2026-04-1004--balandžio2026-04-3004--balandžio2026-05-0105--gegužės2026-05-0205--gegužės2026-05-1505--gegužės Vilnius HC: dr.Green: KONCERTŲ APŽVALGOS: 2026

   dr.Green post po box 790 / Vilnius LT 2050 / Lithuania email drgreen at hardcore.lt phone +370 699 53 201 (Tomas)
dr.GREEN koncertai

koncertai mūsų pačių vertinami penkių kryžiukų sistemoje:
+ - nesėkmingas seansas: pacientas mirė
++ - seansas nepavyko: sveikas pacientas "gavo" ligą
+++ - normalus seansas: pacientas koks buvo, toks ir liko
++++ - seansas pavyko: pacientas beveik pasveiko
+++++ - puikus seansas: pacientas pasveiko ir įsirašė į "Ž.D."


#1 - balandžio 10 d., Vilnius - 30 Grynų Metų, kultūros centras "Sodas 2123" #2 - balandžio 30 d., Pisz (PL) - klubas "Iguana" #3 - gegužės 1 d., Warszawa (PL) - alt. kultūros centras "Przychodnia Skłot"
#4 - gegužės 2 d., Berlin (DE) - kooperatyvas "Supamolly" #5 - gegužės 15 d., Kaunas - muzikos ir kultūros centras "Erdvė"

#1 - balandžio 10 d., Vilnius - 30 Grynų Metų, kultūros centras "Sodas 2123"
Gan sąmoningai užlaikėm pirmąjį 2026-ųjų išlindimą viešumon. Planas maximum buvo gal net įrašyt ir išleist naujų gabalų EP, bet išėjo labiau planas medium - gabalų sukūrėm, bet dar lyg ir trūksta vieno kito. Pakišo koja buitis ir išsitaškymas kitose grupėse. Pirmą kartą šiemet visi susirinkome likus turbūt mėnesiui iki 30GM.

Pirmą kartą "grynų metų" konceptą įgyvendinome 2006 m. 10-mečio proga. Po atšventėme 11-us ir 12-us, o tuomet šią tradiciją ilgam apleidome iki pat 28-tų. Pernai kažkodėl praleidome, bet tokio apvalaus jubiliejaus ignoruoti tikrai negalėjom, todėl iš anksto nusimatėm datą.

Kartu pakvietėme pagroti, galima sakyti, "XI20" rezidentus Manacles ir Tureto Sindromas. Su pastaraisiais jau buvome groję a.a. "Fenėje" Alytuje, o su Manacles scena dalinomės, berods, pirmą kartą. Kažkaip norėjosi atiduoti respektą vietai ir bendruomenei, kurią patys ir užkūrėme. Abu kolektyvai mielai sutiko. Likus pusantro mėnesio baimės truputį įvarė Tureto būgnininkės Aistės ant Liepkalnio sulaužyta ranka, bet jaunas organizmas greitai atsigavo ir puikiai palaikė tempą. Po koncerto pažįstamas džiaugėsi galimybe pamatyti abi grupes už "Skylės" ribų ir su erdvesniu garsu. Sakė, net iš naujo jas įvertino. Daug kas gal išvis išgirdo jas pirmą kartą.

Buvo aišku, kad lengvai neatsipirksime, todėl buvo sudėliotas 21 kompozicijos setlistas. Jubiliejui reikėjo kažkokių razinkų. Sugalvojome pasikviest senuosius pūtikus - iš jų negalėjo tik vienas ir vienintelis a.a. Gedas bei gana trumpai su mumis grojęs Justas Ladyga. Ignas, Konanas ir Milda ne tik sutiko, bet ir vietoje numatytų 3 gabalų išmoko visus 8. "Jūrą" kartu pakvietėm atlikti Lencą, dabar - iš Baltic Balkan, o savo laiku ska grupės Tai+Ką? vokalistą, su kuriuo apvažiavom pusę Lietuvos. Po visko pakvietėm padydžėjaut seną bičiulį Nindzę, savo laiku leidusį zinus, GreenClub'e inicijavusį persirengimo vakarėlius disco ir mafijos temomis, o pastaruoju metu pasukusį meno link.

