Spauda: Bernardinai.lt interviu
„Kad tik tas vidinis revoliucinis maištas niekur nedingtų”

Ska – vienas smagiausių pasaulyje muzikinių žanrų. Kilęs iš Jamaikos apie 1960-uosius, jis darė įtaką kitų dviejų neliūdnų stilių – rocksteady ir reggae atsiradimui. Ska muzikos elementai – karibietiška muzika, amerikietiškasis džiazas bei ritmenbliuzas. Atpalaiduota bosinės gitaros linija, akcentuota gitara arba fortepijonas, variniai pučiamieji. Muzikos istorikai mano, jog iš Jamaikos ska persikėlė į Jungtinę Karalystę (apie 1980-uosius, pamenate „Madness“?), po dešimtmečio – į JAV. Į Lietuvą šis stilius atkeliavo jau Nepriklausomybės atgavimo metais. Be abejonės, tikrieji ska pionieriai mūsų šalyje – grupė „Dr. Green“ („Žaliasis daktaras“). Grupė jau dvyliktus metus groja smagią muziką ir žinomi toli gražu ne tik Lietuvoje. Beje, ką tik pasirodė naujas jų albumas.

„Bernardinai.Lt“ kalbina „Dr. Green“ idėjinį lyderį ir vokalistą, profesionalų žurnalistą Domą Kunčiną.

„Grynams” jau vienuolika, išleisti keli albumai, pernai - rinkinys, šiemet - naujas. Ar tai reiškia, kad esate pačiame jėgų žydėjime?

Esame ten, kur esame. Kiekvienas grupės etapas buvo, yra ir, tikiuosi, bus savaip įdomus. Tai, kas grupės pradžioje atrodė nerealu, dabar yra normalu. Vis sunkiau atrasti naujų dirgiklių, būtinų kūrybiniam procesui. Kita vertus, dėl šeimų ir darbų grupei skiriame mažiau laiko nei anksčiau. Spalį planuojame turą po Europą, kurio pagrindinis tikslas – koncertai Anglijoje su Londono pankroko scenos atstovais „Inner Terrestrials”. Tikiuosi, tai bus dar viena įdomi patirtis, nes kiekvienas turas suteikia naujų idėjų ir apmąstymų.

Galbūt taip negalima klausti, nes visi albumai jų kūrėjams brangūs, tačiau kuris, Tavo nuomone, iš jų brandžiausias? Kuriam kurti buvo daugiausiai įkvėpimo, „draivines” nuotaikos?

Paskutinis įrašas „Culture Repair” (šiemet pasirodęs albumas – M.P.) dar neatlaikė laiko išbandymo, todėl sunku apie jį spręsti. Šis albumas yra tai, ką darėm pastaraisiais metais. Mums atrodo, jog tai brandžiausias „Dr.Green” albumas. Pagaliau padarėme beveik viską, ko norėjome nuo įrašinėjimo proceso iki gamybos. Truputį pritrūko laiko studijoje, nes įrašinėjome Latvijoje ir įrašų sesijos būdavo apribotos savaitgalių. Kalbant apie senesnius įrašus – aplinkybės labai gerai susiklostė dėl albumo „Purvas”, išleisto 2002 -aisiais. Tuo metu daug važinėjome po Europą, kiekvieną dieną būdavome vis kitame mieste, pamatėme galybę įvairių vaizdų, išgirdom įdomių minčių ir garsų. Be to, įrašinėjome savo gimtajame „Green” klube su paprastu 4 takelių magnetofonu. Nors techninė įrašo pusė nukentėjo dėl prastos aparatūros ir įrašinėjimo įgūdžių trūkumo, tačiau „Purvas” pilnas pozityvios energijos ir tikrų emocijų.

Kaip jūs kuriate? Ar Tu parašai žodžius ir tada kartu kuriate muziką, ar...?

Visada norėjom pabandyti tokį variantą, bet kol kas nepavyksta. Iš pradžių kas nors atsineša žalią motyvą. Dažniausiai tai būna gitaristas Mindas arba bosistas Ve. Tada jis „apžaidžiamas” grojant visiems kartu: būgnininkas bando, koks ritmas geriau tinka, pučiamieji ieško savo vietos, po truputį aiškėja, kur bus dainavimas, kur priedainis. Atsiradus tekstui, kompozicija po truputį koreguojama, įterpiamos taip vadinamos „stavkės”, kad gabalas nebūtų vien tik dainavimas-priedainis-dainavimas-priedainis du kartus. Kartais gabalas gimsta per kelias valandas, kartais – per kelis mėnesius.

Kur yra tekę koncertuoti? Prisimink įdomiausius koncertus čia ir užsienyje. Su kokiomis žymiomis grupėmis teko groti?

