paimta iš ORE 2000 #8
d r. G r e e n
Jei eisi pro Vilniaus Geležinkelių muziejų, pamatysi užrašą flomasteriu: "Punk Not Dead". Toliau - tradicinis "@". Jis daugeliui sukelia ironišką šypseną. Lietuviškas pankrokas kovą prieš sistemą (skaityk - sovietų patvaldystę) baigė 1989 metais. Popmuzika, skirtingai nuo kokių amerikiečių GREEN DAY, taip ir netapo. Tačiau eikime toliau. Trečias užrašas skelbia - DR. GREEN. Taip, straipsnis bus apie šią Vilniaus pankroko grupę. Atsiprašau, sudėtingo, truputį piktoko, truputį džiazuojančio ska grupę?
DR. GREEN - vienintelis Lietuvos (anti)pop kolektyvas, šiemet sugrojęs keliolika koncertų Vakaruose (tą patį "grynai" darė ir pernai žiemą). Sunku patikėti, bet tai yra tiesa. Mes eksportuojame pankroką ir Rytų Europos ska į alternatyvinės vakariečių muzikos pasaulį, ir "žaliesiems daktarams" visai gerai sekasi. Tiksliau, sekasi kitaip, nes jie žaidžia
pagal kitas taisykles,
nei įprastinis pop muzikos pasaulis. Tačiau jie jau netoli tikslo (nors, kaip pasirodo, tokio tikslo neturi) - mūsų kultūros pasaulyje pakeisti grupę BIX. Sveiki atvykę į 00-ųjų kovą prieš popkultūros vadybos sistemą!
ORE korespondentas yra pakviestas į jau legendomis apipintą DR. GREEN repeticijų patalpą Vilniaus Naujamiestyje. Tai - didelis rūsys, apklijuotas gausybe pankroko ir alternatyvinės muzikos atributikos, jame sukaltas ir baras, kurį grupės nariai juokais vadina "Tailando turgumi". Už jo - bendra muzikantų nuosavybė: šaldytuvas, indai, gausybė žurnalų - nuo anarchistų fanzinų iki "Newsweek" ir muzikos bei videokasečių kolekcija, kuri priverstų seilę varvinti ne vieną 90-ųjų muzikos melomaną. Ant sienos - Europos žemėlapis, kuriame stora linija pažymėta šio pavasario koncertinės kelionės, "grynų"
ironiškai vadinamos "Millenium Tour",
maršrutas - iki Airijos ir atgal. Grupės nariai ir keli jų draugai, išsidrėbę ant senų sofų, peržiūrinėja savo pačių sukurtą filmuką apie Berlyno festivalį "Kulturschock 2000".
"Taip anksti pradėję, mes dar turime laiko kažką padaryti", grupė rašė koncerto apžvalgoje internete. Jų bosininkas, žinomas kaip Verbaitis, dar 1996-aisiais pradėjo kovą internete ir sukūrė hardcore bei kitai radikaliai alternatyvinei muzikai skirtą interneto tinklalapį www.hardcore.lt . Bene įdomiausias dalykas jame - pačių DR. GREEN jau tris metus rašomos ironiškos savo koncertų apžvalgos. Tai savotiška grupės kronika, kurioje galima atskirti gražiausius grupės momentus: pasirodymą Korko mieste Airijoje sustojusiame pankų (pačia plačiausia prasme) teatro "Ship Of Fools" gastrolių laive "Azart", puotą Potsdame su prancūzais ROBOTNIČKA , ypatingą grupės koncertą alternatyvininkų užgrobtame Vienos name "EKH", senesnes išvykas į Rygą ir Peterburgą. "Piteris, devyniasdešimt šešti metai, klubas "Fish Fabrique" stalininiame bute,
daug įvairių tautų žmonių, visiems gerai"
sentimentai, tai buvo pirmas 'vyjezdas' (išvažiavimas už Lietuvos ribų)", vienbalsiai prisimena "daktarai". Tada jie susibičiuliavo su bene žymiausia Rusijos ska grupe SPITFIRE. Paskui prasidėjo kelionės per Europą. Juos priėmė gerai, ypač pankų kultūrinuose centruose - "skvotuose". "Kažkaip ten atsipūtę žmonės būna, nuoširdūs", prataria grupės saksofonistas Gediminas. Jam pritaria visas grupės šešetukas.
