|
dr.GREEN koncertai
koncertai mūsų pačių vertinami penkių kryžiukų sistemoje:
+ - nesėkmingas seansas: pacientas mirė
++ - seansas nepavyko: sveikas pacientas "gavo" ligą
+++ - normalus seansas: pacientas koks buvo, toks ir liko
++++ - seansas pavyko: pacientas beveik pasveiko
+++++ - puikus seansas: pacientas pasveiko ir įsirašė į "Ž.D."
#1 - vasario 21 d., Vilnius - kultūros centras "Sodas 2123
Kiek daugiau nei po metų grįžome į "Sodo" aktų salę, kur grojome vieną pirmųjų grupės atsikūrimo koncertų. Flashbacką sustiprino ir tai, jog scena vėl buvo apgręžta į priešingą pusę ir sukurtas kylantis "amfiteatras" žiūrovams. Gyvai nebuvome groję apie 3 mėnesius, nors jausmas, kad ilgiau...
Jau senokai buvome pasižadėję groti Swampfesto benefite. Kol negrojome, buvo kiek apmaudu, kad vyksta toks geras festivalis, o ne negalime jame pagroti, bet praėjusią vasarą tai su trenksmu ir nutrauktais raiščiais ištaisėme. Pagrindinis šių metų paramos rinkimo tikslas - festivalio scenos atnaujinimas. Senoji pradėjo pūti ir šiaip morališkai susmuko.
Džiugu, kad paremti Swampo susirinko virš 400 galvų, pridėjus dalyvius ir bendradarbius, žėk priartėtume ir prie pusės tūkstančio. "Sodas", ypač jo baras ir tulikai, traškėjo per siūles.
Benefisą pradėjo šviežiai atsikūrę ir berods neplanuojantys toliau veiklos tęsti Lucky Strike. Nors po tokio neblogo palaikymo gal persigalvos. Publikos labai raginti nereikėjo. Stebėtina ir sveikintina, kad publika šįkart buvo kiek jaunesnė nei per mūsų atgimimą - kažkas ir jiems ringina šitoje praėjusių dešimtmečių kūryboje.
|
Kiek sudėtinga repeticijų situacija, pasako tai, jog per tą ketvirtį metų, visi buvome susirinkę pagroti kokį vieną, o gal net nė vieno karto. Repeticijų buvo gana daug, bet vis ne pilnos sudėties. Vis dėlto atlikimo technikai tai, panašu, daug žalos nepadarė. Net šįkart Arminas prisijungė tik nuo "Trečdalio", nes prieš tai turėjo atgroti su kita grupe.
Per soundčeką viskas, atrodė, aidi-dunda, bet užpildžius erdvę žmonėmis, viskas susitvarkė ir skambėjo, bent jau scenoje, perfect - ačiū, Milda. Žinoma, per pirmą gabalą alaus bokalas išsiliejo ant scenos, bet nieko kritinio, berods, nekliudė. Grojome koncentruotą ~45min setlistą, nes po mūsų dar laukė vakaro desertas - jungtinė grupė Maruko Galia.
Viskas nuskrido pliusminus vienu įkvėpimu, be didesnių pauzių. Pažymėjome L.Kasčiūno išrinkimą TS-LK pirmininku pasiųsdami jam dainą "Kuo Ji", visuotinių sienų statymo laikais kvietėme atsisakyti sienų galvose, pasveikinome Verbaitį su gimtadieniu ir pagrojome "Tai ne man". Bisui netikėtai atiteko "Homo Hedonistus", nors, žinoma, visi prašė "Jūros".
Iki susitikimo "Swampe" liepos pradžioje!
|
|
++++
|
viršun
#2 - birželio 11 d., Vilnius - „Downtown Forest Hostel“ terasa
Prieš metus „Foresto“ promouteris Likša pasiūlė pagroti ten pirmąkart. Su tokiu pat pasiūlymu jis grįžo ir šiemet. Deja, kurį laiką negalėjome jo patvirtinti. Metų pradžioje, po „Swampo“ benefito, tapo aišku, kad santykiai su Slavka nesiklosto, grūvo nėra ir abipusiu susitarimu buvo nuspręsta skirtis. Vieta už būgnų liko tuščia... Aptarę įvairiais kandidatūras, berods Pauliaus Burako patarimu, kreipėmės į Audrelį, paskutiniu metu grojusį free jazz core duete MekasDuo, o anksčiau: Lagamino Turinys, Los Turbos, Ministry of Echology ir kt. Pasibandėm: vietoje trijų sutartų gabalų, atgrojom viską, ką mokam ir sakom, kad gerai, o paskui jis dar tokį „motyvacinį“ postą su mūsų tekstų inkliuzais parašė, kad nebeliko abejonių. Tvirtinam!