28GM šventėm Kirtimų KC, o jubiliejui pasirinkome kiek erdvesnį "Sodą". Kai čia grojome atsikūrimo koncą, pirmą kartą pastatėme sceną priešingoje pusėje nei originali. Įdomu, jog likus savaitei "Sodo" šeimininkai nusprendė padaryti tai stacionariai - hey, mes vis dar kažkiek culture repair'intojai - samdykite konsultacijoms! Tiesa, mes buvome palikę auditorijos judėjimo apytaką su 2 įėjimais, o dabar paliktas tik vienas stadartinių durų praėjimas - potencialus trombas.
Bandydami to išvengti, atrakinome duris tiesiai į lauką, kuo, žinoma, kažkas pasinaudojo. Taip buvo visada, taip bandydavome prasmukti į koncertus paauglystėje ir mes.

Kadangi paleidome išankstinius bilietus, galėjome stebėti, kaip renginys nepritraukia ypatingo susidomėjimo. Įėjimo kainą - 20eur (palyginimui - "Skylėje" 10eur), po diskusijų, nedarėme jokių marketinginių pigiau/brangiau triukų. Kai atrodė, kad jau gal mūsų traukinys ir nuvažiavo, per paskutines dienas viskas pajudėjo, o dasimušė ant durų ir pasiekė arti 500. Kaip rašė metraštininkas Povilas: "Jei nusikeltume į 2006 m. vykusį dr.Green gimtadienį ir palygintume jį su vakar vykusiu, nustebtume, kad publika nepaseno, o gal net atjaunėjo." Netrūko, žinoma, ir įvairiais laikotarpiais sutiktų veidų. Tvyrojo, kaip dabar madinga sakyti, bendrystės atmosfera. Tai nebuvo beveidė masė, o draugų-pažįstamų-matytų susibūrimas.

Po Manacles ir Tureto Sindromo, viskas buvo gerokai įkaitinta ir išminkyta. Viskas paruošta atlikti masinės manipuliacijos seansą. Pirmą kartą išbandžiau parsisiųstą žalsvą chirurgo kostiumą - atrodo, visai variantas. Iki "Jūros", kol užlipo Lencas, 8 gabalus pagrojome, atrodo, vienu įkvėpimu. Tarp jų, ir vėl reanimuotas "Vitaminas K". Paskui trys nauji: "Poteisybė", "Nauja galva" ir "Kol kas viskas gerai" (darbinis "Mikimozė") - truputį susikaupimo, neaiškumo, kaip pavyks. Rimtoji dalis. O nuo "Giljotinos", kai užlipo Konanas, Milda ir Ignas, stabdžiai out, ir viskas jau skraidė, šoko, griuvo, virto, pylėsi. Nepaisant keleto klaidų, niekas nesugriuvo, viską nuplovė 7 pučiamųjų siena. Kalbama, toks "festivalinis" variantas galimai bus pakartotas šią vasarą. Užbaigėme dvigubu "21" (nes prašė pakartot). Buvo taip karšta ir šlapia, kad kaip po gero noizo koncerto, nelabai kas ir prieštaravo, kad baigtume.

Viso koncerto metu bare ant sienos sukosi iš senų VHS'ų nuripinti video, kuriuo mes keliavome po Europą, grojome Barboros skvoto šventėje ar gimtajame "Zabadaks" Kuldygoje ar dar kažkur. Vakaro finale tai įgarsino puiki ir plati Nindzės pankroko selekcija. Baras džiaugėsi pasiektu rekordu, žmonės džiaugėsi vieni kitais. Terapija pavyko.
+++++

viršun


#2 - balandžio 30 d., Pisz (PL) - klubas "Iguana"
Prieš keliolika metų Mozūrų ir Podlaskie vaivadijose koncertų būdavo sunku gauti, todėl dažniausiai pirmasis sustojimas būdavo Varšuvoje. Pastaraisiais metais šiame regione pankroko koncertų galima užtikti tokiose vietose kaip Suwalki, Olecko, Szczytno, jau nekalbant apie Bialystoką.

Vos atsikūrus, Edwardas pradėjo mus kalbinti atvažiuoti į festivalį "Punk w Dolinie" Wersele kaimuky PL-RU-LT sienų susikirtime. Vėliau buvo atvažiavęs į festivalį Bialystoke, kur grojom. Todėl ieškant koncerto savaitgaliniam miniturui, natūraliai kreipėmės į Edwardą. Jis susikooperavo su Pisz chebra ir suorganizavo visą minifestivalį miestelyje, kur net ne visi lenkai žino. Verbaitis pavadino jį lenkiška Šilute.

