merGINA (Domas)

vakar vakare nuėjau į kiną
ten sutikau merginą-giną-giną
ji akylai į mane žiūrėjo
iš baimės man net keliai virpėjo
kiek kartų ją paslapčia aš stebėjau
kol ji mano draugui ant kelių sėdėjo
dabar pasitaikė neeilinis šansas
įrodyt, kad aš ne nevykėlis Hansas
 
Gina, Gina, Gina

bet kaip prieiti, kaip pakabinti
prakaitas pila, pradedu springti
šauna mintis gal gėlių jai nupirkti
bet tuščios kišenės atima viltį 

užkalbint reikėtų, bet ką pasakyti
pagirti jos plaukus ar viską iš karto
mokykloj daug mėšlo į galvą prikrovė
bet merginų kabinti niekas nemokė
galvoj nebeliko jokių kitų minčių
ant kelio stovi daugybė kliūčių
aplink atrodo visi mane stebi
jie tyliai savo ironiją slepia

striomas suima, svaigsta galva
ji nusišypsojus prisėda šalia
bijau pajudėti, bet ką man daryti
gal atsistot ir staigiai pabėgti

VISUOMENĖ PŪNA (Domas)

miestas gyvena savo dieną
mašinos ir praeiviai slenka pro mane
pilki jų batai šlepsi paslapčia
dulkės įkyriai lenda į mane
nors saulė ir šviečia, bet dulkina jinai
atrodo lyg sakytų, daryki taip ir taip
negalvok pats ir nesielk kitaip
nes viskas suplanuota jau seniai

nes visuomenė vis dar pūna

barzdotas hipis groja gitara
mobiliaku kalba vyras - banko mašina
paauglytės jaunos išsitepa ledais 
kontorose pavargę pluša jų tėvai
po gyvenimo karo juos priglaudžia kapai
kur geria vieniši duobkasiai
perkarus varna kriokia piktai
miesto žmonės ramybę trikdo jai 

HE PERDIDO (Vaidas Stackė)

estoy sentado en el bar
la ventana esta abierta
yo prefiero mirar y buscar
que azul es el cielo
que amarillo es la sol
que buenas son colores
estoy de bueno humor
que alegre son mis amigas

pero donde es mi cartera con cinco mil pesetas?
pero donde es mi cartera con uno foto de mi chica?

no!   no se!   no!   yo no se!

he perdido la cartera con cinco mil pesetas
he perdido la cartera con una foto de mi chica

que negro es el cielo…
que frio son los estrellas…
que lloron es la luna
que imbesil son alegres gentes…
y por fin - me siento mal con guisqui
y por abierta ventana entra todo el frio de la noche

paLIKIMAS (Domas)

ant stalo garuoja močiutės blynai
seilę varvina prabudę kaimynai
senelės gamybos tirštas uogienes
saldžiai ryja putlus anūkėlis
vėlai atsikėlęs tiesiai iš lovos
geria arbatą į senelės sveikatą
vaizdas visiems be galo matytas
ne išimtis ir atvejis šitas

seneliai pasauly tam ir gyvena
kad užrašytų vaikaičiams turtą savo
visą vaikystę pas senelius praleidęs
užsitarnavo Jokūbas gerą vardą

turėti butą bus vilties
senelė bus netoli mirties

uogienes visas nuo burnos nusivalęs
Jokūbas suprato didį turtą gavęs
tylus rajonas, vos ne kurortas
čia pat už namo - teniso kortas
tyliai, paslapčia be blogos minties
laukė Jokūbas senelės mirties
liūdesio ir džiaugsmo ašaros užplūdo
pagaliau gyvenimas senelės užlūžo

gedulas, kapinės, juodi kaspinai
lyg prakeikti juodi katinai
nelaimės nuojauta sklando ore
tvyro šermenys naujam Jokūbo bute

butą turėti yra vilties
mano senelė jau po mirties

ankstyvas rytas advokato kontoroj
viskas aišku, bet vis tiek tirpsta kojos
vaikinui tarytum balsas užlūžo
laukti visai nebedaug beliko
nervingas žvilgsnis nebyliai seka
ką jam kvepiantis klerkas sako:
jūs esat pone tikrai suklaidintas
nieko nevertas senelės testamentas

per karą pabėgę buvę dvarininkai
dabar teisėti buto savininkai 
Jokūbui žemė iš po kojų išslydo 
senelę kaip gyvą prieš akis jis išvydo
nuo tol su ja šnekėtis pradėjo
žmonės sako jis išprotėjo