Pradinis variantas buvo kiek kitoks, bet partneriai negalėjo ar nepanorėjo. Prisiminėm pernai, padėliojom ir nusprendėm vėl tvirtinti daktarų ir ministrų sąjungą. Juolab, kad pernai mūsų koncerte jie susipžino su Mikšiu iš LMP, kurį vėliau netikėtai sutikom prie ministrų studijos su gitara ir tekstų pluoštais. Užmaišyta tešla pradėjo pūstis: įsimintinas bendras ministrų ir Mikšio koncertas „Skylėje“, kur visi verkė ir dainavo kartu; paleista nauja ministrų daina, paleistas visas naujų bendrų dainų EP, o kur dar LMP klasikos koziriai. Akivaizdu, ministro Mikšio aktualizuotą nostalgijos programą šiandien rinkėjams pristatyti svarbiau, todėl prisiėmėm atlikti šildymo procedūras.
Kalendorinė vasara jau prasidėjo, realybė atrodo kaip permainingas pavasaris: keliolika laipsnių, vėjuota, lietinga. Koncerto dieną buvo panašiai, bet renginio metu didesnio lietaus pavyko išvengti. Todėl dvigubai smagu buvo pamatyti neslūgstantį susidomėjimą, galų gale, su bilietais atėjo beveik 600 žmonių, pridėjus svečius, susidarė ~700 galvų.
|
Be to, kad už būgnų sėdo Audro, prie pučiamųjų su trimitu (pagaliau!) prisijungė Apolinaras – 4 pučiamųjų sekcija atrodė išties galingai ir vos tilpo nepatogioje „Foresto“ scenoje. Buvome atrepetavę konkrečias 45 minutes, kad ministrai iš Mikšys turėtų pakankamai laiko iki 10pm. Spėjom pagroti 12 gabalų ir baigėm, kiek netikėtai, su „Jūra“. „Visuomenės“ ir „Kablio“ negrojom ne todėl, kad nenorėjom, o todėl kad netilpo. Tiesą sakant, buvo kiek primiršta groti pirmiems ir minkyti kiek sustingusią publiką, bet nuo vidurio viskas, gal nuo „Giljotinos“ ir „Homo hedonistus“ pajudėjo. Kaip ir pernai, scenoje pasveikinome Mindiaką su gimtadieniu. Sugrojome vienu atsikvėpimu. Po koncerto priėjęs barzdotas „medkirtys“ sakė, kad jis lenkas, o lietuvių kalbos mokėsi iš dr.Green ir Shidlo. Gavome dovanų raktų pakabukų su grupės „daktariūkščiu“.
Po to mėgavomės tuo, kad nereikia laukti savo pasirodymo ir galime laisvai pasileisti. Kartu traukėme naujas ir senas Mikšio dainas, plojome, kai prisijungė dar vienas LMP'as Edvukas. Kaip rašė vienas draugas, nuspausti visi nostalgijos mygtukai. Dar pasitrynę mažose erdvėse tarp dviaukščių hostelio lovų, viską baigėme ŠMC „orkestro duobėje“.
|
|
+++1/2
|
viršun
#3 - liepos 5 d., Lavysabalė - "Swamp" festivalis
Prasisuko metai ir mes vėl aukštapelkėje netoli Lavyso ežero Dzūkijoje. Darbo ir poilsio stovykla įsivažiavo - visa pankroko chebrytė kasmet važiuoja čia. Kelios savaitės prieš renginį viskas buvo pakibę ant 50:50, nes nesisekė iki galo sukonstruoti naujosios scenos. Bet, paskelbus aliarmą, ta pati chebrytė mobilizavosi ir visų atvykusiųjų laukė prabangus naujas pasilinksminimo paviljonas - pagaliau scenoje nebeliko viską perskiriančių stulpų, o pūvančias medines dalis pakeitė metalinės. Prie viso prisidėjo ir mūsų grotas benefitas metų pradžioje. Galų gale, mobilizacija pasiekė tokį lygį, kad beveik festo metu buvo pastatyta dar viena scena, kur šeštadienį nusileido iš esmės visas XI20 desantas, vadovaujamas vyresnių kolegų Lucky Strike.
