2004-01-1601--sausio2004-01-2301--sausio2004-02-1102--vasario2004-02-2002--vasario2004-02-2102--vasario2004-02-2202--vasario2004-03-0603--kovo2004-03-0703--kovo2004-04-0304--balandžio2004-04-0404--balandžio2004-04-0504--balandžio2004-04-0704--balandžio2004-04-0804--balandžio2004-04-0904--balandžio2004-04-1004--balandžio2004-04-1204--balandžio2004-04-1404--balandžio2004-04-1504--balandžio2004-04-1604--balandžio2004-04-1704--balandžio2004-05-0205--gegužės2004-05-2205--gegužės2004-06-1206--birželio2004-06-1906--birželio2004-07-1007--liepos2004-07-1607--liepos2004-08-0708--rugpjūčio2004-08-2808--rugpjūčio2004-08-2908--rugpjūčio2004-09-3009--rugsėjo2004-10-1610--spalio2004-11-1311--lapkričio2004-11-1911--lapkričio2004-11-2011--lapkričio2004-11-2711--lapkričio2004-12-0912--gruodžio2004-12-1012--gruodžio2004-12-1112--gruodžio Vilnius HC: dr.Green: KONCERTŲ APŽVALGOS: 2004

   dr.Green post po box 790 / Vilnius LT 2050 / Lithuania email drgreen at hardcore.lt phone +370 699 53 201 (Tomas)
dr.GREEN koncertai

koncertai mūsų pačių vertinami penkių kryžiukų sistemoje:
+ - nesėkmingas seansas: pacientas mirė
++ - seansas nepavyko: sveikas pacientas "gavo" ligą
+++ - normalus seansas: pacientas koks buvo, toks ir liko
++++ - seansas pavyko: pacientas beveik pasveiko
+++++ - puikus seansas: pacientas pasveiko ir įsirašė į "Ž.D."


#1 - sausio 16 d., Šalčininkai, Lietuvos tūkstantmečio mokykla #2 - sausio 23 d., Jurbarkas, gimnazija #3 - vasario 11 d., Vilnius, klubas "Intro"
#4 - vasario 20 d., Klaipėda, Sveikatos centro aktų salė #5 - vasario 21 d., Šiauliai, autonominis centras "Bendradarbei" #6 - vasario 22 d., Kaunas, baras "Galera"
#7 - kovo 6 d., Minskas (Belarus), klubas "NC" #8 - kovo 7 d., Grodno (Belarus), KSM aktų salė #9 - balandžio 3 d., Warszawa-Sulejowek (Polska)
#10 - balandžio 4 d., Poznan (Polska), skvotas "Rozbrat" #11 - balandžio 5 d., Leipzig (DE), skvotas "Zoro" #12 - balandžio 7 d., Oschersleben (DE), alt. centras "Alge"
#13 - balandžio 8 d., Zwolle (NL), skvotas "CO-9" #14 - balandžio 9 d., Amsterdam (NL), skvotas "ADM" #15 - balandžio 10 d., Utrecht (NL), alt. centras "ACU"
#16 - balandžio 12 d., Troyes-St.Julien Les Villas (F) skvotas "Local" #17 - balandžio 14 d., Nunchritz (DE), alt. centras "Kombi" #18 - balandžio 15 d., Sieniawka (Polska), baras "Victor"
#19 - balandžio 16 d., Teplice (Česka), klubas "Božak" #20 - balandžio 17 d., Brno (Česka), "Yacht" klubas #21 - gegužės 2 d., Vilnius, ex-kavinė "Viktorija"
#22 - gegužės 22 d., Vilnius, baras "Bix" #23 - birželio 12 d., Vilnius, čigonų taboras Kirtimuose #24 - birželio 19 d., Kaunas, požeminis ringas "Galera"
#25 - liepos 10 d., Veckuldigas piliakalnis (LV), diy festivalis "Tabūns" #26 - liepos 16 d., Kaliningrad (Rossija), kažkokios gamyklos kultūros namai "Splav" #27 - rugpjūčio 7 d., Rūdiškės, festivalis "Rudstock'04"
#28 - rugpjūčio 28 d., Lentvaris, festivalis "Kultūros tvartas" #29 - rugpjūčio 29 d., Ryga (LV), klubas "Depo" #30 - rugsėjo 30 d., Vilnius, "Bix" baras
#31 - spalio 16 d., Kaunas, klubas "Kreizhauzas" - festivalis "Antipops 7" #32 - lapkričio 13 d., Marijampolė, kažkoks rūsys #33 - lapkričio 19 d., Minskas (Belarus), diskoklubas "Dinamik"
#34 - lapkričio 20 d., Minskas (Belarus), klubas "28" #35 - lapkričio 27 d., Vilnius, VU Medicinos f-tas #36 - gruodžio 9 d., Kijevas (UA), baras-klubas "Bočka"
#37 - gruodžio 10 d., Luckas (UA), baras-klubas "Korabel" #38 - gruodžio 11 d., Sanok (PL), klubas "Pani K"

#1 - sausio 16 d., Šalčininkai, Lietuvos tūkstantmečio mokykla

tiesą sakant, keistokas koncertas... viskas kažkaip išėjo skubotai ir komiškai. Denisas iš Šalių sugalvojo, kad reikia pritraukti naujų narių į "pankroko bažnyčios" sektą, todėl koncertą darė ne jaukiame garaže, o kažkur dykynėse pastatytoje vidurinėje mokykloje.

pakeliui užsimokėjome policijai už tai, kad nedegė kai kurios busiko lemputės ir atvykome į baltą salę aukštomis lubomis ir parketu - kuo tikriausia bažnyčia. aplink sukiojosi prižiūrintys renginį mokytojai ir vienas kitas moksleivis. pamažu pastatėme altorių (šiais laikais mokyklos aprūpintos ne perdžiančiomis kolonėlėmis, o gana prabangia "yamaha" aparatūra). garsas buvo kaip tikruose maldos namuose - aidi-aidi-aidija.

pradėjus groti, pasieniais nusėdo koncerto lankytojai - 20-30 žmogeliukų. grojom, kas šovė į galvą - savotiška repeticija kitoje vietoje. vienas tokių koncertų, kai groji ir pradedi galvoti apie ką nors kitą, pvz., (sic) apie tradicinę maisto puotą, kuria garsėja Šalių chebra.

kaip sakė Verbaitis, kelionės emo-diagramoje nebuvo to šuolio: "va, koncertas, grojom varėm". viskas praėjo taip ramiai tolygiai. į pabaigą keletas žmonių išsijudino ir buvo jau linksmiau. atgroję beveik valandą, viską baigėme šviežiai padarytu Hero Dishonest koveriu "Exploited".

po koncerto, laukė malonioji kelionės dalis - maistas pas Denisą: nuo vegan kotletų iki vegan pyrago. kaipgi jau čia nepaveši koncerto organizatoriaus į Vilnių, kur jis dabar gyvena. 2004-uosius pradėjom...

++

viršun


#2 - sausio 23 d., Jurbarkas, gimnazija

po keistai juokingo koncerto Šalčininkų mokykloje, pratęsėm turą po LT mokyklas. šįkart viskas vyko Jurbarke, kuriame underground koncertai - tikra retenybė. paskutinį kartą čia teko buvoti dar su a.a. Invazija prieš daug daug metų, tačiau kontekstas - šalta žiema su daug sniego - buvo toks pat.

užtempus kolonėles į ketvirtą gimnazijos aukštą, laukė malonus netikėtumas - beveik pilna salė jaunimo. ir ne tik šiaip jaunimo, bet ir Bora, dr.Green ir kitokių maikių, Peta propagandinės literatūros. kaip sakė koncerto iniciatorius Eimis: "Reklamavom kaip roko koncertą ir pavyko". truputį juokinga groti mokiniams, bet iš kitos pusės tas jų nuoširdus užsidegimas paperka.

pirmieji grojo Plungės pankrokeriai R.I.P., po paskutinio susitikimo Telšiuose dar labiau pagerėję ir sustiprėję. kaip kažkas minėjo, R.I.P. - vieni iš nedaugelio LT underground veikėjų, kur vokalas vynioja savo atskirą melodiją, o ne dainuoja pagal gitaras.

jų pankrokas gal kiek amerikoniškas, bet pakankamai uždegantis. tik gabalai per ilgi.

mes vis dar grojom su vienu Gedu (nes Justas nebespėja/nebegali, tačiau kartu avansu jau važiavo naujoji grupė narė Milda). apsižiūrėjom garsą - publikai to visiškai užteko - prasidėjo tūsas. reikia pastebėti, taip aktyviai publika nešokinėjo jau seniai (turint omenyje, kad dauguma buvo neprisirūkę/negirti), ypač per "b/w radio" laikų gabalus, kuriuos kai kurie žinojo ir traukė kartu. maža to, už mūsų nugarų scenos gilumoje susidarė vip šokių aikštelė, kur R.I.P. ir jų merginos galų gale šokinėjo vienais trusikais (rimtai:).

pagrojom apie valandą, dar du gabalus bisui ir viskas baigėsi tuo, kad publika nuoširdžiai skandavo "Ačiū, ačiū". sunešioję aparatą, kibom į Eimio paruoštas gėrybes, užsukom "degalų" į kolonėlę ir namo.

+++1/3

viršun


#3 - vasario 11 d., Vilnius, klubas "Intro"
toks truputį darbinis, truputį komercinis vidurio savaitės koncertas. ir turbūt artimiausias kada nors grotas ne "Green" klube koncertas - nuo "Green" klubo iki "Intro" yra kokie 500 metrų. antifonograminį koncertų ciklą "Gyvoji linija" sumąstė du ex-pankai (jei įmanoma prie punk pridėti "ex") Nėrius "Atsuktuvas" Pečiūra ir Džonis. trečiadieniais "Intro" jau grojo Sportas, Bacefalai, Siela, po mūsų turėtų groti Brainers, Axis, Ruination. iš pradžių į visa tai žiūrėjom labai skeptiškai, bet paskui pagalvojom, o kodėl gi ne? nieko neišduodam, o ir ant stygų/būgnų lazdelių/etc. užgrosim. taip ir nepavyko iki galo suvaldyti "Intro" garso sistemos: kažkas truputį baubė, kažkas cypė. klubas nelabai pritaikytas "gyviems" renginiams. buvo planai rodyti video iš mūsų kelionių, bet pasirodė, kad projektorius visai nusilpęs... pamažu prisirinko apie 150 žmonių (vien mūsų guestlistą sudarė 35 žmonės :) ir susidarė daugiau mažiau grojable atmosferą. po trumpos pompastiškos Pečiūros įžangos pradėjom su "Double Game". nors prieš tai ir abejojo, bet koncerte debiutavo naujoji medseselė Milda su trombonu, sugrojusi pirmuosius gabalus. vėliau Gedas atlaikinėjo pučiamųjų frontą vienas. jaunimas išsijudino ir užpildė ervę prie scenos, veteranai stebėjo iš toliau, bet taip pat lingavo galvomis. mes tuo tarpu truputį maišėmės, truputį klydom, bet grojom toliau - gale buvo jau visai karšta. bisui sugrojom naują savo favoritą - Hero Dishonest koverį "Exploited". Įdomiausias pastebėjimas po koncerto: "Gerai grojat, bet kaip po koncerto laidus vyniojot! dar niekada nemačiau, kad taip profesionaliai laidus vyniotų."
+++

viršun


#4 - vasario 20 d., Klaipėda, Sveikatos centro aktų salė
pratęsėm šiemet kažkaip natūraliai prasidėjusį turą po Lietuvą: po Šalčininkų ir Jurbarko atėjo eilė Klaipėdai, Šiauliams ir Kaunui.

į savaitgalinį turą išvažiavom pilnai ginkluoti - duok elektros ir padarysim koncertą bet kur :) sėdėjom tarp kolonėlių, būgnų ir visokių krepšių.

pajūris pasitiko pavasariu dvelkiančiu oru ir visiškai nutirpusiu sniegu (Vilniuje tuo tarpu pusnys ir -15). be didesnių nuotykių atsiradome prie administracinio pastato Gluosnių gatvėje. prie įėjimo būriavosi bukagalviai skinai - jie žadėjo rimtą "valymą", tačiau be didesnių Ciniko pastangų visi atsidūrė už durų. nepatenkinti tokia padėtimi jie elgėsi kaip maži vaikai: būriu puldavo atėjusius į koncertą, išdaužė durų langą ir mūsų busiko posūkio žibintą - tikri gaideliai.

tuo tarpu viduje jaukioje salytėje vyko smagus judesys. viską sujungus, koncertą pradėjo vilniečiai Co-Operated, jau matyti ir suintrigavę "Green" klube. kaip vėliau sakė Verbaitis: "būčiau žinojęs, kad jie taip gerai varo ir šiaip zjb bičai, būčiau pasiūlęs visur groti kartu". nuoširdus ir įdomus emo-hc.

konkrečiai ir trumpai.

tada atėjo eilė mums. kadangi med.seselė Milda tą vakarą dalyvavo savo 100-dienyje, Klaipėdoje ji nepasirodė ir pučiamųjų frontą atlaikė vien Gedas. kažkaip neblogai toje medžiu apkaltoje "minkštoje" salėje pavyko sutvarkyti garsą ir groti buvo smagu. pradžią kiek apgadino pranešimas apie apačioje išdaužtą stiklą, tačiau smagiai nuteikė, kad visi vieningai metė "paramą" į kepurę, nors ir buvo jau susimokėję už įėjimą. viskas pamažu kondensavosi ir prakaitas graužė akis, žmonės virto ant scenos ir vartėsi salėje, be to žinojo daugelį tekstų. užsibaigė viskas audringu Hero Dishonest koveriu "Exploited".

po to dar buvo ilgas after party pas Cinika Palangoje ir linksmas pasivaikščiojimas po Palangą (nuo dėvėtų rūbų iki potencialaus skvoto apžiūrėjimo) ant rytojaus.