Nors Simas dėl asmeninių priežasčių negalėjo prisijungti prie šios kelionės, po gimtadienio koncerto trombonu iš naujo užsikrėtė ex-daktaras Ignas, todėl į busiką sėdo pilną sudėtis. Antras Lagamino Turinio narys in.

Atvažiavus laukė didelė medinė troba šiaudiniu stogu ir nė gyvos dvasios aplink. Viduje buvo gerokai šalčiau nei lauke, tačiau vietoje tikėtino kaimiško interjero, stovėjo dermantininės pink sofos ir panašūs "Iguana" šlovės laikų artefaktai - kažkada čia buvo pagrindinis Pisz naktinis klubas, o dabar metalistai, ir kartais pankai, daro koncertus. Sakė, kad čia, berods, 45-tasis šitos chebros darytas koncertas. Nuostabu, kad mažuose Lenkijos miesteliuose tai vyksta.

Po soundčeko paaiškėjo, kad švkr su garsu bus šiaip sau. Sukiok nesukiojęs, viskas aidėjo dundėjo. Nusprendėm, kad turim, ką turim ir sėdom ragauti koncertą remiančios picerijos produkcijos. Antrame aukšte įrengtame beksteidže vietinis barzdyla įrengė puikų bariuką su kava/arbata, namuose keptu ragaišiu, visokiais užkandžiais, gėrimais ir bonka stipresnio iš po stalo. Vėliau išėjom pasivaikščioti aplink. Mindiakas su vietiniu organizatoriumi išvarė paimt raktų nuo nakvynės vietos. Įdomu, kad minėtas organizatorius pats turi raktų dirbtuvę miestelio centre.
Domas su Ignu užsuko į pirmos komunijos apeigas vietinėje bažnyčioje. Vėliau visi pasuko link netoliese esančios prieplaukos - iš čia esančio vandens kanalais galima pasiekti didesnį ežeryną, todėl pakrantėse prišvartuota daug laivelių.

Tuo tarpu po truputį pradėjo rinktis publika, kurios amžiaus vidurkis turbūt viršyjo mūsiškį. Minėtasis raktininkas tą vakarą šventė savo 58-ąjį gimtadienį. Karčma po truputį pildėsi, susirinko turbūt nepilnas 100 žmonių. Pirmi pradėjo hardkorovcai Jaws, ne taip seniai groję Skylėje Vilniuje, antri, Pijacka, pasikabino kaukolę su sukryžiuotais buteliais ir grojo melodingesnį pankroką. Publika po truputį išsijudino.

Sutemus scenoje tarp medinių scenų atsiradome ir mes. Garsas nepagerėjo, teko pasikliauti automatiniu susigrojimu ir bandyti išsilaikyti dundesio balne. Kaip paprastai, visi tingi sudarinėti pleilistus, šįkart tuo užsiėmė Verbaitis. Jo valia pradžia buvo itin intensyvi, kad net sutraukė ranką Audro. Publika irgi truputį atsitraukė - turbūt per stipru buvo pagyvenusiems žmonėms. Po to sekė tokia kaip ir duobė, kol viską galutinai atšildė "Giljotina" ir "Jūra". Kadangi buvo likus dar viena grupė, tai labai netempėm ir užleidom sceną.

Po koncerto prisėdom prie šalia tekančios upės Pisa. Čia vis prieidavo kas nors iš koncerto. Įsiminė, kad garso terapija su neįgaliais žmonėmis užsiimantis žmogus sakė, kad transliuojam "dobra energia". Vėliau pasukom link nakvynės, kur dar spėjom atidaryti ridikėlių trauktinės bonką.
+++

viršun


#3 - gegužės 1 d., Warszawa (PL) - alt. kultūros centras "Przychodnia Skłot"
Užklausus dėl koncerto gegužės 1-ąją, visi pažįstami lenkai sakė, kad neapsimoka daryti, nes per mayday šventes visi išvažiuoja iš miestų atostogauti. Iš tikrųjų pakeliui iš Pisz į Varšuvą, priešingoje juostoje buvo nenutrūkstamas srautas su kemperiais, laivais ir kitais poilsio atributais. Bet išvažiuoja tie, kas turi kur važiuoti: skurdžiau gyventantys pusiau legalūs migrantai liko mieste.