Prieš "Swampą" vyko tam tikros diplomatinės derybos dėl grojimo laiko, nes pastaraisiais metais Orkestrui tekdavo atlaikyt didžiosios scenos uždrymo slotą. Kaip žinia, atlaikyti visą savaitgalį, išlaikyti energiją ir apyblaivę galvą nėra lengva. Šiemet šį akmenį užsikabinome mes. Nelengva headliner'io dalia...
Pilnaverčių repeticijų nebuvo daug, nes... tipo vasara, visi kas kur, bet ritminis pagrindas susirinkdavo gana reguliariai ir to dėka buvo ne tik reanimuotas "He Perdido", bet ir pusiau apdėliotas naujas "Poteisybė", kuriuos nusprendėme pagroti ir "Swampe". Naudojome paskutinio koncerto pleilistą, bet jį kitaip sumakalavome.
|
Deja, lenkų hardkorovcai Schizma dar prieš festivalį paskelbė, kad dėl sveikatos problemų negalės atvykti. Būtų buvę visai įdomu pamatyti šiuos bendraamžius, kurie kažkada šokinėjo "Green" klubo mikroscenoje. Dėl šios priežasties programa persistumdė, prieš mus sukrito Eiktaubaiktu ir Sraigės Efektas, grojantys kiek lėčiau. Publika buvo gerokai išmasažuota ir nuo pat pradžių pasidavė siautuliui. Kažkokiu būdu sugebėjome pamesti gabalą - nesugrojome "Homo Hedonistus". Energija buvo gera, kažkas sakė, kad skambėjome sunkiai - gal kažkiek persidavė HC klimatai iš neatvykusių lenkų. Per "21" kažkas kažkur pabėgo ir gavosi visai juokinga versija. Ant scenos užlipęs barzdočius bandė pasakyti, koks turėtų būti tikras "pogas", bet vietoje to netikėtai gavosi improvizuota wall of green. Pabaiga buvo chaotiška, nei bisas nei ne bisas. Pusiau išėjome, paskui paskubomis sugrojome "Kablį" ir paleidome publiką į DJ Vakarėlio glėbį.
Toliau nieko labai rimto koncertų prasme neplanuojame. Norisi pagaliau sukurti kažką naujo...
|
|
++++
|
viršun
#4 - rugsėjo 5 d., Klaipėda - "Herkus Kantas"
Kažkada įpusėjus vasarai Mindiakas užsiminė, kad būtų gerai padaryti koncertą prie jūros. Kol susiderinome tarpusavy ir suradome tinkamą datą atėjo kalendorinis ruduo, tačiau iš tikrųjų, po lietingo ir vėsaus laikotarpio, prasitęsė vasara ir rugsėjo 5-tosios vidudienį jau stovėjome kilometriniame kamštyje prie Kauno.
Apšildymui pasikvietėme trio Masė iš Kauno, grojančius tokį neo-sa-sa eggpunk. Patinka jų diy požiūris ir lo-fi skambesys, laisvumas ir originalumas. Tikrai vienas įdomesnių egzempliorių šiandieniniame LT pogrindyje. Ne veltui jie ką tik grjo Tartu, o rudenį važiuoja į euroturą su Tureto Sindromu. Tuo pačiu ir gavosi "Vilnius Kaunas ir Klaipėda, kas daugiau saldainių ėda".
Dėl grojimo vietos apsispręsti buvo dar lengviau. Pajūrio mes turim ne daug, Šventojoje po "Sattos" daugiau nieko niekada ir nevyko, Palangoje gal būtų įmanoma kokioje "Rąžėje", bet turbūt vistiek būtų per grūzas, Nidoje juolab, lieka Klaipėda. Uostamiestyje, deja, viskas paprasta - vienintelis "Herkus Kantas" palaiko grassroots idėjas. Kadangi mes su HK kapitonu Kipru esame seni pažįstami, deal was done.
Nors Klaipėda uostamiestis ir trečias šalies miestas, visi pastebi, koks jis tuščias, ypač nesezono metu. Net popatlikėjai susiduria su sunkumais čia surinkti publiką - visiems užtenka Alaus Jūros šventės. Nepaisant to, žvarbiai vėjuotą 2023 gruodį mums pavyko pritraukti kelis šimtus galvų į naujosios HK scenos inauguraciją. Šįkart susirinko truputis virš 100. Šiaip būtų kaip ir gerai, bet HK angaras didokas net ir Vilniaus mąstais, todėl viskas atrodė kiek paskydę.