++++

viršun


#5 - vasario 21 d., Šiauliai, autonominis centras "Bendradarbei"
Jėėėė! - sveikinom Verbaitį su 28-uoju gimtadieniu!

prie "Bendradarbių" mus pasitiko vienas veikėjų Kuka užklijuota akimi ir trimis siūlėmis - nešdamas atšviesti flajerių, buvo užpultas skinuojančių urlaganų. kadangi Čiubo po ranka nebuvo, o kiti neturėjo noro vaikytis plikagalvių, kaip ir Klaipėdoje, tvarką padarė policija. bet, fuck, kas čia per nesąmonė!? kur nuvažiuoji, tie padugnės gadina apetitą. raitosi kaip vikšrai. sakė Šiauliuose jau galima drąsiai sakyti "skinas=urlaganas". achujenni tautos grynuoliai intelekto nesužalotais veidais ir pasitepę smegenis "Wrinkless" balzamu.

nors buvo gandų, kad "valymas" bus ir "Bendradarbiuose" koncertas praėjo be "svečių". veiksmą pradėjo jau pažįstami jaunuoliai nuo Plongės R.I.P., tačiau šįkart kažkaip nebuvo jau taip įdomu kaip Jurbarke. kažkokie labai jau susiporavę ir plėšomi hormonų:)

prie mūsų prisijungė pachmielna Milda, pasveikinom Verbaitį su gimtadieniu ir pradėjom.

pradžioje viskas atrodė labai galingai: daug žmonių, visi aktyvūs ir pozityvūs. vėliau atsirado keletas nupušusių girtų pankovcų, kurie pradėjo griūti ant visų ir kelti neramumus. keletą kartų jau žiebėsi muštynės. jos neįvyko, tačiau kažkaip nukrito ūpas groti. po keleto tokių pasistumdymų žmonių sumažėjo beveik perpus ir baigėme groti maloniai erdvioje "pirtyje", kur "kaitinosi" dauguma matytų veidų ir šiaip teigiamų žmonių.

po koncerto laukė jau tradicinė "Bendradarbių" puota, kuri baigėsi ant bosinio būgno padėjus lentą ir sukrovus ant jos visokias gėrybes. toks artimas susėdimas ratu ir minčių pagainiojimas.

+++1/2

viršun


#6 - vasario 22 d., Kaunas, baras "Galera"

kažkaip pavyko kelis kartus prisigerti prie atsirandant Kaune, todėl į pavakare kankino jau dvigubas moralinis pachmielas. aptemusi ir pelėsiais dvelkianti "Galera" buvo ideali vieta palaikyti ir puoselėti šį gotišką apaugimą "žvynais". beje, prieš tai organizatoriai bandė ieškoti kitos vietos, nes "Galera" darosi ankštoka ir pavojinga - taip vadinamas "požeminis Kauno ringas", bet nieko geresnio nerado...

vėl panešioję aparatą ir sujungę visus laidus, pritvinkę ironija ir ciniškumu (išskyrus "naujai gimusį" Verbaitį) stebėjom vietinių grupių pasirodymus. kalbant atvirai, grupės One Off ir Samsara skambėjo kaip reta nykiai. Co-Operated šioje vietoje būtų skambėję kaip dievai.

starto poziciją pasiekėm galutinai išpuoselėję negatyvias vibracijas. kažkas jau klausė "O kas atsitiko jūsų saksofonistui?" nieko tokio, vėl nepataikė į veną iš pirmo karto :) pirmą kartą buvo pritaikyta aparato ir muzikantų apsaugos sistema - ačiū kolegoms muzikantams už pirmą kartą "Galeroje" patirtą erdvę ir komfortą.

po truputį išsijudinom ir viduryje buvo jau visai karšta.

nors ne viskas matėsi per "apsauginių" grandinę, bet kažkokios galvos, rankos, kartais ir kojos ten makalavosi kaip reikiant. retas atvejis, bet trūko bosinė styga, todėl koncertas gavosi iš dviejų raundų. per antrąjį jau buvo gal kiek erdviau, bet pakankamai linksma. žmonės atidavė pakankamai energijos, kad išmuštų mūsų "depresijas" ir pakrautų batarkes. mini-turas baigėsi vėl snieguotu Vilniumi.

+++

viršun


#7 - kovo 6 d., Minskas (Belarus), klubas "NC"

mūsų pažįstami, organizuodami koncertus lenkams Paprika Korps, sugalvojo, kad būtų "į temą" prijungti ir mus. iš pradžių Minske buvo sugalvota surengti du koncertus: vieną "chebrai", kitą - oficialiame klube "atmušti babkėms". galų gale, liko tik antrasis.

iškvietimą, reikalingą gauti vizoms, atsiuntė Baltarusijos opozicionieriai "Navinki", tačiau ambasados pareigūnams tai nesukėlė įtarimo.

pastovėję kelias valandas ant sienos (LT pasienietis sakė "ar žinot į kurią pusę važiuojat? Vakarai tai į priešingą pusę"), sėkmingai pasiekėme Minską ir patį klubą, kiek primenantį "normalius" alternative klubus Piteryje. Vilniuje net nėra su kuo palyginti. tai vienintelis klubas Lukašenijos sostinėje, kur vyksta kažkas panašaus (t.y. visas alternative katilas nuo d'n'b ir reivų, iki regio ir metalo). interjeras gana smagiai apdarytas, tik juokinga, kai bare alų pila iš plastamsinio bambalio :)

pirmi grojo vietiniai nofx ir skate punk gerbėjai 37 Dlinnych Šagov. nieko ypatingo, nors susigroję visai neblogai. po jų išlindo lenkai heavy reggae Paprika Korps, jau matyti kelis kartus Vilniuje. kažkaip pirminis susižavėjimas išblėso ir dabar skamba kiek monotoniškai. bet neblogai ir visi šėlsta.

mes užbaigiam koncertą, anot organizatorių, antrą pagal "kasą" per pastarąjį pusmetį po him gerbėjų susibūrimo šiame klube.

žmonių susirinko apie 300. publika įvairi, kaip įprasta tokio tipo klubuose: nuo pasipuošusių merginų iki dreduotų rastamnų. pradžiugino du bičiukai, apsirengę baltais chalatais su "ska'n'go" užrašais - gal reikėtų kuriame koncerte visiems žiūrovams išdalinti baltus chalatus? - neblogai atrodytų.

pradedam užsidegę ir tuo pačiu lygiu užbaigiam. po Paprika Korps visiems reikia trankesnių gabalų - žmonės reaguoja audringai. scena nedidelė ir laiptuota - per vieną gabalą užkliūvęs nugriūnu ant būgnų. žmonės žino kai kuriuos gabalus ir dainuoja kartu - matyt vietinių muzikos įrašų piratų nuopelnas :) kažkaip klube pakankamai publikos sukauptos energijos, kad grotume nuoširdžiai. slaviškų koncertų stiliumi, publika išsitempia mane panešioti ant rankų. baigiam trumpu bisu.

po koncerto važiuojam nakvoti į jau pažįstamą namą Ratomkoje kartu su lenkais. ten iki paryčių vyksta imprezza, kurią atlaiko turbūt vienintelis Algis...

++++

viršun


#8 - kovo 7 d., Grodno (Belarus), KSM aktų salė

atsibundam Ratomkoje ryškiai šviečiant pavasario saulei - gali vaikščioti tik su maike ir mėtytis sniečkomis. gražu.

pirmą kartą atvažiuojam groti į Gardiną (vienas ryškesnių vaikystės atsiminimų iš Gardino - zoologijos sode stovintis begėdis dramblys su nerealiu stajaku :) - čia iš esmės gimė baltarusiškoji diy scena, greitai nugalėjusi Baltarusijoje siautėjančius nacius. koncerto primadona Saša (ex-contra la contra) su savo chebra.

didžiulė "kombinat strojitelnych materialov" salė miesto pakraštyje su erdvia scena ir labai "kietais" garsistais, pasistačiusiais savo pultus prie pat scenos per patį centrą - lyg jie čia būtų svarbiausi...

kol valgom ir daromės garsą, prisirenka apie 400 žmonių - Gardine jau seniai nebuvo diy koncerto. pradeda viską vietiniai herojai Vytri Anus - pakankamai juokinga grupė tiek išvaizdos, tiek muzikos prasme. bet tokie jie ir nori būti. Verbaičiui jie pasirodo, kaip amfo prisiriję rammstein :) vokalistai apsirengę moteriškais drabužiais staiposi, klavišininkas begerdamas alų kartais paspaudžia kokį klavišą, o likusieji dirba išsijuosę. publika nelabai jais domisi.

nors Paprika Korps po vakar truputį "prisibijo" mūsų greičių ir nori kad grotume paskutiniai, sutariam, kad šiandien mes antri. ant pirmojo akordo trūksta Verbaičio styga, o apsirgęs Mindas sako, kad čia ne prieš gerą. nors publika audringai palaiko, groti nelabai malonu - per akinančius prožikus ir garsistus sunku įžiūrėti žmones, garsą sunku sugaudyti.

tos didelės salės mus priima dažniausiai nesvetingai. su radiomikrofonu turiu retą galimybę pamatyti dr.Green ant scenos iš salės. žiūrovai nieko nelaukdami griebia mane ant rankų ir keletą sekundžių sklendžiu virš minios dainuodamas :) ilgai netempdami baigiam.

Paprika Korps šioje erdvėje ir apšvietime jaučiasi daug geriau - jų muzikai tai tinka. todėl jie groja ilgai ir publika nenori jų paleisti. tačiau matosi, kad ir jų mintys po truputį jau sukasi apie ilgą kelionę namo.

atsisveikinę su visais pažįstamais, pagėrę arbatos pas Sašą, išsikeičiam vietiniam viešbuty šimtus tūkstančių balt. rublių į daug mažiau eurų ir pasiėmę vieną koncertų organizatorių Aleksejų "Konspektą", vairuojam namo. mokam vieną mokestį už kažką, po to mokam dar vieną už tai kad (dėmesio) išvažiuojam iš šalies per kitą postą nei įvažiavom! mūsų draugas sako: "nekenčiu šitos šalies!"

+++1/2

viršun


#9 - balandžio 3 d., Warszawa-Sulejowek (Polska)

koncertas buvo suplanuotas skvote "Fabryka", tačiau galų gale įvyko privačiame name Varšuvos priemiestyje, kuriame mes jau 2 kartus nakvojom prieš tai buvusių turų metu.

iš pradžių niekas nieko blogo nežadėjo - lengvai radom skvotą (kuriame prieš kelis metus šaltą žiemos vakarą grojom su danų ska grupe) ir jo gyventojus, po truputį pradėjom ruoštis: susinešėm aparatūrą, sustatėm būgnus. paskui patamsyje (nes skvote elektra yra tik tada, kai įjungiamas gatvės apšvietimas :) sušmėžavo policijos uniformos. iš karto gana griežtai buvo pasakyta, kad koncertas uždraustas, nes jo plakatuose reklamuojamas netrukus Varšuvoje vyksiantis Europos ekonominis ANTI-forumas. visi stovi žiurėdami vieni į kitus, o mentai kartoja, kad koncerto tikrai nebus.

prasideda skambinėjimai ir aiškinimaisi. iš pradžių bandoma koncertą perkelti į kažkokį klubą, bet per kelias valandas to tikrai neįmanoma padaryti. mes "permetami" į jau aukščiau minėtą namą, kur vyksta benefit koncertas tam pačiam anti-forumui :) pakeliui pravažiuojame į koncertą atėjusius ir nežinancius ką dabar daryti žmonių būrelius. kaip ir dvi vietinės grupės, jie lieka ant ledo...

žmonių prisigrūdę normaliai, ten kur mes miegodavom, įrengta scena, virtuvėje - baras, rūsyje - šokių salė ir panašiai.

grojame tarp dviejų crust'o grupių (viena jų - berlyniečiai ADK) ir publika susirinkusi atitinkama - savotiškas Lenkijos underground vip'as :), todėl reakcija gana santūri, nors ir pozityvi. žmonės nelabai supranta, iš kur čia mes išdygom.

atgrojam savo gabalus ir toliau tuštinam zespolo alų. be to, sutinkame savo seną pažįstamą Stepan, kurį pirmą kartą sutikom prieš 4 metus Hamburge, paskui mūsų koncerte Varšuvoje dar kažkada. sakė, nors mes kiek melodingiau pagrojom.

viskas baigėsi antrame aukste, kur buvo įrengti punk miegamieji ir ramiai išsimiegoti buvo praktiškai neįmanoma. nors kažkas panašaus į miegą, atrodo, buvo ...

++1/2

viršun


#10 - balandžio 4 d., Poznan (Polska), skvotas "Rozbrat"

jau daugiau kaip 9 metus (o Rytų Europos mąstais tai skamba nelabai realiai) gyvuojantis Poznanės skvotas yra Lenkijos anarchistų centras - čia įrengta viena didžiausių anarchobibliotekų visoje Europoje, valgomajame kaip kokie šventieji kabo anarchistų portretai. seniai taikėm čia pagroti, bet kažkaip vis neišeidavo, kol pagaliau įsisukom. koncertas lyg ir turėjo būti labdaringas "Food not bombs" renginys, tačiau kažkaip apie tai nebuvo nė žodžio. pagal tai, kad palyginus su žmonių skaičiumi, gavome mažai kapeikų - belieka tikėtis, kad likusioji dalis atiteks kam reikia.

pats skvotas įsikūręs kažkokiuose vienaaukščiuose barakuose gana erdvioje teritorijoje, apaugusioje medžiais ir krūmais. sako, vasarą ten viskas atrodo kaip džiunglės. mačius pakankamai Europos skvotų, galima tvirtinti, kad "Rozbrat" yra vienas įdomiausių ir jaukiausių. deja, miestas jau pradeda (ar toliau tęsia?) žygius, kad šitą "padugnių" lizdą panaikintų - tačiau tai daugiau-mažiau yra visų skvotų kasdienybė.

taip ir nepavyko atgaivinti numirusios vietinės kolonėlės, todėl visas koncertas praėjo "mono" režimu - su viena kolonėle. tačiau tai netrukdė linksmai ir energingai visus pašokdinti.

jau seniai taip nebuvo, bet vėl susidurėm su skinų agresyvumo apraiškomis - "ska" (nors mes jau senokai grojam kažką į šoną) veikia skustagalvius kaip raudonas skuduras bulių. kažkas kažką pastumė, kažkas kažką pasakė ir prasidėjo aiškinimasis-stumdymasis. gerai, kad tai atsitiko mums jau baigus groti bisui išprašytą gabalą. šalia stovintis lenkas šypsodamasis sako, kad lenkų nacionalinis bruožas.

paskui buvo polska imprezka na maxa - testavom nerealiai turtingą "Rozbrato" kokteilių meniu (Osama Bin Laden: gin, curacao blue, sok ananasowy, sok cytrynowy, woda sodowa arba God Fuck The Queen: whisky, amaretto, wermut bialy, creme de cassis - čia tik keletas pavyzdžių). galas kai kam buvo jau visai apdulkėjęs, o šokiai vyko pasileidus lenkišką telebimbam varianto gabalą apie fantaziją. atsibudome kažkokiam kambaryje - buvo jau pavasaris. vietinis bliakeris siūlo kavos ir sriubos.