"Neblooogai", kikena taip vadinamame "Green klube" susirinkusieji, kai ekrane pasirodo viena už kitą keistesnės grupės grojančios tiek metalą, tiek drum'n'bass. Scenoje matome labai įžymią Lenkijos grupę POST REGIMENT, o rūsyje tuo metu prisimenamas lenkų the ANALOGS kūrinys "Pierdolona Era Techno" ('Suknista techno era'). Ekrane - tatuiruotos pankės plėšia radikalią dainą, žaidžia vaikai, suaugę keistuoliai pučia ugnį ir žongliruoja deglais. Galų gale jie susiginčija, ar iš tikrųjų per radikalaus techno atstovo Aleco Empire iš ATARI TEENAGE RIOT pasirodymą (apie jį kadaise rašėme www.ore.lt - red. past.) iš garso kolonėlių pasipylė liepsnos. Pasirodo, tai matė tik grupėje saksofonu grojantis Konanas. Galbūt jam pasivaideno? Nepanašu į tai. Ekrane staugia apokaliptinės Berlyno priemesčio sirenos. Labai panašu į Karoliniškes, tik kažkas 'ten' yra kitaip. Sunku patikėti, kad šis festivalis vyktų Lietuvoje. Tačiau visai nesunku patikėti, kad DR. GREEN ten šėlo, nors dėl netikėto kuklumo save nusifilmuoti pamiršo. Pasirodymas "Kulturschock", kaip vėliau jiems pranešė Berlyne gyvenantys buvę Vilniaus pankai, buvo "prestižinis", išgarsinęs mūsų muzikantus Berlyno alternatyviniuose sluoksniuose. Tai ar yra pasaulinė tokios nepriklausomos muzikos bendruomenė, klausiu. "Aišku, yra, visiškai yra ir dar kaip yra", sako grupės dainininkas ir tekstų autorius Domas. "Labai rimtai nusiteikę jie, labai gerai organizuoti", prataria DR. GREEN būgnininkas, tylenis Saragosa. "Kuo toliau važiuojame, tuo labiau tai [nepriklausomos scenos buvimas - red. past.] aiškėja. Iš viso, lauk tas visas sostines, visas tas pasakas, visi yra lygūs. Pasaulis yra mūsų namai. Svarbiausia - tai nėra muzikos stilius. Ai?ku ir ten yra klikų, bet idėja yra viena", ryžtingai užbaigia muzikantai.
Kaip visa tai prasidėjo? "Pradėjome mes prieš keturis metus, kai norėjome groti kitokį pankroką, mums į rankas pateko OPERATION IVY albumas. Mes kažkaip užsikabinom, padarėme gabalą, gal kiek pana?iai kaip kadaise THE CLASH - kitaip grojome gitara ir bosu. Tai buvo ska, šio stiliaus tada niekas nežinojo. Prisišaukėme. Dabar tas truputį prieš mus atsisuka, nes patys sau užsidėjome etiketę, ko visai nenorėjome. Stengiamės, kad muzika būtų įvairesnė, kad nebūtų 100% ska. Visa tai išaugo nuo to laiko, kai atėjome čia šešiese", pasakoja Domas ir tęsia: "Man neįdomu dainuoti tiesmukiškai. Tarkime, kaip grupė ADAMKUS ir IEVA. Jei grotume griežtą [politinį pankroką], tada tiesmukiški, radikalūs tekstai tiktų. Dabar mūsų muzika - iš esmės pankrokas (vėlgi pačia plačiausia prasme),
dainos apie neteisybę.
Ironiškos dainos. Taip jau išeina. Kam to reikia, jei gali pasakyti kažkaip kitaip. Jei persiriti per 27-30 metų ir dar varai, tai turbūt varysi visą gyvenimą. Gali nebegroti, bet gyventi kaip nori."
Taip, tai yra tiesa ir daugelio bręstančių alternatyvinių grupių problema. Jei užsidėsi per daug prabangius sportbačius, tavęs "Bombiako" klube nelaikys panku. Kita vertus, jau vien atrodant kitaip (beveik visi grynai apsirengę lygiai taip, kaip Europos alternatyvinis jaunimas) visuomenės rutina labai slegia. Tai turbūt ir yra pati tikroji sistema, kaip ją supranta DR. GREEN nariai. Dabar jie vienas per kitą man mėgina kuo nuoširdžiau išaiškinti, kas yra didysis mūsų priešas. Tai toks žaidimas, kurio esmė - baimė reikšti savo nuomonę. Susitvarkymas, teatras, restoranas, namai. Žinai, kaip kiekvienas gyvena gyvenimą. Stipriai dirba, paskui turbūt geria visą savaitgalį. Vasarą važiuoja prie jūros, jei turi daugiau 'babkių' - važiuoja prie kitos jūros. Nu, ir b**** toksai" - dėsto ir radikalioje metalo grupėje BRAMBORAK grojantis Mindaugas. "Surimtėti reikia. Jei nesurimtėsi tau biškį bus užpakalis, ir negalėsi čia gyvent arba kaip daugelis pankų, turėsi dirbti statybose", juokiasi Domas. "Mūsų daina "Mano mirę draugai" yra apie tai.