Daugiausia esame groję pas kaimynus: Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje. Kažkodėl niekada negrojom Estijoje. Taip pat daug koncertavom Rytų ir Centrinėje Europoje. Spalį turėtume pirmą kartą aplankyti Angliją. Lietuvoje, ko gero, labiausiai įsiminė karštas ir audringas pasirodymas per savo 10-mečio festivalį, kurį daugelis atsimena iki šiol. Tą kartą mus sveikino daugiau nei 1000 žmonių. Taip pat labai daug teigiamų emocijų suteikė koncertas mūsų pačių suorganizuotame pirmajame „Darom” festivalyje. Kiekvienas mūsų koncertas - savaip įdomus. Dažnai įdomūs koncertai būna kituose Lietuvos miestuose, ypač mažesniuose. Užsienyje taip pat buvo įdomių koncertų. Airijoje grojome olandų menininkų laivo „Azart” triume, Prahoje grojome sodelyje tarp obelų, Rumunijoje – senoviniame forte, Amsterdame – įspūdingame dokerių skvote. „Eurorock” seminaro Vokietijoje metu grojom 10 val. ryto mokykloje arba akustinį koncertą teatre po kažkokios partijos suvažiavimo. Pastarieji - labiau juokas pro ašaras.
Didžiausią įspūdį padarė koncertas Berlyne su olandų underground’o veteranais „The Ex”. Atmosfera buvo tarsi įelektrinta, per nugarą ėjo šiurpuliukai. Koncertai su rusais „Spitfire” (dabar jie gerai žinomi Vokietijos ska scenoje) prieš 10 metų buvo juntamas postūmis grupės pradžioje. Koncertuose susibendravom su Lenkijos underground’o žymūnais „Post Regiment”, prancūzų linksmuoliais „Robotnička”, olandais „Toad”, vokiečiais „Guts Pie Earshot”, anglais „Inner Terrestrials”. Galbūt tai nėra labai žymios grupės, tačiau tai - puikūs žmonės ir gera muzika. Tiesa, Vilniuje „apšildėme” tokias grupes kaip „Ejectes” iš Prancūzijos ar „Nomeansno” iš Kanados.

Pats esi žurnalistas, tiksliau, baigei žurnalistikos mokslus. Ar niekada nekilo mintis grižti į žurnalistiką?

Taip jau išėjo, kad žurnalistikos mokslai Vilniaus universitete, suteikę gerą bendrąjį išprusimą, nesuviliojo manęs likti šioje srityje. Pabandžiau šen bei ten, bet „neužsikabinau”. Niekada nenutolau nuo žurnalistikos. Tiesa, rašau tik laisvalaikiu ir tik man įdomiomis temomis. Ilgą laiką su kolega Krilu leidome fanziną „Kablys”, rašiau į internetinį leidinį „Ore” ir kitus leidinius. Šiuo metu pradedu bedradarbiauti su žurnalu „UrbaNation”, taip pat dažnai rašau įvairiems renginiams pranešimus spaudai.

Kaip tapai muzikantu? Kada ir kokiom aplinkybėm pradejai groti, dainuoti? Kokios grupės, atlikėjai Tau padarė didžiausią įtaką?