+++1/2

viršun


#11 - balandžio 5 d., Leipzig (DE), skvotas "Zoro"

antrą kartą lankomės šiame ex-Rytų Vokietijos skvotavimo bastione. po žymiųjų Berlyno skvotų, Leipcigas tvirtai užima šiuo požiūriu antrojo miesto pozicijas. pats miestas po Vokietijų susivienijimo gerokai ištuštėjęs ir apleistas - kai kur ištisos gatvės žiūri į tave juodomis išdaužytų langų kiaurymėmis. pirmą kartą "Zoro" atrodė didžiulis ir įspūdingas, šįkart - gana jaukus trijų aukštų namas. jame niekas nebegyvena (nes aplink yra ištisai užskvotuotų gatvių, niekas gi nenori gyventi klube), čia įrengtos dvi koncertų salės, virtuvė, muzikantų miego kambarys, dirbtuvės, punk-parduotuvė ir pan.

slankiojam aplink ir užsukam į nedidelę diy parduotuvėlę "La Peste", kuroje prie prekystalio sutinkam ne ką kitą kaip seną mūsų pažįstamą Leniną - prieš 4 metus vežėme jį iš Chemnico į Drezdeną. ciao! vėliau sutinkam ir vieną pirmųjų mūsų promouterių Vakaruose, "Zoro" senbuvį Alex Holig.

koncertas vyksta "Zoro" rūsyje (praėjusį kartą grojom didžiojoje salėje kartu su Divide&Conquer ir Robotnička). viskas čia dekoruota industrinėmis metalinėmis detalėmis, visaip suvirintomis ir sukabintomis tarpusavyje. pirmadienis, todėl daug žmonių tikėtis neverta - susirenka apie 15-20 žmogystų. kartu groja šveicarai Limenfous ir ispanai Disface.

traukiame burtus ir paaiškėja, kad grosim antri - taip ir norėjom :) šveicarai, ex-Headache, groja savotišką freak punk su ironiškomis rokenrolo priemaišomis, ispanai - labiau tradicinį punk/hc. ir ispanus, ir mus žmonės stebi gana abejingai siurbčiodami alų - pažiūrėjus "Zoro" renginių programą, šis koncertas jiems beveik tas pats, kas alaus butelis prie vakarienės. garsas - skvotiškai galingas. pagrojam per daug nesiplėšydami, bet visai smagiai. per šveicarus aplink pasklinda šyzovai linksma atmosfera - pirmadienio vakarą daug geriau sueina "nerimti veidai". vokalistą būtų galima pavadinti savotišku punk-jamiroquai :)

be abejo, eilinį kartą, respektas eina "Zoro" virtuvei: vakarienei - įvairios vegan picos, pusryčiams - įvairūs tepalai ir kepti grybai. visko pridaryta daug ir su išmanymu. + visada pilnas alaus ir sulčių šaldytuvas.

vėl pralaimėję visas kicker'io (stalo futbolo) vietiniams ir ne tik žaidimo maniakams, atgulame erdviame muzikantų kambaryje, pilname čiužinių.

++

viršun


#12 - balandžio 7 d., Oschersleben (DE), alt. centras "Alge"

po Leipcigo turėjom laisvą dieną, tai aplankėm draugus Remą ir Bludiką Europos skvotavimo centre - legendiniame "Kopi". koncertas Berlyne netikėtai dingo po to, kai organizatoriumi apsiskelbęs bičiukas dingo, o klubas atsakė, kad nieko apie tokį koncertą iš viso negirdėjo. "Kopi" tomis dienomis vyko konferencija "Autoorganization", todėl apylinkės buvo pilnos įvairių modifikacijų mašinų-namelių (vagenburgų), o pats skvotas knibždėjo nuo žmonių iš įvairių šalių - ore sklandė tikras pasipriešinimo ir "kitokio" gyvenimo kvapas. deja, Ve negalėjo jo užuosti, nes jį pakirto žiauri angina - išgelbėjo Rėmos mergina, prieš kelias savaites sirgusi tuo pačiu, todėl dar turėjusi antibiotikų.

kitą dieną pasivaikščiojom po Berlyną, lydimi Rėmos ir jo šuns. falafeliai, alus, parkas. Ve įsigijo prabangią dėžę savo stipriakui.

pavakare išvažiavom į ex-DDR kaimą, kur iš desperacijos buvo suorganizuotas koncertas.

niekas Berlyne nežino, kur mes iš viso važiuojam :) vietinis centriukas "Alge" įrengtas visai nieko: jauki salytė, baras, miegamieji, virtuvė, bilijardas, kicker'is. vietiniai beveik nešneka angliškai, tačiau pasitinka mus išrikiuodami alaus butelius ant baro.

pasidarom garsą ir po kiek laiko pagrojam kokiem 10-čiai žmonių, iš kurių įdomūs esam turbūt kokiem 3. savotiška repeticija.

pavalgę pažaidžiam bilijardą (pasirodo, Algis senas šio žaidimo meistras), pageriam alaus ir norim eit miegot, bet visas kambarys ūžia nuo DDR-teenage punx, nesuprantančių ko mes, seniai, čia norim. pamažu diplomatiškai išprašau visus lauk, nors ir labai jie nenori to suprasti. ryte atsisveikinam su centre gyvenančia porele, kurie kaip kokie pakelės užeigos savininkai palydi mus pro vartus ir kviečia kitą kartą užsukti savaitgalį.

++

viršun


#13 - balandžio 8 d., Zwolle (NL), skvotas "CO-9"

pirmą kartą atvažiavome groti į Nyderlandus, paprastai vadinamus tiesiog Olandija. vieną kartą turo metu buvome išlipę Eindhovene, bet tik nusipirkom grybų ir pūst ir važiavom toliau. šįkart apsistojom šioje pylimų, kanalų, didelių langų, dviračių ir vėjo malūnų šalyje ilgesniam laikui. koncertus suorganizavo Stefan iš kažkada "Green" grojusių Toad.

nedideliame mieste nesunkiai suradom skvotą - buvusias naftos produktų perdirbimo įmonės administracines patalpas. kaip ir daugelis pastatų Olandijoje, šis klubas ir šalia esantis skvotas - su didžiuliais langais per visą sieną - truputį keistai atrodo :) net miegojome tokiam savotiškame kioske stiklinėmis sienomis su vaizdu į didžiules naftos saugyklas. aplink metalo laužas, autoservisas, pro šalį nuolat važiuoja truck'ai - žodžiu, industrinė atmosfera. Laukymėje už skvoto - post-industrinis nukryžiuotasis - iš dviračio detalių padarytas skeletas ir sudaužyto monitoriaus galva.

grojom kartu su Iedereen Zooo Jotje - anot vienos merginos: "jie dar groja?! mačiau juos prieš 5 metus, tada jie buvo party band". sutariam, kad grosim pirmi. skvoteriai ką tik iš demonstracijos už imigrantų teises, keli jų sulaikyti, todėl visi truputį įsitempę ir pasakoja, kaip blogai gyventi Olandijoje, kokia dabar valdžia bloga. žmonių prisirinko gerokai virš 100 - sako, kaip Zwolle labai neblogai.

kelios mergaitės iškart pradeda ir visą koncertą straksi priekyje, keli modnai apsirėdę vaikinai bando pagal mus trypti ska, bet nustebusiais veidais klauso gerokai pasunkėjusių "grynų". kadangi grojam pirmi, tai ilgai netempiam: kaip žmonės reaguoja, tiek ir grojam. tokio tikro energijos apsikeitimo neįvyksta, nors užtenka kelių pritariančių galvų lingavimo ir palaikančių šypsenų. po mūsų prasideda tikras party - Iedereen Zooo Jotje vynioja kažką panašaus į vokiečius Seeed, tik gerokai skysčiau... klausai taip lyg ir nieko, bet paskui kažkaip tuštokai viskas skamba. gal ne laiku ir ne vietoje?

vyrukas, nusipirkęs mūsų maikę, duoda pabandyti savo ūkyje išaugintos žolės, tai paskui linksmai apsipūtę sėdam prie įėjimo ir galim patys rinkti už įėjimą, nes vis dar pasirodo truputį sutrikę-išsigandę veidai. bet tik juokiamės iš jų.

nueinam miegot į savo kioskelį su svaiginančiu žibalo šildytuvu, o apsipūtęs Ve su Algiu stebi, kaip vietiniai gatviniai randa-pasisavina mobiliaką ir piniginę. aplink vyksta dub/reggae šurmulys su dydžeika

+++

viršun


#14 - balandžio 9 d., Amsterdam (NL), skvotas "ADM"

važiuodami į Zwolle gavom sms, kad pavyko mus įrašyti į koncertą nerealioje vietoje - užskvotuotame laivų doke industriniame Amsterdamo rajone. puiku, viena laisva diena mažiau.

iš Zwolle užvažiavom į Utrechtą paimti mūsų NL tour manager Stefan ir atvykom "ADM" - kelių šimtų hektarų nepriklausomą vagenburgerių ir meistrų teritoriją, kurioje jie ne tik gyvena, bet ir stato laivus bei remontuoja įvairiausias mašinas didžiuliame doke. viso to centras - buvęs doko administracinis pastatas, kuriame ir įrengta koncertų salė. visas šitas kompleksas padarė mums didžiulį įspūdį. be visos šios veiklos, "ADM" chebra kiekvienais metais daro didžiulį open-air festivalį "Robodok" su geromis grupėmis, ugnies ir geležies pasirodymais ir kitais cirkais. stovime prie didelio kanalo ir diskutuojame su Stefan apie politiką. jo žmona iš Baltarusijos, todėl Stefko neatšokęs nuo Rytų Europos aktualijų.

vakare dauguma bendruomenės susirinko pavalgyti, aptarti naujienų ir laukti koncerto. pagrindinė vakaro žvaigždė - vengrų grupė Brains - Asian Dub Foundation klonas. mes niekur neįrašyti, niekur neskelbti, todėl grojame pirmi.

vietiniai susėdę prie didžiulio stalo ir klauso (tai kažkuo primena mūsų koncertą olandų laive "Azart-Ship of fools" Korke (Airija) prieš 4 metus), aplink bėgioja vaikai ir vaikšto seniukas, renkantis pinigus muzikantams (nes įėjimas nemokamas). keli žmonės pradeda judėti, bet šiaip visi apsiriboja plojimais ir riksmais.

po koncerto gauname "gėlių" - didelę sudžiovintą kanapę. įsitaisome prie apskrito stalo ir stebime vengrų pasirodymą. viskas aukštame lygyje, žmonės šoka kaip pašėlę, bet patys vaikinai atrodo ne iki galo įtikinamai. be to, Asian Dub Foundation aš jau mačiau gyvai. tokie truputį darbininkai, o jų CD, tai visai prastas. nepaisant to, smagiai praleidžiam likusį vakarą ir nuslenkam miegoti į didžiulę salę, kurią bandom apšildyti rūkstančia "buržuika". ryte truputį svaigsta galvos, bet gyvi.

+++

viršun


#15 - balandžio 10 d., Utrecht (NL), alt. centras "ACU"

pakeliui į Utrechtą, užsukame į Amsterdamą, kur vyksta didelė demonstracija už imigrantų teises. po 10 ir daugiau metų Olandijoje gyvenančius žmones ir jų tik olandiškai jau kalbančius vaikus, norima išsųsti atgal į tėvynes, kur daugelis jau nieko nebeturi... paskui praeinam kelis skersgatvius, pastovim prie kanalo ir varom toliau.

toks kaip ir pagrindinis turo koncertas - ex-skvoto "ACU" 28 metų gimtadienis. be to, čia jau minėto Stefan "namai" - kažkada jis čia gyveno, dabar atsakingas už bookingą, garsą ir kitus dalykus. "ACU" įsikūręs jaukaus "žaislinio" miesto centre. kažkada čia buvo skvotas, dabar jis virto baru/klubu ir hosteliu - savotiškas underground atstovas miestui. bare dirba ir lankosi miesto aktyvistai, klubas nedidelis, bet labai jaukus ir gerai įrengtas, geriausias turo garsas.

gimtadienio koncerte dalyvauja neseniai susikūrusi vietinių garage punk mylėtojų grupė, linksmi surf'eriai the Pitts, underground veteranai Possible Suspects, grojantys tipišką melodingą olandišką pankroką. kažkuo jie man primena maskviečius via zuname. po mūsų groja ir didžiausio pasisekimo susilaukia portugalai La Baton Rouge. jų šou iš tikrųjų įpsūdingas: pankroko Marlene Dietrich vadinama aukšta blondinė su gitara, deklamuojanti eiles, mažas apskritas bosistas su vešlia garbanota skiautere, a la placebo lyderis gitaristas, klumpantis ant kelių ir besiveržiantis į žmones gitaros grifu, muzika savotiškas post-pankROKAS.

iš viso, kiek keista, bet atrodo, kad grojame ne su underground grupėmis, o tiesiog su žemesnės lygos alternatyvinės scenos grupėmis. kažkodėl toks įspūdis.

mes grojam ketvirti ir tikrai esame juodžiausi ir pikčiausi šiame koncerte - štai jums gimtadienio dovanėlė :) publika pasitraukia nuo scenos, bet lieka salėje ir gana audringai reaguoja į gabalus. tuo tarpu mes mėgaujamės galingu garsu. gaila (viso turo metu tai jaučiasi), kad pučiamasis tik vienas... pabaigoje priekinė eilė išsijudina, dar po kelių gabalų gal būtų viskas įsisiūbavę, bet mes ne iš tų grupių, kurios groja per ilgai. dažniau per trumpai.

dar kiek pasibuvę, einam į hostelį už kampo, kur jo atstovė kaip kokiems laukiniams aiškina, ko negalima. (o negalima ten beveik nieko). tvankūs kambariai su daugybe dviaukščių lovų ir gliučinantys dušai. bent jau aš apsipūtęs galvojau, kad čia iš tikrųjų sienos kreivos - pasirodo įvairių linijų pagalba išgauta optinė apgaulė.