Apie jau keliolika metų gyvuojančią "Przychodnią" sklinda įvairios kalbos ir ne visi skuba čia groti. Pakeliui prisiminėme, kad Lenkijoje nuo seno pogrindinyje buvo daug įvairių frakcijų, kurios nemėgo viena kitos. 2021 m. įvyko konfliktas su gretimu skvotu "Syrena", bet mums atvažiavus bendrame kieme vyko gegužės 1-osios afterparty, kur mums pasiūlė nemokamo maisto. Kol prisiruošėme pavalgyt, viskas, žinoma, baigėsi, bet kaip ten bebūtų, kalbantys atsisakė, o "Przychodnios" crew padarė mums koncertą ir net atsiskaitė dar jam neprasidėjus.

Pastaraisiais metais šią vietą valdo emigrantai iš Baltarusijos. Kai kurie iškart prisiminė mūsų koncertus praėjusiame gyvenime Gardine ar legendinį Ratomkoje. Vėliau koncerte baltarusiai buvo turbūt publikos dauguma. Dar buvo keletas lietuvių, lenkų, merče visko po 1 nusipirkęs šveicaras. Garsistas pasakojo, kad savo laiku jam "atidarėme" ska ir pusę koncerto prastovėjo priekyje palaimingai užsimerkęs. Viso susirinko apie šimtą įvairaus amžiaus personų - pakankamai, kad patransliuotų energijos. Apsilankė ir Daujotas (Abudu, Arklio galia ir t.t. būgnai) su draugais, atvykę į Varšuvą paklausyti repo kitą dieną.

Koncertas vyko įšalusiame rūsyje, tokiame gerokai padidintame "bombiake" į kurį patenki painiais tamsiais koridoriais. Visi instrumentai šiaip ne taip susitalpino scenoje, man teko laviruoti pusiau ant jos, pusiau tarp žmonių - geriau negu apsauginės tvoros ir medinis buomas per vidurį Pisze.
Šįkart buvo tik viena apšildanti grupė - No Profits iš Zambrovo, susikūrusi... 1992-aisiais. Deja, koncerte nebuvo klavišų, pridedančių savotiškumo, o grupė sugrojo techniškai tvarkingai, bet be ypatingos emocijos. Ne visai mūsų type of ska arba gal ne vieta ir ne laikas. Kontakto neužmezgėme.

Kadangi vakardienos pleilistas buvo išbrokytas, pradėjome ne nuo "Holey Personality", kuris viduryje nuskambėjo žymiai geriau. Atsisakėme ir intensyvios pradžios su "Prancūzišku", "1/3", "He Perdido", "EES" ir "Kabliu". Taip pat išskaidėme visus tris naujus atskirai. Ne 100%, bet gal net suskaldėme nejudinamą monolitą: "Purvas-Sienos-TaiNeMan". Kaip ten bebūtų pasirodymo flow buvo žymiai geresnis, gal tam turėjo įtakos ir aktyvus publikos palaikymas beveik nuo pradžių. Pasigirdo ir skanduotė "FC Vova" ir turbūt kažkas šaukė "Jūra". Viskas įvyko vienu atsikvėpimu ir koncertui įpusėjus šalta kamara jau buvo virtusi sauna. Šįkart ramesni gabalai buvo labai vietoje tiek mums, tiek publikai. Net neprisimenu, ar kartojom.

Po koncerto dar vyko gana ilgas ir rezultatyvus pasisėdėjimas skvoto terasoje, baras jau užsidarinėjo, tai Mindiakas išlupo iš jų dar pusė dėžės "Lech'o". Tuomet dar buvo kelionė link kebabų ir iki nakvynės vietos.

++++

viršun


#4 - gegužės 2 d., Berlin (DE) - kooperatyvas "Supamolly"
Po nelabai sėkmingos pirmosios išvykos į Lenkiją, kur buvo šalta ir tuščia, nusprendėme šiltesniu metu keliauti iki Berlyno. Juolab, kad "Supamolly" (grojome čia prieš 19 metų) į mūsų pirmąją užklausą atsakė, kad mes jus prisimenam ir mielai padarysim koncertą: 70% durų jūsų, duosim valgyt gert ir apnakvydinsim. Skamba puikiai. Deja, tuo metu užsivėlėme su būgnininkų pasikeitimu ir turėjome viską atšaukti. Laimei, iš antro bandymo pavyko sutarti datą ir šįkart pasišikt jau nebegalėjome.