Kaip draugai tapo žmonėmis.
Džiaugėsi tėvai jų staigia mirtimi, pagaliau jų atžalos tapo "žmonėmis". Viską reziumuoja grupėje saksofonu grojantis žurnalistas Gediminas: " Ne, tai tiesiog Provincija. Berlyne gali pamatyti bobulių su žvaigždėmis, kurios varo į pankroko koncertus. Lietuvoje nėra tolerancijos. Lietuviai mėgsta "primetinėti" ir sureikšminti, visą laiką tarsi kažkas baksnoja į nugarą. Prietarų pilna. Siauras, tiesmukiškas požiūris. Kaimiečiai mes iš esmės. Atsipalaidavimo Lietuvoje nėra visiškai, jo reikia su žiburiu, ilgai ieškoti. Nu blet, Lietuvoje žmonės nenuoširdūs, nenoriu čia sentimentaliai šnekėti, bet nėra tokio "vaibo".."
Pokalbis nuvingiuoja per jų mėgstamas Lietuvos vietas (Antakalnio klubas "Bombiakas", nuoširdūs Užupio kiemo žmones, Klaipėda), klubinę muziką ("tie, kurie neplėšia pinigų, savyje turi pankroko ir "pasidaryk pats" idėjų. tai turi kažką bendro"), marihuaną ("anksčiau jos gal ir reikėjo, dabar - jau ne"), pagaliau - apie rastafari religiją ir sugrįžimą prie šaknų. DR. GREEN nariai atrodo išsilavinę ir apsiskaitę. Jie turi kažkokią neapibrėžiamą "savumo" idėją. Ne, tai nėra marihuaną rūkančių studentų bendruomenė. DR. GREEN greičiau yra kažkokios kitokios, nei pas mus įprasta, etikos atstovai, ar bent jau dedasi tokie esą. "Malonu, kai kažkokiu būdu pabendrauji ir su bomžu, ir su banditu - viskas gerai, nieko prieš tai neturiu", sako Saragosa ir aš dar labiau nieko nesuprantu, bet jaučiu. "Mūsų idėja yra sindikatas. Svarbu, kad grupė nebūtų muzikinis darbas. Šiaip,
grupė yra draugų būrys,
labai geras momentas yra šita vieta, kur dabar esame", tęsia Domas. "Čia toks kaip ir klubelis.. Muzika yra visos šitos vietos stuburas". Tikrai, tai, kas atvedė ORE pas Lietuvoje pusiau žinomą grupę yra jų pasirodymai - jau brandžių vyrukų ugninga muzika ir ironiški tekstai. Tačiau, skirtingai nei BIX, jie nėra populiarūs, nors naujausią jų albumą "The Sounds of Black and White Radio" galima nusipirkti didžiosiose parduotuvėse. Tačiau jų klausoma nebent Vilniaus Saulėtekio bendrabutyje ar "Bombiake". Jų negroja Lietuvos radijo stotys, nes jų muzika yra "neformatas", o jie teigia neturintys jokio užnugario. Ir - dėmesio - pirmą kartą Lietuvoje - grupės frontmenas sako, kad jie... nenori būti populiarūs. "Nėra tokio tikslo". Tikras antirokenrolas.
Naujausias DR. GREEN gabalas kodiniu pavadinimu "Purvas" - taip pat nukreiptas prieš sistemą. Grupės nariai iš karto pašiepia Domą, kuris tekstus rašo daugiausiai jau baigtam kūriniui ir jis pagaliau turi progą papasakoti. Dėmesio, siurprizas, nes "naujausias gabalas yra irgi prieš sistemą. Tai daina apie ekskursijas plačiąja prasme, kai tau primetama tvarka. Prieš tai, kad ekskursijų vadovas tave stumdo. Tada nieko nepamatai, buvai kažkur ir nieko nepamatei, tiksliau nepajutai.
Taip ir visas gyvenimas slysta.
Tave stumdo ir niekada nespėji pragyventi gyvenimo. Kai pagaliau atsipūti, jau ir mirti metas. Senas esi ir visaip". "Užteks išsip***nėti, reikia daryt taip, kaip tu nori", atitaria Saragosa, šiais metais stojantis į VU studijuoti Azijos kultūros. Tam jį pastūmėjo pusė metų, praleistų Maroke, kur Saragosa dirbo statant režisieriaus Š.Barto filmą.
Išeinu iš rūsio, tiksliau, mielo pogrindžio sindikato klubo. "Linkime Jums gero vakaro", sako Lietuvos televizijos pranešėjas. "Netrukdykite mums to gero vakaro", meta kažkas iš DR. GREEN narių. Ir išjungia televizorių.