+++1/2

viršun


#16 - balandžio 12 d., Troyes-St.Julien Les Villas (F) skvotas "Local"

prasitrynę laisvą dieną Utrechte (pavaikščiojom po visiškai apmirusį miestą - Velykos, apsilankėm skvote "Ubica", įsikūrusį tiesiai prieš miesto rotušę, kuriame vėliau nakvojom ir "ACU" gimtadienio baigiamajame renginyje pažiūrėjom filmą "Karibų piratai" su j.depp), pasukom link Prancūzijos. nors viskas dėl švenčių buvo uždarytą ir tušti skrandžiai reikalavo kokios nors biomasės, šiltas oras ir saulė nuteikė smagiai. pakeliui kažkur Prancūzijoje dar pažaidėm "vieną lietimą".

atvykę į Troyes priemiestį, pagal žemėlapį suradom supermarketų rajoną ir apleistus sandėlius už jo. vieno jų antrame aukšte įsikūrę vietiniai aktyvistai. iš karto gavom maisto ir gėrimų, nuotaika atsipalaidavusi. nuėjau spardyti kamuolio su "vietiniais": lenku, italu, tailandiečių, čiliečiu ir gal buvo koks vienas prancūzas :)

kartu grojo gana standartiniais ska/punk olandai Beans ir kiek įdomesni bei žinomesni britais Filaments. kažkaip toks stilius iki galo neveža, o mačius IT iš viso ausys visą kitą filtruoja. nepaisant to, per Filaments visai smagiai patrypčiojau, o jų vokalistas įsigijo mūsų maikę

mes grojom pirmieji, taip berods lėmė burtai.

kaip jau įprasta Prancūzijoje, žmonės iš karto pradėjo aktyviai reaguoti ir atsirado tarpusavio ryšys. suartėti padėjo ir kamuolio paspardymas. kai kuriuos gabalus dainavau tarp žmonių, todėl turėjau galimybę pamatyti dr.Green ant scenos :) sugrojom smagiai.

po koncerto važiavom nakvoti pas nakvoti pas mergičką, sunkiai kalbančią angliškai, nors studijuojančią šią kalbą. aapje (olandiškai "bezdžionė", t.y. Algis :) ir ve nakvojo busike ir saugojo aparatūrą. išvažiuojant iš viduramžiško Troyes miestelio, atėjo supračius, kaip būtų gerai, jei būtų pavykęs viso mėnesio turas iki Ispanijos, nes dabar jau pradėjo kelionę atgal...

+++

viršun


#17 - balandžio 14 d., Nunchritz (DE), alt. centras "Kombi"

kai nusprendėm savo svajonių mėnesinį turą nukirpti iki 2 savaičių, buvo likę jau gana ne daug laiko užkamšyti savo kelionę atgal, todėl priėmėm bet kokius pasiūlymus. šiuo atveju padėjo Jurgen, ex-Yellow Umbrella, su kuriuo susipažinome Baltarusijoje - ten jis buvo lenkų Paprika Korps vairuotojas. grįžęs iš whiterussia namo į Drezdeną, jis užsuko į mūsų www ir pamatė, kad ieškom koncertų.

pakeliui į dar vieną ex-DDR miestelį truputį apsipykom - turbūt pirmą kartą per turą. tačiau tai neturėjo įtakos tolimesniems įvykiams.

miesto valdžia vietiniam jaunimui išskyrė rūsius po beveik-kaip-pas-mus ex-vaikų darželiu. be koridoriaus tipo "salės" ir baro, čia dar tilpo backstage, muzikantų miegamieji, įrašų studija, virtuvė, repeticijų kambariai, interneto kambarys. "Kombi" šefas maloniai aprodė savo jau 9-tus metus gyvuojantį ūkį.

čia sutikom jau pažįstamus suomius Frivolvol, kuriems prieš pat išvažiuodami darėm koncertą Vilniuje. tie buvo pilni įspūdžių iš koncerto Čekijoje su vilniečiais Sloppy Livin' - iš pradžių kažkokia nepatenkinta bobutė išjungė elektrą, paskui skinai norėjo išvalyti auditoriją nuo čigonų.

koncertas buvo nemokamas ir jame pirmą kartą grojo kažkokia vietinė grupė, susilaukusi daugiausia savo chebros palaikymo.

taip pat grojo dar kažkokie grinderiai ir hardkorovcai. mes grojom priešpaskutiniai, kai dauguma žmonių jau buvo išsivaikščioję ir, tiesą sakant, truputį atidirbinėjom už maistą ir nakvynę - ne pats maloniausias jausmas. keletas jaunuolių visą pasirodymą pratrypčiojo priekyje, likusieji ramstė sienas. tik pabaigoje užgrojus jau tradicinį Hero Dishonest koverį, atbėga Frivolvol vaikinai ir užbaigiame gabalą kartu.

kita vertus bare gali gauti kiek nori alaus, pažaisti kicker'į + atvažiavo po darbo ir pats Jurgenas. deja, nepamatė mūsų grojant...

paskui dar ilgai šnekėjom apie viską su suomiais ir stebėjomės pieno skonio mineraliniu vandeniu tetrapakuose.

++

viršun


#18 - balandžio 15 d., Sieniawka (Polska), baras "Victor"

turbūt egzotiškiausia vieta šiame ture - Lenkijos kaimelis Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos sienų susikirtime, prie pat Zittau. apie 1 tūkstantį gyventojų, 2-3 gatvės, mašinų eilė pasienyje ir turgus - paskutinis uždarbis prieš ES išsiplėtimą.

susitikę su koncerto organizatoriumi Rudeku, pastatome busiką prie baro užkulisių, gauname kambarį, dėžę alaus ir puodą sriubos, vėliau atsiranda tikrų naminių koldūnų su varške. kol nenusileido saulė spardom kamuolį - net vartai yra. labai gera mintis buvo už 10 litų Varšuvos supermarkete nusipirkti kamuolį.

po truputį besidėliodami aparatūrą, aptinkam, kad šioje "skylėje" yra groję ir Yellow Umbrella, ir Vespa, ir kitos įvairių stilių grupės, o savaitgaliais čia, sako, susirenka iki 150 žmonių. mes, žinoma, tiek nesitikim. iš viso nieko nesitikim ir tai turbūt padeda išlaikyti gerą nuotaiką.

pradėjus groti, prieš mus atsiranda keli vietiniai linksmuoliai, keli pankai, kelios vietinės mergičkos, dar kažkas.

ir jiems visai patinka, ką girdi, todėl ir mums linksma. lupam su šypsenomis ir nuoširdžiai - nėra jau ką prarasti.

po koncerto pučiam prastą šių vietų hašą ir nelabai alų su keliais Zittau pankais, kai pasirodo Jurgenas su draugais-vagenburgeriais - ir vėl jis nespėjo mūsų pamatyti. kiek pakalbėję einam miegoti, tuo tarpu Rudeko ir jos chebros imprezką jau sunku sustabdyti, net jei rytoj ir darbo diena...

++1/2

viršun


#19 - balandžio 16 d., Teplice (Česka), klubas "Božak"

antrą kartą atriedam į šitą kalvotą Čekijos miestelioką. pakeliui surengiam rimtą vietinio "Tesco" nusiaubimą ir linksmą pikniką prie memorialo rusų kareiviams gudriai apsupusiems Napoleono kariauną prieš kelis šimtus metų. viskas baigiasi futbolo rungtynėmis Koralai vs. Vitebskas, kurias laimi Koralai.

klubas pasislėpęs kažkur devynaukščio požemiuose, todėl sėdam prie stalo pivnicoje "Večerka" ir stumiam laiką. barmenas lengva ranka braižo pagaliukus ant lapuko (t.y. žymi, kiek bokalų išgėrėm) ir vis siūlo papildyti bokalus, kainuojančius po 1,5 lito. kai kurie mūsų gyvai aptarinėja televizoriuje rodomus kompiuterinius žaidimus.

kiek vėliau atsiveria ir "roko parduotuvės" (kaip ją pavadino Ve), klubo "Božak" durys. apačioje netikėtai erdvi patalpa su gana jaukia koncertų sale. net keista, kad po gana standartiniu daugiaaukščiu galima įrengti tokį klubą. pasirodo, per tą laiką, kada čia buvome paskutinį kartą, klubas "Velvet" (kuriame grojome prieš tai) susidėjo su naciais ir visa pozityvi tusovkė nuo jo nusisuko.

gauname kambarį klubo gale, kur stovi didžiulis puodas guliašo - niam-niam.

mus apšildo reggae (blogaja prasme) grupė Ortodoxny Reggae. visų pirma, jie taip ir nepagauna ši stiliaus pulsacijų, o kažką pina aplink rėkaudami tradincinius "jah rastafari" ir panašiai.

patys atrodo labai patenkinti savo kūryba ir groja labai ilgai - net gera grupė per tiek laiko užknistų.

paskui lipam ant scenos mes, kurie, anot plakatų, "groja kaip voodoo glow skulls". toks palyginimas jau buvo kažkuriame zine, tačiau mums jis skamba keistokai. nors kažkaip grojant paklausau, gal ir yra panašumų. keista, nes nė vienas mūsų šios grupės nebeklauso. kad užtvirtintume tokią reputaciją, grojam "He perdido". žmonės (iki 100 vnt.) reaguoja teigiamai, tačiau nepersistengia ir atrodo kažkokie aptingę nors ir penktadienio vakaras. Gedas irgi grodamas galvoja apie kažką kitą. nėra energijos apsikeitimo. bent jau patikom grėsmingos išvaizdos aukštam plikagalviui garsistui.

po koncerto važiuojam nakvoti pas koncerto organizatorių Michal iš leiblo "Rackety". ryte už lango jau visiškas pavasaris.

+++1/2

viršun


#20 - balandžio 17 d., Brno (Česka), "Yacht" klubas

kol nuvažiuojam iš Čekijos viršaus į apačią pro Prahą, oras subjūra, pradeda purkšti lietus. nuotaika irgi pasikeičia panašiai kaip oras.

jau trečią kartą atvarom groti į Brno. šįkart koncerto vieta - visiškas Vilniaus "Niujorko" atitikmuo. daugiaaukščiai studentų bendrabučiai miesto pakraštyje ir paprastai jaukus klubas jų papėdėje. nežinia, kuo jis susijęs su jachtomis, nes aplink nematyti jokio vandens telkinio.

po truputį smelkiasi suvokimas, kad tai paskutinis turo koncertas ir vėl reikės grįžti į kasdienybę, rūpintis buitimi, eiti į darbą ir pan. bet čia pasirodo didžiulis katilas guliašo ir panašios mintys išsilaksto. beje, šiame koncerte pabandžiau vietoj įprastos "desitkos" gerti "dvenadcka" alų - skirtumas, neslėpsiu, yra. pabandykit.

pirmi groja ethno neo-punk grupė Propaganja. linksmas vokalistas dainuoja, akomponuojant džidžaridu (tuo ilgu mediniu vamzdžiu iš Australijos), bosui, būgnams, fleitai, klavišiniams. daug žmonių, daug instrumentų, tačiau visi gabalai padaryti ant vieno motyvo - prasideda gabalas, gražu, įdomu, bet taip ir nuvažiuoja toliau ant to pačio motyvo.

smagiam apie 100 žmonių būriui po Propaganja pasirodom kaip kokie roko monstrai. žmonės nuo pat pirmojo gabalo atsiranda prie pat scenos ir šoka.

scena erdvi ir kilimuota, mūsų nusiteikimas linksmai rimtas. skaldom gabalus iš peties, nes iš salės sklinda pakankamai energijos geram koncertui užkurti, nereikia dirbtinai stengtis. trūksta pilnos pučiamųjų sekcijos. vienas nedaugelio koncertų, kuriame tarp gabalų nėra ilgų pauzių ir (be)prasmiško derinimosi, pakeitusio turtingas stygų traukymo tradicijas.

organizatorius Jirina atrodo patenkintas, publika irgi, paskutinis turo koncertas pavyksta su kaupu. tokio biso reikalavimo negirdėjom jau seniai. kaip kažkada "EKH" Vienoje slepiamės užkulisiuose. paskui dar šnekučiuojamės su garsistu iš Slovakijos.

pasikrovę viską nuvežam organizatorių namo ir šis atrodo labai nustebęs, kai pasakom, kad nenakvosim ir iškart varom namo. visi įsivažiuojam į kelionės transą ir po 15 valandų jau skirstomės po namus su besiformuojančiomis mintimis apie koncertus D.Britanijoje. bet tai dar tik tolima ateitis.

++++

viršun


#21 - gegužės 2 d., Vilnius, ex-kavinė "Viktorija"

truputį chaotiškas, bet linksmas koncertas Mayday proga. visą dieną vyko įvairios VHC kolektyvo akcijos-atrakcijos (foto čia), o vakare ta proga buvo suorganizuotas koncertas su "patogiausia" (atsiveža savo aparatą:) grupe

tai buvo pirmasis "grynai" gyvos muzikos koncertas mūsų draugų klube, įrengtame "Viktorijos" kavinės patalpose buv. "Pergalės" kino teatre. iš esmės tai šviesaus atminimo "Skaiteks" chebros daromas klubas - gražiai atremontuotos jaukios patalpos su pagr. sale, chill-out'u, stalo futbolu.