turėti butą nėra vilties
teks laukti savo mirties

VITAMINAS K (Domas)

niūrų rytą atsikėlęs Tomas nesuprato
ko gi trūksta jo esybei ir ko šuo taip loja
čia prisiminė Tomukas apie vakar dieną
kaip nupirko iš Barsuko dozę ketamino

o man saulė šviečia, man šilta ir smagu
kai ketamino dozę, gauti nesunku

ketaminas mano dievas noriu virst šuniena
taip niūniavo sau Tomukas imdamas mašinką
gudriai mirktelėjęs šuniui kelnes nusimovė
ir į organizmą Tomo trykštelėjo srovės

nepatiko tai šuniukui jis taip pat norėjo
ir tą vakarą tėveliai juos ilgai stebėjo
kaip sūnelis jų vienturtis su šunim kalbėjo

I WANNA RIOT (RANCID)

i saw a man getting beat dead
took his money and his wallet knocked him dead on the curb
i saw them gather to celebrate the crime
teaching those who laughed a little lesson of mankind
i raised my hand i got a little question
if i start a riot, will i get protection
cause i'm a kid whose got a lot of problems
if i throw a brick maybe the brick will go and solve them

oh yeah i wanna riot

imboiling up the cities on heat
red alert protection you know its on the street
code blue city of the dead
sirens in the night with light bloody red
see how we do this, see how we rock
throw a brick light the fuse dodge a bullet duck inside
a statistic hammer on my brain breaded with another
another pawn in the game

in front of me the battery calling take a part in a riot to me
my face is burning, burning so quick
burning like a candle at the end of its wick
I turned the dial, I turned the channel
I turned it to a mastafari - the eternal parol
I need some help, man, there's no doubt
if I'm gonna go down, I'm gonna take somebody out

MELAVIMO BŪTINYBĖ (Domas)

melavimo būtinybė
egzistavimo taisyklė

tikslas pateisina priemones, ar visada?
ar melas vertas, kad naktim virstų diena?

mandagios akutės slepia savy
piktį ir kerštą - jos myli tave!
meluoja mama, meluoja ir tėtis
meluoja ir mokytojas, kaip susimokę

ko čia pykti?
jei visi man gero linki…

smengu gerų norų vedamas
su melu žalos nedarančiu
visada suku akis į šoną 
nenoriu matyt gyvenimo naujo
kurį sukūriau pagal savo pasaulį

S.K.A.T.A. (Domas)

savanoriškoj krašto apsaugoj
tarnauti atsisakau

GIMINĖS (Domas)

kiekvienas žingsnis kaip ant delno
tave nuolat stebi atidaus ir teisingo giminaičio veidas
pusbroliai, tetos, uošviai ir dėdės
žentai ir marčios nori nenori privalo suartėti

giminių šalyje
dėdžių ir dėdienių tvirtam glėbyje

užteks vaidinti artimus žmones 
ir mandagiai mirksėti sau mintyse nuobodžiai žiovaujant
kažkas pasakys: “jūs susvetimėjot!”
bet kam dirbtinai kurti tai, ko iš tikrųjų nėra
  
jie turi jau planą apie gyvenimą tavo
čia pritūpt, ten nutilti. tu kitoks - reiškia atimi viltį
saldi, bet griežta nuolatinė globa
aš jau pavargau, nors vienai dienai palikit mane

buitinės giminės, giminės valdžioj
giminės tualete, giminės vonioj
giminės gamykloj, giminės darbe
storos giminės dirba sode
tavim pasirūpins, tave pagerbs
laikas ateis ir po žemėm pakas
tavo artimieji, brangūs mylimieji

(TAVONUGAROJ) KABLYS (Domas)

pirmyn, daugiau, varyk iki galo
atliek, drauguži, tiesiai ant stalo
įkalk, įkalk dar vieną bokalą
kažkas ausyse jau ritmą kala
srėbk, nestabdyk, kiek galima laukti
tu ką, nori galą gauti?!
sutelk jėgas tiktai į gėrimą
net negalvok apie sustojimą
greičiau, skubėk, negali atsilikti
šito gėrimo gali ir nelikti
kas bus rytoj - nesvarbu, nors ir galas
šiandien tikslas - dar vienas bokalas

tavo nugaroj kablys (kablys, kablys)

esi pilotas ir negali sustoti
bakai tušti - tau reikia pakartoti.
kylu aukštyn, staiga smingu žemyn
kur dingo skrydžio kaifas, kas man pasakys?