Labiau jaučiuosi ne muzikantu, o melomanu :)
Prie muzikos mane prijaukino vyresnysis brolis. Jo fonotekoje atradau tokias sau įdomias grupes kaip „Depeche Mode”, „The Cure”, „The Stranglers”, „The Clash”, „Sex Pistols”, „Ramones”, „The Smiths”. Iš vietinių atlikėjų didelį įspūdį padarė per televizijos viktoriną „10x10” pamatyti „Bix”’ai - buvau jų fanklubo, vienijusio Vilniaus alternatyvinės muzikos gerbėjus, nariu. Taip pat įstrigo grandioziniai „Anties” koncertai, „Blogiausių grupių” festivaliai su daugybe nematytų negirdėtų atlikėjų.
1987-aisiais tėvai mano klasiokui, dabartiniam „Dr.Green” gitaristui Mindui, nupirko nešiojamą magnetofoną „Elektronika” su mikrofonu. Pradėjome nuo radijo spektaklių, vėliau atidarydavome balkono duris ir visam Karoliniškių daugiaaukščių kiemui transliuodavome improvizuotus „pankų susirinkimus”. „D.M.D.“ buvo pirmoji mūsų „grupė” - grodavome viskuo: geležiniais dviračių purvasargiais, batų dėžėmis, knygomis, žaislinėmis gitaromis ir panašiai. Leidiniuose „Nemunas” ir šviesaus atminimo Virginijaus Mizaro „Mes” sužinojome apie pankroką ir kad jį gali groti bet kas :)
Tuo pat metu į rankas pateko grupių „Sex Pistols”, „Dead Kennedys”, „The Exploited” įrašai bei didelę įtaką padaręs pankroko rinkinys „Back Stage Pass”. Vėlgi Mindo tėvai nupirko jam pirmąją gitarą, susirinkom likusius instrumentus ir įkūrėm grupę „WC News”, su kuria įrašėm kelis albumus bei įsiliejome į Lietuvos underground sceną. 1996-aisiais su tuo pačiu Mindu ir Ve pradėjome statyti „Dr.Green” pamatus. Kažkodėl iš pat pradžių į mano rankas pateko ne gitara ar būgnų lazdelės, o mikrofonas.
Prieš 15 metų nė nemirktelėjęs išvardinčiau savo mėgstamų atlikėjų dešimtuką, tačiau šiandien klausau tiek daug įvairios muzikos, kad neverta nė pradėti vardinti. Laimė, gana anksti supratau, kad neverta užsisklęsti vieno stiliaus rėmuose, nes aplink daugybė įdomių garsų. Kaip vokalistai ir tekstų autoriai man patinka tokie atlikėjai kaip Nick Cave, Shane McGowan iš „The Pogues”, Joe Strummer iš „The Clash”, Jello Biafra iš „Dead Kennedys”, dr.Ring-Ding, Desmond Dekker, Ian MacKaye iš „Fugazi”, Kąstis iš „Turbo Reanimacijos”, Samas iš senųjų „Bix”’ų, A.Kaušpėdas iš „Anties”, Mikšio ir Edvuko duetas iš grupės „Lipnūs Maharadžos pirštai”. Turbūt daugelis jų vienaip ar kitaip įtakojo suvokimą apie mano dainavimą.

Lietuvoje ska dar nelabai populiarus, nors užsienyje – “ant bangos”. Deja, kažkodel visi žino Hokšilą, bet „Grynai” girdėti tik labiau besidomintiems ska. Kodėl nebandote „supopsėti” gerąja to žodžio prasme – pavyzdžiui, eiti filmuotis reklamose? Ar tai vidinis revoliucinis maištas, kuris iki šiol nedingsta?

Tai, kad „Dr.Green” albumą galima nusipirkti supermarkete, jau yra didžiulis kompromisas iš mūsų pusės. Pagalvojome, kad galbūt kokiems nors Andriui iš Jonavos ar Giedrei iš Šilutės tai bus proga susipažinti su mūsų kūryba ir mintimis. Žinoma, bjauru, kai CD kainuoja 25 litus, nors jo savikaina neviršija 3 litų. Todėl koncertuose ir nepriklausomuose platinimo interneto tinkluose mūsų albumas kainuoja bent perpus mažiau. Praėjus dar šiek tiek laiko sudėsime albumo mp3 į savo interneto puslapį, kur jau guli visi prieš tai išleisti „Dr.Green“ įrašai. Manau, jog sutraukti apie 200-300 žmonių į koncertą nepriklausomai Lietuvos grupei yra puikus rezultatas. Svarbu, kad tos publikos veidai daug artimesni nei beveidė poprenginių minia. Nereikia, kad „Dr.Green” žinotų visi, užtenka „besidominčiųjų”. Beje, būtume žymiai populiaresni jei grotume „švarų” ska. Iš dalies šiuo atveju stilistiškai labiau tiktų palyginimas su „Inculto” – jie sugebėjo pateikti gana kokybišką junginį, kuriame yra nemažai Karibų muzikos elementų. Tačiau tai yra ne grupė, o labiau muzikos UAB „Jurgis ir darbuotojai”. Bandau įsivaizduoti mus „Žmonių” puslapiuose ar mobiliojo ryšio reklamoje, bet nelabai sekasi. Pavyzdžiui, mus kviečia apsilankyti TV 1 laidoje „Dušas”. Pati laida gal dar būtų nieko, bet kai ji įspraudžiama į ketvirtį ekrano tarp sekso sms’ų ir visokių reklamų – darosi kažkaip neskanu. Arba, prisimenu, buvome kažkokiame Ukrainos muzikiniame kanale, tai vedėjai skundėsi, kad nesišypsom, nebendraujam ir kitaip nesidžiaugiam tiesioginiu eteriu. Žodžiu, neturime prekinės išvaizdos. Kad tik tas vidinis revoliucinis maištas niekur nedingtų!

Kalbino ir parengė Mindaugas Peleckis / Bernardinai.lt

[paskutinis atnaujinimas: 2007-08-16]