Mayday afterparty pradžia buvo numatyta 23:00, bet teko kiek vėluoti, todėl viskas prasidėjo tik apie vidurnaktį. nors buvo numatyta, kad dar gros ir algio/ve projektas Knygų Skaitymas, jie kažkodėl negrojo ir liko vien tik dr.Green.

po visos dienos tūso ir futbolo, daugelis žmonių buvo kiek apvargę ir koncerto sulaukė jau ne visi. nepaisant to, apie 100 žmonių audringai priėmė blogą garsą, kuriame gerokai trūko dūdų ir vokalo.

ne iki galo viską girdėdami, mes irgi nesugrojom labai jau tiksliai, bet patriukšmavom ir pašokinėjom iki soties.

pradėjom nuo naujesnių gabalų, kuriuose vis daugiau vietos užima pankrokas. keista, nors visi buvo pavargę, geriau lipo greitesni gabalai. bisas išėjo labai juokingas: baigėm groti, pasakėm, kad jau viskas, visi stovi, šypsosi ir tylėdami duoda suprasti, kad puikiai supranta, kad tai dar ne viskas. turbūt tyliausias bet kada buvęs biso prašymas :) pagroję nepilną pusantros valandos, baigėm. žmonės daug nesipriešindami nuėjo į čiloutą, kur buvo rodomas dar visai šviežias Mayday akcijų video

linksmas prasmingos dienos užbaigimas

+++1/2

viršun


#22 - gegužės 22 d., Vilnius, baras "Bix"

kažkada seniai seniai tuo metu klestinti grupė Bix, būdama karjeros viršūnėje, atidarė savo barą. tuo metu tai buvo nauja ir įdomu, juolab, kad čia vykdavo gyvi koncertai. deja, gana greitai žemyn nusmuko tiek pati grupė, o su ja kartu ir baras - neliko koncertų ir pusiau-klubas virto dar viena Vilniaus girdykla. tiesa, su nedideliu roko antskoniu.

"30-ies grupių vadybininkas" Džonis, po "Intro" klube prasukto ciklo "Gyvoji linija", ėmėsi organizuoti gyvus koncertus "Bix" bare. iki mūsų čia jau buvo groję Sportas, Mountainside, Brainers, Axis ir kitos grupės. mums tai buvo dar viena reta proga pagroti naujoje vietoje, ne vien "Green" klube.

atėjus prieš koncertą bare, švęsdami MU pergalę, baubė būrelis britų, šen bei ten sėdėjo kiti baro lankytojai. po truputį viską sujungę ir pažiūrėję garsą ("gal galima daugiau mėsos?"), paleidome savo kelionių po europą video, o aš (Domas) nuėjau į rūsį groti punky skanky įrašų.

prieš vienuoliktą baras jau linksmai šurmuliavo nuo žmonių, kurių čia prisigrūdo iki 200. po koncerto viena mergina recenzavo koncertą apsauginiui: "grojo tai bet kaip, bet turbūt daug draugelių turi." baro vadybininkai nesusiprotėjo patraukti stalų iš vidurio salės, todėl publika buvo suskaidyta į kelias dalis.

pradėjom audringai ir žmonės pradėjo burbuliuoti beveik iš karto. po kelių dainų priešais sceną virė normalus stumdyk-šokinėk katilas, žmonės šoko ant stalų, palangių, grūdosi ant laiptų, net lauke už lango.

įdomu, kad čia atėjo seniau matytų žmonių, kurių niekada nepamatytum "grynuose", nors dauguma veidų - gerai pažįstami. deja, vėl grojom tik su vienu Gediminu. kažkaip neprilipo Justas, retai kartu groja ir Milda (nors ji dabar "išleista" akademinių atostogų :) vienišas pučiamasis skamba skystokai...

juokinga buvo tai, kad grojant ekrane sukosi video, kuriame ...irgi grojo dr.Green! :) gal tai buvo bent šioks toks išsigelbėjimas kažką pamatyti stovintiems toliau.

pagroję nepilną valandą, dar sugrojom skubotą ir chaotišką bisą - Ve labai nepatiko garsas, todėl jis daugiau nenorėjo. "nežaisiu daugiau su jumis!" - treptelėjo koja. žiūrovai sakė, kad buvo aiškus ir švarus garsas, o Ve atrodė, kad koncertuoja būgnininkas garsiai pasileidęs radiją. visiems neįtiksi, bet jei koncertas linksmai įsisiūbavęs, tai gal nelabai svarbi ta kokybė?

po koncerto visi gana greitai išsilakstė (svetima vieta vis dėlto), todėl jau nebebuvo prasmės tęsti "skatekos". susikrovėm aparatą, pakalbėjom ir išsiskirstėm po skirtingus Vilniaus barus...

+++

viršun


#23 - birželio 12 d., Vilnius, čigonų taboras Kirtimuose

Buvo šiek tiek keista, kad "Involved" organizacija pakvietė mus dalyvauti savo socialinėje iniciatyvoje "Terno Vilna" Čigonų tabore Kirtimuose. Kita vertus, juk mes patys - irgi savotiški "čigonai" vietos kultūriniame gyvenime :) Renginys buvo skirtas laužyti nusistovėjusius stereotipus apie Romų bendruomenę. Be mūsų dalyvavo čigonų muzikos kolektyvas Sare Roma, Inculto, DJ Šapauskas, DJ Pop X, buvo eksponuojama fotografo A.Mikšio, vaizdo menininkų D.Narkevičiaus, G.Makarevičiaus, E.Janso kūryba. Beje, "Involved" prieš tai jau darė bendrus vakarus su lenkų ir žydų mažumomis.

Nors kai kurie mūsų pažįstami užsipuolė, kad linksminam narkotikų pardavėjus, mes galvojam, kad galbūt kažkam toks renginys "stuktels" į smegeninę ir jis nuspręs gyventi kitaip. Galų gale, bent jau vaikai nekalti, kad gimė ir gyvena tokioje aplinkoje ir jiems galima pagroti. Vis dėlto pirmasis dalykas, už kurio užkliuvo žvilgsnis, buvo visur besimėtantys švirkštai...

Renginys vyko savotiškame rezervate - Romų kultūros centro teritorijoje. Į tolėliau esantį lušnyną "baltieji" nedrąsiai žvilgčiojo per aukštą kultūros centro tvorą. Šalia esančiame kelyje vyko intensyvus "heroino taksi" eismas, kurį abejingai stebėjo policijos patrulis. Verslas ir lomkės - menu gyvas nebūsi.

Scena, šašlykai ir aplink besimalantys vaikai vakaro saulėje atrodė smagiai. Ypač netoliese esančių gamyklos griuvėsių fone. Norintys galėjo nusifotografuoti prie balto arklio. Hiperaktyvūs čigonų vaikai buvo visur, tuo tarpu "baltųjų" vaikai šiltai suvynioti gulėjo vežimėliuose.

Pirmi grojo čigonų grupė Sare Roma, kurios priešakyje - stotingas vyriškis su dideliu auksiniu kryžiumi. Kažkaip keistai jie grojo - su fonograma, bet ir visais gyvais instrumentais. Viskas kaip reikia: raudantis smuikelis, merginos raudonais sijonais ir čigoniška aistra. Ve užsiminė, kad norėtų su jais išleisti split'ą :)

Po jų groję Inculto irgi atrodė kaip pusiau čigonai tiek muzikine išraiška, tiek kai kurių narių išvaizda. Jie čia tiko labiausiai - grojo linksmai ir profesionaliai. Tačiau ir pirmieji, ir antrieji yra tokie darbinio party-band tipo, be ypatingo pAmato.

Mes po "šviesiosios" prisistatėm, kaip "tamsioji" pusė.

Prieš pat grojant užspringo generatorius, bet bendromis pastangomis buvo vėl užkurtas. Kaip ir tikėjomės, viskas skambėjo keistai. Iš pradžių kiek apmažėjo žmonių ir visi pasitraukė keletą žingsnių atgal. Balsas buvo labai iškeltas, todėl buvo kiek nejauku, bet vėliau tai šen, tai ten pasirodė linguojančios, o vėliau ir šokinėjančios, figūros ir viskas pasidarė kažkaip šilčiau. "Ruda laisvė" šioje aplinkoje skambėjo kaip niekad aktualiai.

Patiko momentas, kai grojant dingo elektra ir jai atsiradus, toliau tęsėme gabalą - iki šiol galvojau, kad tik NoMeansNo taip sugeba :)

Tokios koncerto pabaigos turbūt nesitikėjo niekas. Čigonų vaikai, nuolat besisukioję aplink sceną, tiesiog užkariavo ją ir paskutinį gabalą grojom vaikų, rėkiančių tyrais balsais, griebančių mikrofonus, laidus, būgnus apsuptyje. Integracija na maxa :) Vėliau Algis davė lazdeles ir kokie 5 vaikai daužė būgnus kiek galėjo. Vaizdas buvo labai linksmas.

Vaikai taip ir liko scenoje, kai dydžėjai užgrojo iš kompaktų. Tuo tarpu atslinkus prietemai prasidėjo ir varažijimai. Vos įmanoma buvo atsikratyti būrėjų su vaikais ant rankų - vienai nuėjus, tuojau prisistatydavo kita.

Išvažiuodamas galvojau apie integraciją. Ar jų galvose kažkas pasikeitė? Ar pradėjom mes, "baltieji", kitaip žiūrėti į čigonus? Iš esmės turbūt ne. Panašu, kad dauguma nenori, kad būtų kitaip, nes tada čigonas bus nebe čigonas. Kita vertus, mažuma mus domina gal net labiau, o juk kiekvienoje bendruomenėje yra jin ir jan. Bet kuriuo atveju, apsilankėme ten, kur turbūt niekada nebūtume atsiradę. Nemažai žmonių taip ir neperžengė to barjero - t.y. neatvažiavo į renginį vien todėl, kad "bijojo".

+++

viršun


#24 - birželio 19 d., Kaunas, požeminis ringas "Galera"

šiemet jau antrą kartą grojam Kauno "Galeroje". vietoj planuoto ska festivalio su linksmybėmis, įvyko hardkoro festivalis su muštynėmis. taip jau išėjo, kad koncertas pateko į latvių grupės When My Authorities Fall miniturą po Lietuvą. nors vienu metu jau buvom gana tvirtai nusprendę nebegroti "Galeroje", tačiau, reikia pripažinti, koncertai čia turi savo specifiką.

kadangi viskas vyko savaitgalį, žmonių prisirinko gana daug. jau mums atvažiavus kieme ir gatvėje šurmuliavo ne tik kauniečiai, bet ir šiauliečiai, vilniečiai ir kiti -iečiai. pirmi grojo naują etapą su nauju vokalistu pradedantys hc herojai Bora. gitaristas Ugnius galėjo pasijusti kaip tikras "aisidesas", kai grojo sėdėdamas kažkam ant pečių.

paskui grojo latvių braliukai. matyti veidai iš Cita Attieksme, Pest Of A Child. modernus metalinis hc su kriokiančiu/melodingu vokalais. įdomu, kad latviai kasmet išmeta ant scenos bent kelias naujas įdomias grupes, tuo tarpu pas mus laikosi kelios senosios, o dauguma naujokų nekelia per daug vilčių...

grojom paskutiniai, nes Algis kairiarankis ir jam reikia perstatyti būgnus pagal savo sistemą. visi jau buvo pakankamai įšilę, todėl net garso patikrinimo gabalas sulaukė audringų ovacijų.

požeminis ringas virto pirtimi - jau po kelių gabalų buvom šlapi. skirtingai nuo hc grupių, žmonės šoko visame rūsyje, ne tik prie pat "scenos". žinoma, Mindiako ant pečių užsikelti niekas nesiryžo :) tačiau, reikia pastebėti, kad aparatūros nuo žmonių saugoti, kaip kitais kartais, nebereikėjo. daugiau kartų link būgnų ar ant fūzo griuvau aš (Domas). nutrūkus stygai, pusė žmonių išsivaikščiojo ir atrodė, kad koncertas nelabai pavyko, bet vėl pradėjus groti rūsys vėl prisipildė. kai buvo likę groti 2 gabalai, užprotestavo stiprintuvas (laimei, vėliau paaiškėjo, kad neperdegė) ir liko tik būgnai, bosas ir gitara. audringomis skanduotėmis pasižadėjusi dainuoti auditorija išsiprašė dar vieno gabalo ir smagiai sudainavo "Skatą"

vėliau prasidėjo liūdnesni dalykai. keletas bukagalvių skinų pradėjo kabinėtis prie žmonių, pirmas su jais į kovą stojęs koncertų organizatorius Arvis rimtai nukentėjo, tačiau paskui prasidėjo tikra medžioklė - keliasdešimt žmonių po Kauno senamiesčio gainiojosi išsigandusius šakalus. trys buvo atlupti ir atiduoti į pareigūnų rankas.

vizitą Kaune baigėm šauniu pasisėdėjimu viename geriausių Lietuvos barų "B.O."