Šįkart, kaip senais laikais, suteikėme visas pasilinksminimo paslaugas: vežėmės visą backline ir būgnus, Verbaitis ėmė pultą ir kitus reikalingus priedus. Masę garsino Verbaitis, mus garsino Arūnas iš Masės. Visiškas uroboras.
|
Lauke oras buvo nuostabus, todėl nekubėjome pradėti. Vangiai rinkosi publika, nudžiugino, kad atėjo kažkiek jaunimo, kurie nuo pirmųjų garsų šoko prie scenos. Užsuko KLP poilsiaujantis latvis iš Bauskės, danų-švedų pora, menininkų iš vietinės bienalės atidarymo, atsirado ir keletas Melnragės eros dalyvių. Masė kiek jaudinosi, nes pirmą kartą grojo tokioje didelėje scenoje, sakė, pynėsi rankos.
Šįkart pučiamųjų sekcijoje trūko Simono trombono. Panašu, tai jau tampa loterija - kokia pučiamųjų sudėtis gros viename ar kitam koncerte. Šįkart paruošėm kiek ilgesnį playlistą nei paskutiniais kartais ir grojome gerą valandą. Naujasis "Poteisybė" organiškai rado savo vietą tarp visų "senukų". Iš pastarųjų atgaivinom "He Perdido", kurio iš pradžių nepavyko sugrot. Fun fact: pirmąkart koncerte sugrojom tą patį gabalą dukart iš eilės. Tiesiog. "21".
Po koncerto dūdos ėmė taksą išsimaudyti jūroje, o likusieji pasklido pokoncertiniame šurmulyje. Juolab, kad buvome sutarę HK ir nakvoti, tai kaip ir nebuvome, kur blaškytis. Planavome eiti į "Salsa Duo" naktipiečių ir daužyti kriaušės, bet, pasirodo, šios vietos nebėra, o pastatą planuoja griauti. Kaip artėja gentrifikacija ir prie HK - geriausiu atveju, liko keletas metų, kol čia prasidės naujos statybos.
Kitą dieną po kavos ir bulvinių patiekalų, pasukome per A1 namo.
|
|
+++1/2
|
viršun
#5 - rugsėjo 11 d., Vilnius - bendruomenės centras "XI20"
Šio koncerto priešistorė - sugroti "paprastą" koncertą Skylėje. Paprastą ta prasme, kad prieš tai ką nors apšildėme arba grojome gimtadienio festivalyje arba dar kitaip proginiame renginyje. Taigi, norėjome paprasto, bet ne prasto koncerto gimtajame "Kablyje".
Sudėliojus visas galimybes ir norus, iškrito rugsėjo 11-tosios data. Ji pasaulyje garsi ne tik tuo, kad 2001 teroristai sugriovė "dvynius" Niujorke, bet ir tuo, kad keliais metais anksčiau, 1998 m., už sienos pristatėme savo pirmą albumą "Ska'n'go" ir taip prasidėjo šlovinga "GreenClub" istorija. Šiandien šioje patalpoje yra pogrindžio kultūros komplekso "XI20" repeticijų erdvės ir chill zona. Persiklojo tokie sluoksniai.
Į kompaniją natūraliai įkrito Masė iš Kauno, su kuriais prieš kelias dienas lankėmės Klaipėdoje. Čia jie jau buvo groję ne kartą ir jautėsi kaip namie. Kadangi Olegas KLP padovanojo estišką kepurę, šįkart jis buvo apdovanotas Sa-sa ženkliuku.
Į gerokai mažesnę erdvę nei KLP prisirinko dvigubai daugiau žmonių. Vienu metu atrodė, kad gal jau reikės stabdyti norinčius, nes viduje tapo sunkoka judėti, bet kažkaip natūraliai viskas išsisklaidė ir visi norintys pateko vidun.
|
Šįkart pučiamųjų loterija išsuko, kad nebuvo Apolės - ketvirtadieniais jis turi kontraktą vienoje TV laidoje. Užtat po ilgokos pertraukos atsirado Simas. Nors soundčekas buvo kažkoks čaižiai skausmingas, vėliau viskas skambėjo pliusminus gerai. Palaikymas buvo užtikrintas, mirgėjo daug mūsų maikonų. Netapome senių grupe ir jaunimas priekinėse eilėse rodo, kad viskas normaliai - ryšys su šiandiena neprarastas.