Nežinau, kaip anksčiau grodame kelių savaičių turus be day-off'ų, bet dabar jau reikėjo Lenkijoje truputį taupytis, kad tektų kvapo Berlynui. Be to, ir prieš kelionę puolė kažkokie virusai. Laimei, pakeliui galutinai atšilo ir Berlyne buvo gerokai virš +20. Kas irgi nelabai gerai indoors koncertui. Danikas sakė, gal ateis kokie 5 žmonės...

Atvažiavus prasidėjo flešbekai iš praeities, greičiausiai, ir dalis žmonių tie patys, ta pati koncertų patalpa aukštomis lubomis. Kai Berlyno skvoteriai kovojo dėl savo užimtų pastatų molotovais ir plytomis, "Supamolly" kolektyvas pasielgė kitaip - surinko reikalingą sumą ir nusipirko 3 pastatų kompleksą. Jei anksčiau visas Friedrichshain'as buvo skvotų rajonas, šiandien "Supamolly" apsuptas tvarkingų gyvenamųjų namų ir išsiskiria savo fasadu apaugusiu vijokliais, meniškai suvirintais balkonais ir kritika kapitalizmui.

Soundčekas nuteikė gerai - labai tinkamo dydžio scena ir pati patalpa. Kadangi neturėjome ko pasiūlyti apšildymui, grojome vieni - pasirašėme kontraktą, kad grosime ne mažiau 60 min. Vėliau laukė puiki vakarienė su kelių rūšių troškiniais gerai pažįstamoje bendroje virtuvėje, šalia - dušas/wc ir miegamasis. Žiauriai gerai, kai po koncerto nereikia niekur važiuoti ir visi gali daryti, ką nori.

Po truputį pradėjo rinktis žmonės, bet vistiek nesitikėjome nieko ypatingo.
Atrodė, geras oras, savaitgalis, niekas nenorės lyst vidun + vyko keletas konkurencinių koncertų. Susirinko ir bene keliolika lietuvių, bet visi pliusminus iš tos pačios juodulių temos, ne atsitiktiniai. Vietiniai paprašė dar truputį pavėlint pradžią iki 11pm.

Atėjus į salę, čia jau buvo juntamas malonus nekantrumas. Erdvė priešais sceną užsipildė geru 100+ galvų. Jei praėjusį sykį "iš pradžių tarp scenos ir publikos nesimezgė ryšys", tai šįkart ryšys buvo iš pirmo žvilgsnio. Visi pradėjo judėti krutėti nuo pat pradžių ir siuntė tiek energijos, kad vienu metu net buvo neaišku, ar atlaikysim. Vakarykštis pleilistas vėl slydo be trikdžių ir išlaikydamas reikiamą tempą. Apolė vienu sugebėjo ir pūsti trimitą, ir traukti cigarą. "Vitaminą K" visi pradėjom skirtingai ir susitikom tik priedainyje. "Speed" pabaigą pūtikai visuose koncertuose grojo panaudodami vis kitą temą. Per "Giljotiną" užkūrėm visus ploti ir rėkti. Be abejo, geriausias garsas šioje 3 koncertų išvykoje, pagaliau scena, kurioje visi beveik normaliai telpa.

Pakylėti po koncerto daug bendravome su publika, išpardavėme visą pasiimtą vinilą, kažkiek naujo dizaino maikių, kurias iš vakaro pasiėmėme Varšuvoje. Senas draugas Bludikas (savo laiku grojęs grupėje Adamkus ir Ieva, o dabar Berlyne grojantis Tottenwald) buvo maloniai nustebintas mūsų dabartiniu skambesiu ir sakė, kad gerai pataikėm, nes "Supamolly" propaguoja tokią muziką ir turi atitinkamą publiką. Kad ir kaip ten būtų, viskas vistiek pasibaigė prie artimiausios kebabinės.

Prieš 19 metų iš čia judėjome link Anglijos, šįkart pavargę, bet paboostinti sukome atgal namo.
++++3/4

viršun


#5 - gegužės 15 d., Kaunas - muzikos ir kultūros centras "Erdvė"
Kažkada Mindiakas prasitarė, kad gal jau metas ir Kaune pagrot. Verbaitis užsiminė, kad keliskart dirbo garsindamas "Erdvėje" ir kad ten visai nieko. Pasakyta-padaryta: sutarta data, sutarta su vieta, sutarta, kad apšildys senokai matyti loroparquette.

