PAVĖLAVAU (Domas)
kartais atrodo jau, jau pavėlavau
kartais, atrodo, nėra nieko geriau
juk tai yra tik gyvenimo sportas
šūviai į orą, nuolatinis startas
ėjimas į priekį yra tik ėjimas
kiekvieną dieną tave taip matau
tu bėgi pirmyn prakaituotu veidu
tik akys tuščios, nieko nemato
aš jau pavėlavau
aš sėdžiu ir žiūriu, kaip jūs bėgiojat
basas, be sportbačių žolėj voliojuos
tu alsuoji sunkiai, tau trūksta oro
tai sustok pailsėk ar neužtenka noro?
JAZZY BANDIDOS (Domas)
du bičai juodais švarkais
solidūs dėdės tamsiais akiniais
staiga suskambo reiklus skambutis
gauta nauja rimta užduotis:
nueit(nueit), paimt(paimt) ir sutvarkyt,
savo(savo) dalį(dalį) galit paimt.
ne pirmą kartą, bet džiūna gerklė
davai užeinam, kam skubėt?
aptarsim planą, bus dar geriau
kas liks prie durų, kas eis vidun
ko norit, chebra, gal išgert?
turiu paslėpęs kai ko geriau
kaip jums(kaip jums) už pusę(pusę) galiu parduot,
papūsit(pūsit) ir(ir) pasijusit geriau.
užtrauk giliau
viskas atrodys daug gražiau
PS. ne, mums jokių užduočių nereik
ne, mums ir be jų gerai)
ANTREKOTAS (Ve/Domas)
tai atsitiko šaltą ir vėjuotą 26-ųjų vasarą, aš, jaunas atsargos karininkas
įšdrįsau pakviesti Mortą į pasimatymą. mudu nuėjom į Metropolį.
grojo džiazas, degė žvakės. šaltas šampanas kaitino mūsų aistras
atrodė, kad visas pasaulis nori man padėti ištarti žodžius, kuriuos jau keletą metų
nešiojau savo širdy. taip. šį vakarą, šią akimirką turi atsitikti tai, ko aš laukiau
dienų dienomis, metų metais
laukiau dienų dienų dienomis
metų metais, dienų dienomis
norėdamas šiek tiek sublizgėti prieš Mortą užsakiau abiems po antrekotą.
ilgesinga orkestranto soluotė pastūmėjo mane: aš švelniai apkabinau ją per juosmenį
ir pažvelgiau į tamsias drėgnas akis. mudu pamiršom viską aplink
tačiau tik prarijus pirmąjį kąsnelį Morta pamėlo ir krito ant žemės konvulsijų tampoma.
tik praėjus keliems metams po Mortos mirties aš sužinojau
kad ta antrekoto porcija buvo skirta
prie gretimo stalelio sėdėjusiam lenkų šnipui
visi to meto laikraščiai rašė apie šį įvykį, o aš
o aš laukiau!
MAD PEOPLE (Domas)
once in the morning and up in the street
i saw them marching feet after feet
with silly faces scanning slogans
they must be crazy hooligans
it's early morning and i want to sleep
they are disturbing my Sunday peace
i cant longer sleep, i turn on TV
again the same faces, smiling and bases
i don't believe in your propaganda
you mad, not me
i don't believe in your propaganda
you wrong, not me
mad mad people
they make sick, dumb like fish
their feverish eyes spy upon me
and stiff long fingers treat like dummy me
COMFORTABLE COMA (Domas)
i lay my head on da pillow
and aim my gaze at the ceiling
outside me life is goin' on
retired from life - im no more
no matter what they say
no matter what they want
comfortable coma
I feel allright
comfortable coma, oh yeah
my body is alive, but my soul is dead
so i chose to be a spectator, not an accomplice
nothings worries me, ive had enough
so try to wake me up, wake me up