 | ||
|
Visą žiemą mergaitės nerimastingai laukė atrankinio turo rezultatų. Tuo pat metu buvo planuojamas Lenkijos turas, kuris turėjo atstoti kelione į Italiją nepalankių rezultatų atveju. Visgi kovo pradžioje Lenkijos neprireikė - vokalistės gimtadienį šventėme Italijoje. įvairiais būdais pasiekusios Italiją, susitikome Romoje. Pirmas šiltas vėjas šią žiemą, vaikučiai, apsirenge bitutėmis, ištižes tiramisu po kažkokios įžymybės paminklu, babajai (indai), gatvėje siūlantys prekes visiems gyvenimo atvejams ir juos persekiojantys policininkai - viskas žadino teigiamas emocijas ir kėlė šypseną, minimaliai koreguotą pigaus vyno poveikio. Keista, kad žiemos nuvarginta sąmonė taip staigiai atsigavo ir tapo tokia imli ir pastabi kiekvienam aplinkos judesiui. Užmigome didžiulėje lovoje Romos pakraštyje, apsuptos turbūt didžiausios pasaulyje "Mickey mouse" žurnalų kolekcijos. Perudžija pasitiko vėjais, lietumi ir kalnais. Taupėm pinigus ir pėsčiomis bandėme rasti viešbutį. Vokalistė tempdama savo ratukinį lagaminą per žvyrą ir smėlį tyliai keiksnojosi, ir kuo toliau, tuo garsiau. Apsigyvenome nuostabioje pilyje, apsuptoje traktorių ir kitokių žemės ūkio prietaisų. įsitaisiusios dviaukštėse lovose, džiovinom rūbus ant šildomų grindų ir po truputį ruošėmės pirmam koncertui. Centre radome kitą pilį "Rocca Paolina", kurioje ir turėjo vykti visa šventė. įsitvėrusios vyno butelius stebėjome visoje pilyje ant sienų kabinamus ekranus, kameras ir po truputį nerimavome. Bet mums tai buvo tik pasiruošimo diena. šį vakarą atradome "Subway". Skeptiškai nusiteikusios,laukėme koncerto pradžios ir stebėjome scenoje besiruošiančias muzikantes. Nuo pat pirmų akordų kūnai sustingo sužavėti,o mes pačios stebėjomės tuo poveikiu. Baigus "Subway", pasipylė daug įvairių garsų - nuo ska iki sunkaus metalo, vaizdai greitai keitė vienas kitą - vokalistės su balerinų sijo- nais, leopardinėmis suknelėmis, vyriškais kostiumais ir moteriškom palaidinėmis. Kitą dieną, atėjus laikui Zimbabwe pasirodymui, tirpo kojos ir prakaitavo rankos, erzino prie pat burnos lendantis vyras su kamera ir pirmą eile okupavusi apsauginių gauja. Priekyje minia, o už taves milžiniškas ekranas, kuriame gali matyti save trigubai didesnių išmatavimų. Finale prancūzai vaišino degtine ir susižavėje čiupinėjo mūsų puodukus su nupieštais prancūziškais sūriais. Keturios paros toli nuo tavo įprasto gyvenimo, ne tavo lova ir ne tavo scena, artimais tampantys svetimi žmonės ir vis labiau į atmintį įsirėžiantys veidai, kurių tikriausiai daugiau niekada nepamatysi. Skrisdama atgal dar matai juos lėktuvo languose, debesyse, bet nusileidus debesų nebelieka.... Dar daugiau: Foto | ||