Grojom Kaune “Forte”, “Manto klube” Žibučių g., “Muzikos zonoje”, “Kreizhauze”, “Galeroje”, “Posėdžių salėje”, “The Face”, “Lemmy”. Atėjo metas išbandyti Daškės šeimynos valdomą “Erdvę” - buvusius kažkurios konfesijos maldos namus prie pat Katedros, netoli Rotušės aikštės. Išlikusios senos medinės grindys ir "šaliovke" kaltas skliautas, primenantis sovietinius poilsio namus. Erdvi ~300 cap. patalpa su dviem barais, kokiomis 8 juodų arklių galvomis, erdvia scena ir gana (pa)prasto muzikinio skonio pavadinimais ant sienų.

Sutikimas ir priėmimas net "Lemmyje" buvo geresnis, nes čia jo nebuvo išvis. Gamka kažkur šmėkštelėjo ir dingo. Gal todėl, kad Verbaitis atsivežė viską, ko reikia įgarsinimui? Galima neduot, bet bent pasiūlyt kokio vandens ar kažką... Nors gal geriau jokio hosto, nei bet koks.

Šįkart keliavome dviem lengvaisiais automobiliais - truputį išsiskaido komandinė dvasia, belieka užtvindyt vidinį grupės čatą. Šįkart Arminas out, bet Simonas in, tai reiškia dvigubą tromboną, nes Ignas toliau ignit'ina.

Kol susidėliojome, kol išbandėme gretimų "Bernelių" meniu, priartėjo koncerto pradžia. Žiūrint į saulės nutviekstą Rotušės aikštę kažkaip atrodė neįtikėtina, kad kažkur šalia bus kažkoks pankrokas.

Publika rinkosi vangiai, bet atėjo beveik visi seni ir nauji pažįstami. Dar keisčiau, kad atėjo ir keletas už mus labiau pagyvenusių ponų. Susirinko turbūt nepilnas šimtas galvų.
Kita vertus, kam ta kiekybė, kai į koncertą ateina, jį visą prašoka ir su grupės marškinėliais išeina už visus greičiau plaukianti Rūta Meilutytė ir "10 grynų metų" prisimenantis Antkapis. Kai pagalvoji, Kaune turbūt visada rinkdavosi panašus kiekis, tik erdvės būdavo mažesnės - nuėjome pažiūrėti šalia buvusio legendinio "požeminio Kauno ringo" - "Galeros" vietos.

Beje, "Erdvė" ne tik nehostina, bet ir visiškai nesirūpina savo renginių propaganda. Tas nesirūpinimas persikėlė net į barą, kur viduryje koncerto baigėsi angliarūgšte. Total px.

Pirmi pradėjo loroparquette, pastaruoju metu beveik visiškai nematomi. Keista, nes jų trajektorija skriejo gana potencialiai - mažai kas LT groja greitą amerikonišką muziką. Kažkada jie lyg ir bandė žaisti tą pramogų verslo žaidimą, bet greitai pasitraukė. Setą trio baigė The Stooges "I Wanna Be Your Dog".

Tikėdamiesi pagauti Berlyno koncerto laimės paukštę pleilistą palikome tą patį. Loro garsą darė Verbaitis, o mūsų - Arūnas iš Masės (kaip kažkada Klaipėdoje). Galbūt pritrūko to dar vieno šimto, kad dundesys geriau susigertų, bet šiaip ne taip pakilom. Iš pradžių publika laikė pagarbų atstumą, bet ilgainiui išjudėjo. Išmėtyti nauji gabalai visai surado savo vietą, tiek "Mikimozė", tiek "Galva" nuskambėjo. Toli nenuskridom, nes dar vienas "Erdvės" minusas - 10pm curfew dėl triukšmo. Sugrojom bisui "Jūrą" ir, berods, "21" ir baigėm.

Po jaukaus pasisėdėjimo vidiniame kiemelyje su pažįstamais ir nelabai, susikrovėme ir pasukome link Vilniaus.
+++1/2

viršun

dr.Green
post po box 790 / Vilnius LT 2050 / Lithuania
email drgreen at hardcore.lt
phone +370 699 53 201 (Tomas)