+++1/2

viršun


#25 - liepos 10 d., Veckuldigas piliakalnis (LV), diy festivalis "Tabūns"

ketvirtą kartą grojome puikiame "Tabūns" festivalyje, iš viso vykusiame penkis kartus. šiemet iš Lietuvos be mūsų grojo tik Sloppy Livin'. pernai LT eksportas buvo gerokai gausesnis.

dar prieš festivalį buvo aišku, kad jau nebeįmanoma sustabdyti renginio populiarumo plitimo - kiekvienais metais žmonių skaičius pastebimai augdavo. "Tabūns" organizatoriai, pradėję nuo jaukaus "savų" susivažiavimo ir nesiekę padaryti didžiulio festivalio, klausiami apie ateitį, sakė, kad tai turbūt paskutinis "Tabūnsas". nepaisant to, kad į pagalbą jiems atėjo būrelis "voluntario", padėjusių įvairiuose baruose.

iš tikrųjų penktadienio vakarą į pagrindinį kempingą įsibrauti jau buvo beveik neįmanoma. žmonės statė palapinės bet kur: stačiose įkalnėse, apačioje ant Ventos kranto, automobilių stovėjimo aikštelėje. kaip ir pernai, be pagr. scenos, buvo krišnaistų "bažnyčia", gerokai prasiplėtęs ir išgražėjęs "čiloutas", kino palapinė, elektroninės muzikos scena (kur jau pirmąją naktį buvo supleškintos 3 kolonėlės) ir dar viena mažytė scena.

oras šiemet nelepino - gana dažnai lijo, todėl purvo vonių mėgėjai turėjo pakankamai turinio pasivolioti. nepaisant to, kai kurie koncertai lyjant lietui buvo audringi. lietus netgi pridėdavo savotiškos romantikos.

tik iš ketvirto karto pavyko prisiprašyti, kad negrotume paskutiniai paryčiais švintant. pavyko groti temstant ir tai buvo pats tas laikas. dėl tokio prašymo, organizatoriai mus juokais apibūdino kaip "kurortfolk" grupę.

atvirai sakant, muzikinė festivalio pusė šiemet buvo silpnoka.

iš dalies gal ir dėl prasto garso, sugadinusio ir mūsų koncertą, kuriame girdėjosi tik gitara ir kimstantis kriokiantis balsas. bet energetine prasme tai buvo vientisas garso luitas, privertęs žmones judėti.

buvo smagu stebėti viena bičiuką, pradėjusį mūsų klausytis gana toli nuo scenos, o pabaigusį pogo sukūryje prie pat jos. daug lietuvių, kaip visada "Tabūnse", sukūrė savotišką namų atmosferą, todėl senesni gabalai suėjo su trenksmu. nors pradėjome visai neužtikrintai ir "double game" griuvo net keletą kartų, vėliau įsivažiavom. scenoje garsas buvo visai nieko, todėl groti buvo smagu. tuo tarpu pažįstami sakė, kad išorėje buvo "noizas", kuriame galėjai išskirti tik žinomus priedainius. gaila... viskas užsibaigė triukšmingai išreikalautu bisu su "sienomis", kartu su publika sudainuotu "east europe ska" ir "21".

po koncerto buvo nutarta, kad sugrota su daugybe klaidų ir chaotiškai, bet linksmai ir energingai (po koncerto ant scenos pasirodęs ex-punk, dabar Varka crew dj Konius dėkojo už "pozityvią energiją"). gaila buvo, kad žiūrovai negirdėjo to garso, kuris buvo scenoje. nepaisant to, koncertai "Tabūns" visada išskirtiniai ir šilti.

++++

viršun


#26 - liepos 16 d., Kaliningrad (Rossija), kažkokios gamyklos kultūros namai "Splav"

pirmą kartą išsiruošėme pagroti Kaliningrade, nors šis miestas nutolęs nuo Vilniaus tik vos daugiau negu Klaipėda. atvažiavus į Kybartus, vietinis sako, kad lauksim eilėje mažiausiai 4 valandas. negalim tiek laukti, todėl pasieniu važiuojam į kitą punktą. Sudargo poste ramu ir tuščia - po gero pusvalandžio jau pasitinka ženklas "Welcome to Russia".

lekiam vingiuotais keliukais, nes organizatoriai jau rašo nerimastingus sms, kad paskubėtume. pravažiuojame Ragainę, Tilžę, kitus miestukus. vakarėjant įvažiuojam į miestą - plačiu Maskvos prospektu pasiekiam centrą. netrukus vienas organizatorių jau rodo kelią į gana nuošalioje vietoje esančius kultūros namus.

čia duris saugo barzdotas "afganas", aplink šlaistosi old school pankai su purgen, korol i šut ir panašių grupių atributika. pati salė - gana juokinga apvali patalpa su baru. aparatas atrodo prabangiai, mirksi daug lempučių, bet garsas - nelabai... kol mes apsiprantam ir mojuojam "Žiguliovskoje" bambaliu, groja vietinė grupė, neslepianti simpatijų nofx ir panašioms grupėms. su tokiomis grupėmis-klonais jau grojom ir Piteryje, ir Minske. nieko įdomaus. keletas žmonių šokinėja, kiti tūsinasi kieme arba sėdi prie stalų.

paskui sceną užimam mes. pažiūrim garsą, bandom tvarkyti, bet paskui numojam ranka.

garso operatoriui sakyk nesakęs, vistiek jis daro kaip nori ir iškelia balsą, kad vietomis jau skamba kaip rokopera kažkokia. jeigu atvirai, atgrojam kažkaip automatiškai. šokinėjančių padaugėja, bet viskas atrodo kažkaip komiškai. ypač kaip palubėje pradeda suktis disko-gaublys. panašu, kad atributikos turgelis publiką domina daug labiau.

po koncerto vieni pėsčiomis, kiti važiuoti pasiekiame vietinės tusovkės barą "Chlam". susistatome puodus su maistu ir mandagiai šypsomės nustebusiai barmenei. vėliau persikeliam į baro kiemą ir bendraujam su vietiniais. Ženia, išeivis iš Sibiro ir pagr. koncerto organizatorius, pavaišina digi-dūmu, keičiamės informacija ir nuomonėmis.

nakvojam pas Anią su miesto panorama pro daugiaaukščio langą. ryte apsiperkam pigiomis cigaretėmis-degtine ir sukam link Lenkijos. jau stovėdami pasienio eilėje sužinom, kad "Sun of Jamaica" festivalis Lenkijoje atšauktas. pasitarę, nusprendžiam, kad "kurortfolk" grupei labiausiai tiktų pajūrys ir su įvairiais sustojimais pro Kuršių neriją grįžtam namo.

++

viršun


#27 - rugpjūčio 7 d., Rūdiškės, festivalis "Rudstock'04"

garsinimo, apšvietimo ir įrašų tiražavimo kompanijos "Eurostar" bosas Seržas įgyvendino savo seną svajonę ir firmos "būstinėje" Rūdiškėse surengė trijų dienų roko festivalį.

kaip ir reikėjo tikėtis, "Rudstock'e" buvo pastatyta didžiulė scena su įspūdingu apšvietimu ir kitomis puikiomis techninėmis priemonėmis. teritorija taip pat buvo gerai sutvarkyta, o tualetuose kvepėjo braškėmis :)

deja, kadangi renginio reklama išlindo pakankamai vėlai ir neagresyviai, o tuo pačiu metu kitoje Lietuvos pusėje vyko plačiai išreklamuotos "Roko naktys" (nors ten atlikėjai buvo gerokai nykesni, o muzika - daugiau fonas prie viso šaršalyno), žmonių susirinko labai mažai - tik sutemus prie scenos būdavo didesnis būrys. sako, kad buvo daugiau-mažiau apie tūkstantį žmonių.

grojom antrą dieną kaip vieni iš pagrindinių atlikėjų tarp italų STEARICA ir ukrainiečių I MOJ DRUG GRUZOVIK. dieną prieš tai visi aikčiojo nuo TITO & TARANTULA, sukūrusiems garso takelius keliems žinomiems filmams.

po "Tabūns" festivalio buvom nėkart (visą mėnesį) nerepetavę, prasiblaškę po įvairias vietas (verbaitis tik koncerto dieną grįžo iš interrail klajonių Europoje). pridėjus gerą aparatūrą, kur, anot Mildos "girdisi kiekvienas pabezdėjimas", ir nejaukiai didžiulę sceną, atrodė, kad viskas prieš mus. bet pirmosiose eilėse pasirodę iš "Green" klubo matyti veidai ir pirmi visai-nieko-sugroti gabalai atpalaidavo.

po ilgos pertraukos daugiau mažiau girdėjosi pučiamieji, o vokalas netgi kiek gąsdino :) gal todėl net keletą kartų išgaravo tekstai iš galvos ir teko užpildyti tarpus kažkokiomis improvizacijomis. panašus jausmas (tik ten garsas buvo dar geresnis) buvo tik Duisburge, kai grojom miesto šventėje.

atėjo metas išnaudoti ir "podiumą" arčiau žmonių - ten buvo galima lakstyt kaip kokiam robinui viljamsui :) dėl didelio noro ir treniruočių trūkumo, jau po kelių gabalų užkimo balsas. nepaisant visko, bendra nuotaika buvo gera ir, kiek matėsi nuo scenos ir girdėjosi pagal reakciją tarp gabalų, auditorija jautėsi linksmai ir audringai. užbaigėm su "comfortable coma".

po mūsų grojo "gruzovikai", dieną prieš tai pustuščiame "Green" klube skambėję gerokai intensyviau. o po to, nors buvo žadėta "rokoteka", viskas netikėtai baigėsi ir žiūrovai buvo palikti likimo valiai. susėdom į savo "kapsulę" iš išvažiavom namo miegot.

+++1/2

viršun


#28 - rugpjūčio 28 d., Lentvaris, festivalis "Kultūros tvartas"

po linksmo pasirodymo čigonų tabore Kirtimuose truputį suartėjom su socialine-kultūrine chebra "Involved" , kurie dar pernai surengė pirmąjį "Kultūros tvartą".

šiemetinis tvartas buvo gerokai išreklamuotas su tokiomis žvaigždėmis kaip 5NIZZA, LYAPIS TRUBECKOI ir MIGNON. iš šios trijulės tik "penktadieniai" daugiau-mažiau pateisino lūkesčius ir buvo neabejotinas festivalio "topas". antrieji grojo kokybišką ir linksmą "rusroką", tačiau tekstai a la "zolotyje jaicy" viską gadino. skystą MIGNON muziką gelbėjo tik šou su "bugarke" ir nuogais kūnais... daug įdomiau klausytis mažiau išgirtų FusedMark, Juhan Avruk, akademinių acid jazz Brassbastardz, "dydžeikų" dueto M&M, nuoširdaus PopX. šleikštokai atrodė "savimi-itin-patenkinto" balvono DJ Šum pasirodymas ir pompastiškas jo "šeimos" pristatinėjimo. neskanu...

pats festivalis buvo patiektas labai skoningai ir estetiškai. domino videofilmai sumontuoti iš lietuviškų užstalės švenčių, kriokliukas prie kempingo, videoprojekcija ant namo prie įėjimo, tačiau pritrūko įdomesnės gyvos muzikos...

mes grojom antrąją dieną po nuobodžiai ilgo LYAPIS TRUBECKOI pasirodymo. tuo metu kaip tik turėjo vykti olimpiados kašio finalas, tačiau lietuviai pralaimėjo ir susidomėjimas sportu nuslūgo. kadangi ryte mūsų jaunėliai Algis su Milda nesugebėjo atsirasti Lentvaryje, teko groti be soundčeko. scena mažesnė nei "Rudstock" festivalyje, tačiau žmonės nustumti dar toliau. deja, tik vėliau atėjo mintis bent kiek arčiau pristumti tas tvoras. tiesą sakant, jos čia buvo visai nereikalingos. būtų užtekę kelių apsauginių ant scenos...

tada bendras festivalio jaukumas būtų lydėjęs ir ant scenos.

festivaliuose groti visada komplikuota: labai mišri publika, kurią sunkiau išjudinti, daug grupių ant scenos - daug garso derinimo, savo eilės laukimas, neišvengiamai paspalvotas visokiais skysčiais ir dūmais...

žiūrėjau į LYAPIS TRUBECKOI (Verbaitis sakė: "pigesnis Leningrad variantas, tik be keiksmažodžių) ir besilinksminančią minią ir kažkaip nesinorėjo eiti ant scenos. bet užlipus, kažką chaotiškai pasiderinus, pradėjom groti. po kelių gabalų ant scenos išsireikalavom visai neblogo garso, tačiau publika nuolat šaukė "pakelkit pučiamuosius", "nesigirdi boso!" vienas pažįstamas netgi ėjo aiškintis su garsistu, kuris viso pasirodymo metu eksperimentavo su garsu.

na, bet nėra čia kaltinti kitus, klaidų neišvengėm. vėl keliose vietose susimaišiau. bet iš esmės pavyko užvirti kažkokį katilą, nors žmonės buvo labai toli, netgi nušokus nuo scenos, mikrofono laidas neleido jų pasiekti. Verbaitis sakė sugrojęs geriausią koncertą nuo euro-turo laikų. truputį gal jautėsi kažkoks "kabliukas" dėl neįvykusio soundčeko...

pirmą kartą pagrojom naują gabalą "trečdalis". publikos po "liapšių" gerokai apmažėjo, tačiau liko žinantys ko tikėtis ir aktyvūs vienetai. gal kokie trys-keturi šimtai žmonių. kažkaip į galą viskas vėl užkilo ir publika netgi įgavo jėgų išsireikalauti biso, o "Involved" po koncerto Augustinas sakė, kad "grynai bene geriausia grupė Lietuvoje". čia jau žiūrint kokia prasme. mums tai tie "grynai" irgi visai nieko :)

+++1/2

viršun


#29 - rugpjūčio 29 d., Ryga (LV), klubas "Depo"

kažada Rygoje grodavom bent kelis kartus per metus, bet paskui viskas užtilo. paskutinį kartą čia grojom... 2002-ųjų pradžioje... keletą kartų rygiečiams užsiminėm, kad mielai pagrotumėm pas juos ir rezultato nereikėjo ilgai laukti.

grupės LENINGRAD koncerto Rygoje proga, kitą dieną buvo suorganizuotas Rusijos skacore žvaigždžių ir senų mūsų pažįstamų SPITFIRE koncertas. reikalas tas, kad visi "spitfajeriai" groja LENINGRAD sudėtyje ir tūkstantinis šios grupės koncertas Rygoje, "nupirko" muzikantams kelionę, viešbutį, vizas. nors "Depo" tą vakarą buvo brangesni bilietai nei įprasta, jų neužtektų apmokėti visas grupės išlaidas.

mes, žinoma, pasinaudojom proga vėl pagroti Rygoje ir pirmą kartą tamsiame "Depo" klube. pasiglėbeščiavę su "krieviais" (latviškai "rusais"), gavom skanaus maisto ir pradėjom laukti koncerto.

kartu su vienoje salėje grojusiu DJ Skafandrs, koncertą pradėjo vietiniai ALL DAY LONG, groję nelabai įdomų amerikonišką ska/punk. žmonių prisirinko virš šimto, atvažiavo Kuldygos desantas, šmėkščiojo kiti pažįstami veidai. besikalbant prie "Cesu" bokalų, atėjo metas groti ir mums.

apsiderinę garsą ankštoje scenoje, pradėjom. jau po pirmo gabalo tapo aišku, kad pataikėm į latvišką pirtį. požemis be ventiliacijos pritvojo savo karšta drėgme. po kelių gabalų Mindiakui nutrūko styga, tačiau gana greit publika vėl įsisiūbavo - Latvijoje su šituo niekada nebūdavo problemų :) deja, bet "Depo" garsėja prastu garsu. kažkoks sausas, pridusęs ir bardačnas.

vėl silpnai girdėjosi pučiamieji - gal čia jau ne įgarsinimo, o pūtikų problema? VOICEKS VOISKA narys po koncerto sakė, kad trūksta pučiamiesiems agresyvumo. tas tiesa, trūksta ko nors a la tenor-Konanas, kuris uždėdavo ant pučiamųjų "mėsos".

dar geriau suskambo naujasis gabalas "Trečdalis", bet apogėjus buvo su daug geriau žinoma "East Europe Ska". baigus kilo didžiulis triukšmas ir reikalavimas pakartot, bet visų dar laukė SPITFIRE pirtis, todėl daugiau negrojom.

nors garsas per peterburgiečius buvo ganėtinai šlykštus, vanojo jie iš peties. vokalisto pareigas su Kostia dabar jau dalinasi "naujokas" Romka, o viską dar labiau pakelia šaunieji grupės chorai. gerokai atidirbę Vokietijos ir kitose scenose, "spitfajeriai"  pagrojo užtikrintai, linksmai ir nuoširdžiai. nors po to sakė, kad seniai negrojo tokiame mažame klube - jie vos tilpo ant scenos.

dar pabendravę užkulisiuose ir supūtę taikos pypkę, pasukom namo. pakeliui, berods Bauskėje, prilipo visiškai girtas latviškas gezas, prieš tai beprotiškai pralenkęs mus su savo "bemsu". benzokolonkėje Mindiakas jau galando kumščius, kai jis atsistojęs skersai kelio ir iškėlęs rankas kažką vapaliojo. paskui buvo "kovok-su-miegu" kelionė namo. iki galo ją atlaikė tik vairuotojas...