Šįkart pirmąkart sugrojome atgaivintą "Vitaminą K" - ketaminas vis dar paklausus. Pirminį tempą viduryje kiek praradome, bet paskui vėl prisivijome. Gan greitai praradome pasitikėjimą pleilistu, todėl tarp gabalų gavosi nemažos pauzės. Kadangi oro žiauriai trūko, tai buvo į naudą tiek mums, tiek publikai. Vakaras baigėsi bisiniu Pavėlavau+Jūra tandemu. Kaip ir norėjome, gavome tokį paprastą darbinį pasirodymą.
|
|
++++
|
viršun
#6 - lapkričio 7 d., Talinas - socialinis centras "Ülase 12"
Praėjusią vasarą sulaukėme kvietimo groti Taline "Ülase 12" gimtadienyje. Kažkas kažkaip negalėjo, bet kontaktas liko. Paleisti šios galimybės nesinorėjo, nes nuo pat grupės įsikūrimo niekada nebuvome groję Estijoje. Kiek kartų važiavome į Rusiją (Piterį) ar Suomiją, niekada čia nesustodavome, todėl radę laisvą savaitgalį, kai gali visi, priminėme apie save.
Koncertą apsiėmė organizuoti Kristo iš grupės Huiabella Fantastica. Dėl avarinių grindų buvo kilusi abejonė, ar pavyks apsilankyti vietoje, kuri pastaraisiais metais garsėjo pogrindžio koncertais. "Ülase 12" jau grojo ne viena lietuviška grupė - nors gerokai ankštesnė, savo organizacija ši vieta labai primena XI20 Vilniuje, t.y. ne šiaip noname vieta, o tikslinė, taip sakant. Dėl minėtų grindų koncertas buvo perkeltas į kitą kambarį tame pačiame koridoriuje.
Maždaug po 9 valandų busike pasiekėme Talino centro pakraštyje esančią pramoninių pastatų zoną, kurios antrame aukšte ir įsikūręs "Ülase 12". Čia jau radome Janne Piipponen - panką iš Helsinkio, su kuriuo pažintis prasidėjo praėjusio amžiaus pabaigoje. Before it was cool, jis išleido mūsų vinilinį 7" "He Perdido". Grupei nebegrojant antras epako pressas buvo "užšaldytas", tačiau vėl pradėjus groti aktualizavosi. Tad Janne į Taliną atvežė kelias dėžes pilnas 7" ir "Purvas" kasečių. Tikras blast from the past artefaktas.
Tą penktadienį vyko tikras festivalis, be mūsų dar grojo Talino pogrindžio avangardas: Skoone, Kalli Talonpoika & Sunshine band ir Spekter. Kol ragavome kokybišką oranžinę masę, apylinkėse prisirinko kelių šimtų jaunimo būrys.
|
Kai kurie dar neprasidėjus koncertui, jau grokai žvairavo, kiti lauke prie įėjimo improvizavo akustine gitara ir bambaliu į sieną.
Buvome sutarę, kad grojam ne paskutiniai, todėl grojom treti. Tuo metu sienos jau rasojo, o visi buvo gerokai įkaitę. Nors vietos ant scenos buvo ekstremaliai mažai, skambėjo viskas neblogai (berods, per visą vakarą nenutiko jokių tech. nesklandumų). Sugrojom festivalinį ~40 min. setą iš esmės vienu atsikvėpimu. Kaip jau buvo kažkuriame koncerte, žmonės dainavo "Giljotinos" temą. Keletas Taline studijuojančių lietuvių rėkė lietuviškai. Trumpas bisas ir užleidžiam sceną. Po koncerto kiek vyresnis vyrutis klausė, kodėl negrojom "S.k.a.t.a." bei "Jūros" ir pasakojo, kaip buvo atvažiavęs į mūsų "10 grynų metų" festivalį Vilniuje prieš 20 metų. Tallinn sauna punk ska therapy - checked. Jau gerokai įpiešęs Kristo sakė, kad tikėjosi good koncerto, bet čia buvo too good.
