiau su kažkuo užsikalbėjau ir, kai Bad Disposition pradėjo, salėje jau buvo keli šimtai žmonių - ponas "soldout'as" ir vėl susimylėjo apsilankyti.
Grojant SC ir Žiurkėms "Intro" jau buvo visai smagiai šurmuliuojantis - prisirinko gerokai virš 300 žmonių.
Grojom paskutiniai po turo visi kartu net nerepetavę. Kai kas pasisveikino tik ant scenos - nelabai geras ženklas. Kaip groti kartu, kai beveik nebendrauji tarpusavyje? Mes juk ne muzikantų-amatininkų-darbininkų UAB'as. Šįkart gana netikėtai ant scenos išdygo net ir Konanas - sustojo visa pilna pučiamųjų artilerija. Problemos su vokalu prasidėjo dar nepradėjus groti - kažkodėl jo arba nesigirdėjo, arba jis buvo su didžiuliais peregrūzais, kaip fūzuotas.
|
Nieko nuostabaus, kad Ve, prasipisęs su 3 grupių garsinimu prieš tai, buvo ne pačios geriausios nuotaikos ir fiziškai nelabai galėjo mus įgarsinti - toks atvejis buvo jau ne kartą.
Nepaisant aukščiau išvardintų trukdžių publika buvo įsielektrinusi geram koncertui. Tik užlipus ant scenos jautėsi, kaip iš salės sklinda palaikanti energija. Grojom su turo playlistu, jį lengvai pakoreguodami. Garsas ant scenos buvo tikrai ne koks, bet šiuo atveju buvo svarbiau energetika ir pati renginio idėja. Paskelbėm, kad surinkom apie 3500lt ir pradėjome. Jau po 3-4 gabalo, beveik negirdėdamas savo balso, prarėkiau jį taip, kad kai kurias vietas teko atiduoti dainuoti Mindiakui arba publikai. Ir vienas, ir kiti tai darė puikiai ir tik pridėjo koncertui bendrumo jausmo. Ypač buvo smagu matyti, kad publika kilnoja rankas ne tik priekinėse eilėse, bet ir visuose pakampiuose.
Bisui pagrojom 2 kompozicijas ir užbaigėm su audringu "21". Koncertas buvo su daugybe (bent jau vokalo) klaidų, tačiau iš esmės geras. Gaila, tik kad grupė iškart išsibarstė kas sau ir nuotaika buvo kažkokia nelabai. Kalbėjom, kad negrosim gyvai, kol neturėsim bent 5 naujų gabalų. O jei jų neturėsim, tai nebebus ir dr.Green... Žiūrėsim, kas iš to išeis.
|
|
+++1/2
|
viršun
|