++++

viršun


#30 - rugsėjo 30 d., Vilnius, "Bix" baras

paskutinį kartą Vilniuje uždarose patalpose grojom ne kur kitur, o tame pačiame "Bix". čia vadybininkas Džonis (tas pats ex-Toro Bravo bosistas) pastaruoju metu beveik kas savaitę daro gyvos muzikos koncertus.

gavę pasiūlymą, kurį laiką laužėmės, nes nemėgstam groti per dažnai, ypač tame pačiame mieste ir juolab toje pačioje scenoje. trečdalis metų pakankamas laiko tarpas. nutarę, kad groti pas save "Green" klube reiškia daugiau parkių (perduoti kažkam visą klubo vadybą ir priežiūrą), pasirinkom "Bix'us". šiuo atveju laimėjo ir auditoria, nes įėjimas kainavo mažiau nei į "grynus".

valandą prieš koncertą atėjus į "Bix'us", baras buvo apytuštis. atrodė, kad bus toks ramus ketvirtadieninis koncertas, tačiau kažkur vistiek kirbėjo nuojauta, kad viskas čia taip ramiai nesibaigs. taip ir buvo: kadangi bare gerti brangu, daugelis turbūt apsiformino lauke ir pasirodė viduje tik prieš pat koncerto pradžią. netrukus bare jau buvo sunku judėti, o erdvę prieš sceną užpildė sėdintieji ant žemės.

pasimokę iš praėjusio karto, šįkart, kad būtų daugiau triukšmo, atsivežėm ir savo aparatą. ir prasidėjo.

Algis, nors ir sirgdamas, užkalė bungą. po pirmųjų akordų, visi pakilo nuo žemės ir prasidėjo stumk-šok-griūk judesys.

tarp senesnių gabalų pamaišėm ir šviežienos, kurią kai kurie jau spėjo įsidėmėti ir išmokti pagr. "lozungus". jau kelintą kartą apgrojom naujausią gabalą "Trečdalis". nors nieko ypatingo nenutiko, atmosfera bare buvo kažokia jauki ir su šypsenomis. visi kuriam laikui pamiršo, kad rytoj laukia mokslų-darbo diena. "Bix" baras - viena nedaugelio Vilniaus vietų, kur galima surengti normalų gyvą koncertą.

po kelių festivalinių ir kelių klubinių koncertų, dar kartą pasitvirtino, kad esam "klubinės kultūros" atlikėjai. čia visada pavyksta įkaitinti viską, nors festivaliai irgi turi savotiško žavesio.

++++

viršun


#31 - spalio 16 d., Kaunas, klubas "Kreizhauzas" - festivalis "Antipops 7"

iš septinto karto pataikėm į šį renginį, kuris tituluojasi "didžiausiu klubinės roko muzikos festivaliu" ar kažkaip panašiai. kaip senais laikais čia po vienu stogu vienoje scenoje susirinko pankai, gotai, skinai, metalistai ir šiaip rokeriai. Vilniuje visos subkultūros jau senokai pasiskirsčiusios pagal savo "partijos linijas" ir verda savo sultyse. tie juokiasi iš anų, anie nemėgsta kitų, o kiti nekenčia tų. sienos yra.

taigi, šiaip jau erdvus "Kreizhauzas" tą vakarą buvo perpildytas įvairiausio plauko žmogėnų. vienu metu iš lauko buvo toks srautas, kad norint išeiti į lauką, reikėdavo gerokai palūkėti.

bilijardo stalai apdairiai apdengti medžio lakštais, svyruoja keli kaip lapai girti skineliai, merginos po truputį okupuoja bičų tuliką ir negali atsistebėti, kad "čia visi vien tik myža", scena perkelta į priešingą pusę, prie jos prijungtas savotiškas "podiumas". šiaip visas klubas atsiduoda savotiška "rokenrolo parduotuve". bet nuotaika visai gera, smagu pašnekėt su senais pažįstamais. muzikantams alus išduodamas pagal keistą sistemą - 2 bokalus iš karto. iš pradžių atrodė fašistiška, bet paskui nusprendėm, kad taip vystoma komunikacija ir draugiškumas, nes esi priverstas susirasti kolegą, kuriam norėtųsi įteikt antrąjį bokalą.

taip bebendraujant, netikėtai paaiškėjo, kad MANO JUODOJI SESUO kažkur dingo ir scena laisva. iškart užėmėm pozicijas ir po truputį susijungėm.

scenoje vietos beveik neliko, todėl teko išnaudoti ir podiumą. publika jau buvo gerokai įsivažiavusi, bet energijos dar nepraradusi, todėl viskas vyko sklandžiai. pačioje pradžioje pakliuvau (Domas) į žabangas - scenoje išpjautą skylę, gerokai apsibrozdinau koją ir tai kuriam laikui nukreipė dėmesį nuo koncerto. tuo tarpu podiumą užkariavo žiūrovai su vaikinu invalido vežimėlyje priešakyje. vėliau teko daugumą jų nuprašyti žemyn, nes pučiamųjų mikrofonai jau beveik šokinėjo. klubo sienos tiesiog varvėjo nuo drėgmės, viduje buvo tikra pirtis. pats pasirodymas pralėkė beveik kaip vienas gabalas, baigėme publikai skanduojant "Pakartot!"

šiaip būtų buvę verta atitvert bent vieną kampą muzikantams, nes pagrojus nelabai buvo kur dėtis. gerai, kad festivalio organizatorius Alexas nusitempė išlenkti "Žagarės" gurkšnio. po to vėl kažkokios šnekos akomponuojant gotikiniams garsams. galų gale susikaupia pakankamai "važiavimo namo" noro ir paliekam festivalį pačiame jo įkarštyje.

+++1/2

viršun


#32 - lapkričio 13 d., Marijampolė, kažkoks rūsys

Marė nuo seno garsėjo savo alternatyvine scena - ko vertas vien jau klubas "Parnasas", kurio savo laiku pavydėjo ir didesnių miestų melomanai. grandžo klestėjimo laikais Kapsukas garsėjo kaip šio stiliaus sostinė. vėliau viskas po truputį nunyko, daug šviesių galvų išvyko ieškoti laimės į Vilnių arba dar toliau už Lamanšo. su dr.GREEN čia grojome prieš 5 metus. per tą laiką grojome tokiuose miesteliuose kaip Šalčininkai ar Jurbarkas, tačiau į Marę keliai neužsuko...

kaimynai kauniečiai sumanė pataškyti užsistovėjusį Kapsuko undergroundo scenos prūdo vandenį. surado kažkokį apleistą rūsį, kuriame kažkada buvo baras, ir užsakė mus kaip undergroundo koncertų "tech. servisą" ir grupę.

iš pradžių galvojau, ką čia veikia tas "Falck" apsauginis, bet vėlesni įvykiai parodė, kad jo tikrai reikėjo.

nusileidus klaustrofobiškais laiptais (kur sunku prasilenkti dviem žmonėms), laukė apdulkėjus ex-baro patalpa, tualetuose siautėjo (lapkričio viduryje!) uodai, viename kampa pilnu tempu veikė pyrsingo salionas, o pačiame gale buvo konceritnis kambarys, kiek primenantis "Galerą", tik dar mažesnis.

žmonių prisirinko daugybė - be išalkusių vietinių, atvarė nemažai žmonių iš Vilniaus, Kauno, Šakių, Jurbarko. aplink tvyrojo visai smagi daugiau-mažiau bendraminčių susibūrimo atmosfera.

triukšmą pradėjo kauniečiai ŠLANGA Į GAMTĄ, pradedantys ska/punk herojai. greitai, audringai. nors publika pašoko nuo pat pirmųjų akordų, "šlangos" neužsimiršo ir pagrojo saikingai. vėliau prasidėjo linksmas SC spektaklis. kambarys darėsi vis panašesnis į pirtelę.

nors metalistai pabėgo ir nesuko savo "harų", viskas baigėsi jau tradiciniu hip-hop džemčiku.

mums besiruošiant, tvirtas apsaugos pozicijas užėmė geležinis Kauno hc kumštis. truputį persistengė, nes kartais nei publika mus matė, nei mes juos :) kita vertus, pučiamieji jautėsi ramūs, nors grojo labai juokingai atsistoję vienas prieš kitą. viskas buvo labai betarpiška (kas antras žingsnis kažkam ant kojos :), garsas buvo maloniai "dumblinas", bet grojimas be playlisto sudarė nemažai pauzių, o kalbos kažkaip irgi nesirišo. vis stebina, iš kur kai kurie žmonės moka naujų gabalų tekstus.

pabaiga buvo juokinga - pagrojom "21" ir sakom: "viskas. ačiū". paprastai iškart kyla triukšmas ir sugrojam dar 2-3 gabalus. o čia, atrodo, niekas taip ir nesuprato, kad jau viskas. pažiūrėjo vienas į kitą ir pradėjo skirstytis.

susikrovę aparatą pajudėjom link Vilniaus, tuo tarpu likusių rūsyje laukė urlaganų antpuoliai ir kiti šaltos nakties nuotykiai. deja, "Falck" apsauginio tuo metu jau nebuvo, o policija nenorėjo terliotis su kažkokiais "narkomanais" rūsyje. taip ir liko prūde drumstas vanduo. ar galima bus jame maudytis, priklauso nuo pačių marijampoliečių.

+++

viršun


#33 - lapkričio 19 d., Minskas (Belarus), diskoklubas "Dinamik"

iš pradžių keletas mūsų buvo pakviesti į konferenciją "No Culture Without Subculture" kaip "Green" klubo atstovai. vėliau pažįstami iš Minsko pasinaudojo galimybe ir pasirūpino įtikinti organizatorius, kad grupės dr.GREEN dalyvavimas šiame festivalyje yra tiesiog būtinas. kadangi renginys vyko su įvairių fondų parama, nereikėjo galvoti, kaip "atmušti" vizas ir kelionę.

visi konferencijos dalyviai buvo apgyvendinti užmiestyje - "sanatorijuje-profilaktoriume Sputnik". pirmoji diena buvo susipažinimui ir vakare peraugo į linksmas išgertuves vietinio bariuko prieigose. viskas ėjosi gana sklandžiai, nes tarp dalyvių buvo jau puikiai pažįstami latviai iš "Nekac" ir "Pretspars", olandai iš "ACU", o Ve sugebėjo susirasti bičiuką, su kuriuo prieš daug metų dar TURBOREANIMACIJA sudėtyje kartu grojo Prahoje.

konferencijos pasakojimai, workšopai, parodos ir pan. vyko tarp kažkokių bendrabučių įrengtame gana juokingame klube "Dinamik". beje, visa aparatūra, apšvietimas ir net baldai čia pergabenti iš klubo "NC", kuris netrukus po mūsų koncerto pavasarį buvo uždarytas. pats klubas įrengtas gana erdvioje patalpoje, kur dieną veikia valgykla (galima pavalgyti mažiau nei už 1 litą). iš karto matėsi, kad čia gero garso nebus.

koncertą pradėjo kelios vietinės grupės, kurių, prisipažinsiu, nemačiau, nes viršuje dar vyko seminarai ir peržiūros, o ir šiaip kažkaip tos valgyklinės erdvės nežavėjo...

pradėjom pirmi iš "eksportinių" grupių. kad ir kokie būtume kuklūs, tenka pastebėti, kad pritraukėme daugiausia žmonių.