Po koncerto mus pasigavo pažįstamas Roman. Išgirdęs, kad planuojame nakvoti Ülasėje, jis pasiūlė pasinaudoti tuščiu kambariu su dušu savo klube "Paavli". Tai pasirodė gerokai perspektyviau ir išsirinkus mažiausiai girtą vairuotoją, netrukus jau užsisakinėjome kebabus buvusiame žuvies konservų fabrikėlyje, kuriame vadėjosi kažkoks koncertas.
|
|
++++
|
viršun
#7 - lapkričio 8 d., Tartu - klubas "Hell"
Kadangi toli ta Estija, nesinorėjo važiuoti dėl vieno koncerto. Taliniečiai iškart pasiūlė aplankyti universitetinį Tartu, kuriame turėtų būti lengva suorganizuoti koncertą. Sveno promotion'as neatrodė įtikinamai, bet jis nuramino, kad nieko ir nereikia, nes visi žino. Žino tai žino.
Po hipsteriškų čeburekų ir kavos sostinėje, per ūkanas pasukome link antro pagal dydį miesto. Navigacijai rodant 7 min. iki klubo, vis dar važiavome apsupti miško, bet netrukus jau švartavomės prie centrinės Tartu punk'n'roll vietos. Buvusiame pirties komplekse rūsyje įrengtas klubas gyvuoja jau apie 20 metų ir atrodo tikrai daug matęs.
Ilgaplaukis ryžaplaukis Svenas pasitiko su džointu. Gana operatyviai pasidarėme garsą su maloniu garsistu. Netrukus atkeliavo ir puodas su pankišku risotto. Sukombinavus pastarąjį su kinietišku padažu, gavosi visai geras kamšalas. Deja, čia nebuvome pasirūpinę grojimo tvarka ir pamatėme save 5 grupių "festivalio" pabaigoje - laukė ilgas, tąsus ir tirštas majonezas.
Didžioji dalis grupės patraukė apžiūrėti Tartu pakeliui ieškant sukamo tabako. Vakaro ūkanoje miestas atrodė apsiblausęs, pastatai kai kur priminė Anderseno pasakas, kol neišlįsdavo koks sovietinis silikatas. Galų gale, nusėdome apžvalginiame balkonėlyje prie pagrindinio tilto.
Grįžus jau buvo pagroję Hävitus. Berods, jų nariai vakar šoko priešakinėse eilėse Taline. Deja, skirtingai nuo sostinės prie klubo pasitiko vos kelios dešimtys žmogystų.
|
Iš jų - vakarykščio koncerto garsistas ir keli jo draugai iš Talino ir... surprise, surprise, mūsų senas draugas Maris Muitenieks su žmona iš Kuldygos. Jų dėka šis Latvijos miestelis buvo tapęs visiška dr.Green ambasada, o koncertai vietiniame centriuke "Zabadaks" ir festivaliai "Tabūns" tiesiog privalomi.
Grupių būtų buvę 4, bet prisijungė koncerto Rygoje negavę lenkai Glass. Mes taip pat bandėme prijungti Rygą prie šios išvykos, bet, nepaisant visų pastangų, šios idėjos buvo atsisakyta. Kažkaip Ryga pastaraisiais metais nedžiugina. Simboliškai tą patį savaitgalį užsidarė ir legendinis, bet pabodęs "Depo". Lyg ir yra kažkokia uždara jaunimo scena, bet kol kas su ja susidurti nepavyko.
Son Come Home pagrojo maloniai ramų pogrindžio country koncertą. Svenas susikrimtęs stebėjosi, kodėl tiek mažai žmonių, bet jau buvo nebesvarbu. Jei jų daugiau nei mūsų, jau visai nieko :)
Traukiam Talino pleilistą, minimaliai adaptuojam ir varom. Kalbėjom, kad būtų gerai nenukristi į abejingą mid-tempo liūną, bet pavyko itin linksmai. Tam pasitarnavo ir savotiškas team-building'as, ir suvartoti svaigalų kiekiai, bet energija buvo gera ir su šypsena. Tokia gera, kad "Speed" pabaigoje jau skambėjo pučiamųjų atliekama Gigi D'Agostino "L'Amour Toujours" tema.
Dar kiek pasitrynę, nukeliavom pas nurodytą pilietį į butą, kuriame tyliai klausėm blekiuko-defuko, vėl kimšom kebabus ir kalbėjom nesąmones. Verbaitis sakė, kad tokios trumpos išvykos yra nesąmonė, nes vos įsivažiavus viskas baigiasi. Touring is never boring.
|
|
+++
|
viršun
|