negaliu sustot, skrendu tiesiai į sieną
šaligatvio plytelės netikėtai priartėja
žemės trauka netikėtai dingsta
tik tam, kad po sekundės atgimtų
užpiltose akyse viskas susilieja
supykęs skrandis viską išlieja
veidas garsiai atsitrenkia į žemę
nutyla viskas, tik sušniakas varo

JŪRA (Smalkė/Domas)

įkaitusiu asfaltu kojos žingsniuoja, kojos žingsniuoja. mano kojos
o su jom ir aš einu, nes kitaip negalėčiau, juk turiu aiškų tikslą, dabar link jo artėju
kaip nekeista, bet man nežinomas atstumas, o čia dar dangaus šviesulių įtarumas
saulė be gailesčio mane prižiūri, kol aš einu į priekį, o priekyje - jūra!

jūra, mintyse kartoju
jūra, ir niekur nesustoju
jūra, mane vilioja
ir suviliotas aš vos kilnoju kojas

saulės dėka marškiniai prie kūno limpa ir ištikimas šešėlis dingo
kelias, karštis ir mintys be vėjo pakyla prieš akis ir susilieja
į kopas, taip jos priekyje matyti, vargu, ar kas galėtų mane sustabdyti
vos susilaikiau nenusivilkęs marškinių, kodėl aš tai darau? juk ne maudytis einu

prie jūros, ji už kopų turi būti
prie jūros, o saulė vis dar žiūri
prie jūros, bet neatsigert lig soties
ko tada? kad aš žinočiau…

laimei kopos realios, smėlis keičia asfaltuotą kelią
keičiasi ir mano ėjimo greitis, saulės akylumas nesikeičia
gerai, kad nebedaug eiti beliko - apalpti dabar būtų kvailiausias dalykas
tik pradžiuginčiau saulę, kurgi ne, bet aš laimėjau ir prieš mane

jūra, kiek akys mato
jūra, batus numetęs
jūra, bangos po kojom
nieko tokio aš kelnes atsiraitojau

NICE LOOKING GUY (Domas)

outside sun is burning
everything that moves
i’m lazy rolling
in my double water bed
eating rich breakfast
in front of TV set

i'm just nice looking guy

while my parents are trying
to earn me some cash
i’m drivin through the city
in a brand-new cadillac
my face is shinning
with american smile

my head is empty
but my pockets are full
girls look at me
don’t you think i’m cool
after snuffing some coke
rasslablennyj i’m sitting
in a shinny boat

(ladies and gentlemen, let me introduce you,
a new member of our society. respect and welcome Nice Looking Guy!)

NEI DIENOS BE KOVOS (Domas)

taika, meilė, laisvė
mano tėvams tai daug ką reiškė
taikos demonstracijos
meilė po akacijom 
laisvės koncepcijos
idealioj bendruomenėj
tada dar nežinojau, kad

nei dienos be kovos

kai laisvę gyvenimo 
uždarė narve
tie patys, kurie 
dar vakar palaikė mane
nuo tol mano rankose 
kastetas ir peilis
dr. martenso kaustyti batai
spiria į šikną 
jums technokratai!

MANO MIRĘ DRAUGAI (Domas)

jie buvo visada laiku ir visada šalia
kai smegenis spaudė lyg replėm kažkas
kai pergalė slydo iš rankų staiga
kai atrodė neliko atsiremti į ką
bet visuomenės normos, pareigūnų valia
perskyrė mus - neteko pirštų ranka
jūs dusot, stenėjot ir bandėt išlįsti
bet įklimpot liūne iš kurio nepabėgsi

mano mirę draugai

ta pilka monotonija įtraukė mano draugus
ten, kur nuspręsta, kaip ką daryti ir kokia tvarka
kas buvo jaunystėj jiems žuvo staiga
“vaikų žaidimams” laiko nebėra
vis dažniau jie paklausia: “kokia iš to nauda?
ne, taip nedarysiu - ne mano natūra.
žinoma, tai faina sugrįžti atgal
bet šiandien nėra laiko, sutarsim gal rytoj?..”

jie dingo netikėtai pradžioje rudens,
nuvyto tartum lapai, sunyko kaip žolė
džiaugėsi tėvai jų staigia mirtim
pagaliau jų atžalos tapo “ŽMONĖMIS”

ne, mes neliūdėjom
neliejom ašarų graudžių,
ne, net nepastebėjom,
kad trūksta mums kažko