Algis su visais savo buvo nustumtas į visišką užkampį. kaip bebūtų keista, scenoje garsas buvo visai geras. nuo pat pirmojo gabalo sceną aplipo žmonės ir prasidėjo šokinėjimas nuo scenos-stumdymasis-bėgiojimas-lingavimas. prieš tai klausęs pasakojimo apie legendinį Kalifornijos klubą "Gillman str.", mintyse sakiau, kad čia tikrai ne blogesnis šėlsmas. kažkaip pramušė ant kalbos, o po to pirmą kartą gyvenime savo noru padariau stage-diving. žodžiu, kažkaip linksmai ir audringai pagrojom, nors pradėjom nuo kreivos "double game" pradžios.

po mūsų sceną ilgam užėmė barocco-nihilist-punk grupė iš Lenkijos 19 WIOSEN. kai kam patiko, kai kam nelabai, bet grojo jie visiškai be saiko. "gyvos" muzikos dalį (nes paskui dar buvo naktinės eletroninės muzikos dalis) užbaigė kanadiečiai VIALKA, kuriems prieš mėnesį darėm koncertus Vilniuje. čia buvo turbūt geriausias matytas jų koncertas.

kiek pasitrynę aplink, išvažiavom į savo sanatoriją pailsėti, nes kažkaip jau nebesinorėjo labai linksmintis

++++

viršun


#34 - lapkričio 20 d., Minskas (Belarus), klubas "28"

antrasis koncertas buvo mažiau susijęs su konferencija "No Culture Without Subculture" ir daugiau skirtas plačiosioms masėms. juolab, kad ir pats klubas labiau atitiko "madingos" pasilinksminimo vietos standartus. su rimtais apsauginiais, normaliu baru, backstage'u ir kt. nors Ve buvo pasišovęs pabūti koncerto garso operatoriumi, netrukus jis buvo nustumtas vietinių garso "meistrų", kurie turbūt negalėjo pripažinti "kitų" savo vietoje.

prieš tai visą dieną praleidom Europos humanitarinio universiteto galerijoje, kur įvairūs Europos subkultūros centrai pasakojo apie savo veiklą. mes savo pristatymą baigėm išvada, kad esame "corrupted punks" ir "aferistai", tuo sukeldami juoką ir plojimus. pati galerija yra pačiame miesto centre visai šalia visų laikų prezidento A.Lukašenkos buveinės.

koncertą pradėjo Minsko grupė PARTIJA, bet kai mes atėjom jie jau grojo paskutinius akordus. aplink buvo pakankamai madingo ir nelabai jaunimo. anot organizatorių, pagal lankomumą tai buvo vienas geriausių klubo renginių ever. nedideliame klube grūdosi apie 250 žmonių.

nors pats klubas visai nieko, bet koncertų salė - pailgas tunelis, kuriame viskas dunda. 19 WIOSEN kažkaip vėl nesužavėjo, o po to atėjo eilė ir mums. iškart buvo aišku, kad bus žiauriai karšta, tvanku ir chaotiška. visą koncertą kažkas nuolat cypė ir fonavo. pati scena buvo visai erdvi, tačiau tarp jos ir publikos buvo toks susiaurėjimas, jog atrodė, kad grupė groja tokiame truputį atskirame kambaryje, o visi žiūri į juos pro duris.

arba atvirkščiai. grojom pagal tą patį playlistą, o žiūrovai virto krūvomis. viskas sukrito į triukšmingą masę ir kuo toliau tuo labiau lipo vieni prie kitų. antroje koncerto pusėje jau visiškai trūko kvapo, bet žiūrovai buvo linkę padėti išrėkti beveik visus priedainius. palaikymas buvo na maxa.

po mūsų paskutinį savo didžiulio turo koncertą sugrojo kanadiečiai VIALKA ir tuo koncertinė dalis baigėsi. jau grojant VIALKA klube pradėjo šmirinėti milicininkai. netrukus daugelis konferencijos dalyvių jau baugiai dairėsi į šalis, o kai kurie jų turėjo aiškintis, kaip čia su registracija, rodyti pasus ir panašiai. tik po kurio laiko pavyko pareigūnus išstumti už klubo ribų. nors jie ir nelabai suprato, kas jiems sakoma, bet labai norėjo parodyti savo valdžią.

vietas prie pultų užėmus dydžėjams, prasidėjo toks kaip ir finalinis festivalio akordas su šokiais ir nuolat tuštėjančiu baru. viso to chaoso gale klube palikom krepšį su mikrofonais ir laidais. deja, tai atsiminėm tik Vilniuje...

+++1/2

viršun


#35 - lapkričio 27 d., Vilnius, VU Medicinos f-tas

istorijos ratas apsisuko tik-tak-tik-tak - prieš du metus jau grojom MedFake. viskas labai panašu - koridoriaus gale sutverta scena su krūva perteklinių prožektorių ir mums, kaip "daktarams", pavesta pradėti koncertą. toks pat šaltis lauke, tik gerokai prašmatnesnis backstage - vitražinė konferencijų salė šalia medicinos istorijos muziejaus :)

turėjom pasirinkimą: arba groti vidurnaktį, arba 21h. kadangi esame seni žmonės, pasirinkom variantą "anksčiau sėsi, anksčiau išeisi". seniai patirtas jausmas - groti pirmiems. pliusas, kad nereikia nieko laukti ir tampytis iš kampo į kampą, gali daugiau mažiau pasidaryti garsą; minusas, kad žmones reikia judinti iš sąstingio. scena buvo pastatyta taip kvailai, kad muzikantus nuo žiūrovų skyrė geri 3 metrai.

koncerto pradžioje pabandžius nutraukti žmones skiriančią juostą, atbėgo aparato savininkai lydimi dviejų sarginių "bezdžionių" ir pradėjo kalbėti apie 6 tūkstančius litų (beje, jau per SPORTO pasirodymą, žmonės taip priartėjo prie scenos, kad kolonėlės bei prožektoriai ėmė grėsmingai siūbuoti).

pradėjom be playlisto ir jau po pirmo gabalo trūko boso styga. kažkaip nelabai klijavosi viskas, nors žmonių prisirinko ir prasidėjo "judesiukas". kalba irgi nesirišo, teko blaškytis tarpe tarp scenos ir žmonių. sugrojom tvarkingai, bet be ypatingos ugnelės (gal sunku adaptuotis po audringų koncertų Baltarusijoje?). nepaisant to, priekyje nuolat malėsi kokia dešimt žmogiukų, o tolumoje matėsi iškeltos rankos. koncerto pabaiga išėjo visai padori, o "pametęs sklastymą" ilgaplaukis rėkė "jūs dievai!" :)

++1/2

viršun


#36 - gruodžio 9 d., Kijevas (UA), baras-klubas "Bočka"

koncertai Ukrainoje buvo planuojami jau gana seniai, bet paskui per Prezidento rinkimus ten prasidėjo "oranžinė revoliucija" ir viskas pradėjo byrėti... savaitė prieš išvažiavimą buvo atšaukti koncertai Lvove ir Ternopolyje. prie to prisidėjo ir pažadėto busiko numuilinimas, tačiau paremontavom savo "Tragic" iš išdardėjom į Ukrainą per Lenkiją (nes per Baltarusiją reikia vizų).

Kijevą pasiekėm per Lvovą, kur smagiai praleidom laiką pas vietinį aktyvistą Dimą "Ciniką". iš ten buvo naktinis "ekspresas" į Ukrainos sostinę, kur mūsų laukė viso mini-turo organizatoriai.

kadangi Ukrainoje "pasidaryk pats" scena dar tik pradeda kurtis, viskas vyko "alternatyvinės" muzikos terpėje su visais jos atributais: straipsniais žurnaluose, interviu televizijose. mums tai buvo truputį juokinga ir neįprasta.

po to kai mūsų koncerto paskutinėmis dienomis atsisakė madingas klubas "44", viskas persikėlė į aludę-klubą "Bočką". gana didelė patalpa su daugybę televizorių ir ekranų industriniame Kijevo rajone. neseniai prieš mus ten už daug dolerių grojo legendiniai Rusijos "pankai" GrOb. apsižiūrėjom garsą ir išvykom į trumpą ekskursiją po Kijevą. aplankėm Maidan Nezaležnosti (beje, ant sienos pildydami imigracijos korteles kaip kelionės tikslą nurodėm "Kultūra. Maidan Nezaležnosti" :) su revoliucijos likučiais ir palapinių miesteliu, praėjom pro senamiestį, susitikom su Minske sutiktais pažįstamais ir grįžom į "Bočką".

čia jau būriavosi žmonės ir kvepėjo koncertu. viską pradėjo vietiniai metal funk'eriai Boogie Woogie Jam Slam, groję redhotchilipeppers / rageagainstthemachine mišinį.

nieko per daug ypatingo, žmonės irgi reagavo gana abejingai.

mums besiruošiant daug žmonių (kurių buvo iki 200) užėmė pozicijas priešais sceną. mus nuo žmonių skyrė keli stalai ir beveik nuo koncerto pradžios pozicijas užėmę apsauginiai. koncertui įpusėjus, pastaruosius pavyko įtikinti, kad mes ir patys galim "apsiginti" nuo publikos. minioje linksmai švysčiojo matyti ir naujai sutikti veidai iš Maskvos, Minsko, Žitomiro, Odesos ir kitur. atsirado žmonių, mačiusių mus Varšuvoje ar dar kur.

emocijų buvo gana daug, todėl grojimas greitai peraugo į "svarbiau trankiau negu kokybiškiau" lygį. buvom susirašę gana solidų playlistą, bet sugrojus 2/3 jo, nusprendėm, kad geriau viską baigti aukštumoje. žinoma, taip baigus be biso neapsiėjom.

tik pasibaigus koncertui, minioje prasidėjo susistumdymai, o galiausiai ir muštynės. mergina skandavo "pozor! pozor!" gaila, bet gana pozityvi atmosfera buvo sutrikdyta ir minia išstumta lauk. paskui atsirado kažkokia ex-psychobilly grupių-vadybininkė, gyvenusi Vilniuje, kurios nurodymu ant stalo vis atsirasdavo pilni bokalai alaus, o Milda gavo dovanų laikrodį.

++++

viršun


#37 - gruodžio 10 d., Luckas (UA), baras-klubas "Korabel"

prie Kijevo vietinis kelių patrulis "įsiūlė" kažkokį ekologijos lipduką už 50 grivinų (apie 25 lt). vietiniai sakė, kad mus apgavo, bet kažkaip neturėjom noro ginčytis.

buvęs LDK Liubarto miestas Luckas po Kijevo atrodė kaip tamsus kaimelis. prie įvažiavimo į miestą musu pasitikimo koncerto organizatorius ir nuvykom į vietą. beje, abu koncertus Ukrainoje be kitų organizavo ne kas kiti, o grafitiorai.

viduje stovėjo senovinio laivo fragmentas, masyvūs baldai, daug kepsnių valgytojų ir grojo vietinio folkloro grupė. visa aplinka kažkuo priminė koncertą Rietave.

šalia scenos įrengtoje kabinoje sėdėjo bičiukas, kuris palaikė vakaro atmosferą, kalbėdamas kažkokias nesąmones. po truputį susijungėme, dar pasėdėjom ir pradėjom groti. po keleto gabalų išdygo apie 10 jaunimo, šokinėjusių visą koncertą.

likusieji sėdėjo kaip mediniai prie stalų ir žiūrėjo, kas per žvėrys iš Lietuvos atvažiavo. begrojant Mindas pranešdavo "žiūrėkit, "klešus" per teliką rodo". tiesą sakant, atidirbom. techniškai koncertas buvo kokybiškesnis už Kijevo, bet emociškai - beveik nulinis.

po koncerto baro savininkas pasirūpino, kad būtume pavalgydinti ir atseikėjo iš anksto pažadėtą grivinų pluoštą. apsipūtęs vos nepamečiau paso, bet viskas baigėsi gerai. nusprendėm, kad geriau pavažiuoti kelis šimtus km iki Lvovo ir ten patogiai pamiegti pas jau pažįstamus žmones.

++1/2

viršun


#38 - gruodžio 11 d., Sanok (PL), klubas "Pani K"

diena prasidėjo (viso mini turo metu miegot eidavom apie 6-7h ryto, todėl keldavomės apie 13-14h) Algio iškeptais avižų kotletais su ryžiais. paskui atlikom finalinį apsipirkimą ir pajudėjom Lenkijos link. kartu važiavo ir mūsų naujieji draugai iš Lvovo bei jų draugas iš Lenkijos.

eilė pasienyje, nors ir buvo gana riebi, nieko blogo nežadėjo - po truputį praėjome ukrainiečių kontrolę ir pasiekėm lenkus. ir čia apturėjom patekimo į "fortress europe" nuotykį. be jokios priežasties, mūsų busiką pastatė į šoną ir liepė laukti. į visus klausimus buvo atsakoma "dar palaukit, viskas susitvarkys". taip prastovėjom beveik 4 valandas, kol "malowana pinda oficerska" atėjo, atidavė pasus, burbtelėjo "atsiprašom, kartais taip būna".

vietoje to, kad atvažiuotume į Sanoką apie 19-20 val., sieną kirtome apie vidurnaktį. jau rimtai padėjo svarstyti, kad neverta ten važiuoti ir sukome namo, bet paskambino iš klubo ir sako, kad viskas normaliai, žmonės laukia, Paprika Korps groja jau trečią kartą. paniūrę ir nervingi pasukome per kalnus į Sanoką.

čia jau laukė gerokai apgirtę "paprikos" ir, kaip bebūtų keista, visai gyva publika. greitai susistatėme aparatūrą, paskubomis užkąsdami sumuštiniais ir užgerdami alumi. pats klubas, kaip tokiam mažam miesteliui, tikrai labai jaukus ir mielas.

Sanok yra panašioje vietoje kaip ir kitas Lenkijos miestelis Sienawka. tik čia vietoje Lenkijos, Vokietijos ir Čekijos sienų sankirtos, yra Lenkijos, Ukrainos ir Slovakijos kampas. beje, iš šio kalnų miestelio yra kilęs niūraus meno genijus Zdzislaw Beksinski. kai kurie jo kūriniai eksponuojami vietinėje pilaitėje. gaila, neteko ten apsilankyti...

dauguma mūsų buvo piktai abejingi koncertui, nors kaip tokiai vėlyvam laikui, palaikymas buvo tikrai neblogas ir grojosi visai nieko. žinoma, po kelių valandų regio ir laukimo, mūsų pankrokas buvo turbūt ne visai vietoje. atsirado žmonių, prašiusių pagroti "Giną" ar "Ultra Violence". begrojant turbūt atsileido įtampa ir nervas, todėl bisui sugrojom "Comfortable Coma".

beje, tai buvo paskutinis būgnininko Algio koncertas - sugrįžo mūsų pirmasis "bambačius" Saragosa.

po koncerto begeriant "višniovką" ir pučiant, teko atlaikinėti "paprikų" ir vietinių įkalbinėjimus bent kiek pamiegoti ir nerizikuoti savo gyvybėmis naktiniu rodeo Lenkijos keliais. bet buvom tvirti ir pajudėjom apledėjusiais keliais namo...

+++

viršun

dr.Green
post po box 790 / Vilnius LT 2050 / Lithuania
email drgreen at hardcore.lt
phone +370 699 53 201 (Tomas)