Redaktorių dvikova - Štai kas nutinka, kai redakcijoje du redaktoriai

Buvo niūrus ir labai lietingas rudens vakaras redakcijoje. Visi sėdėjo nesikalbėdami ir net nemanydami , jog pats laikas būtų krautis daiktus ir eiti namo. Abu redaktoriai siurbčiojo arbatą, o Nebylusis Fleitistas be garso žaidė volfenšteiną. Jam net nereikėjo girdėti jį puolančių nacistų grąsinančius šūkius bei maloniai jausti savo kulkosvaidžio tratėjimą. Net tuo momentu, kai rodės, kad Fleitistui ateina paskutinioji, mat vienoje trečiojo lygio patalpoje jį iš netyčių užklupo iš karto net penki mėlynai ir du baltai apsirengę naciai, negalėjai išgirsti iš šiaip jau kalbaus N. Fleitisto nė aimanėlės ar pikto žodelio. Redakcijoje visi sėdėjo sukandę dantis…

Pagrindinė tokio trauro priežastis buvo susirgusi ir tą dieną redakcijoje taip ir nepasirodžiusi Nebyliojo Fleitisto dukrelė. Net arbatą šį kartą Namas ir Martinkus darėsi patys. Nebuvo, kas pajuokauja ar paguodžia. Labiausiai redakcijoje prislėgtu be jokios abejonės jautėsi redaktorius Martinkus. Per dieną nebuvo parašyta nei vienos eilutės, o pats Nebylusis Fleitistas kas dvidešimt penkias minutes skambindavo savo vos dvidešimties metų sulaukusiai dukrai ir klausdavo, ar viskas gerai. Tą dieną redakcijai telefono pokalbiai kainavo 120 litų…

Tik dešimtą vakaro, kuomet redakcijoje beliko redaktoriai ir vis dar su naciais atkakliai kovojantis Nebylusis Fleitistas (mat jis šiandien be visų bėdų redakcijoje turėjo laukti pasirodyti turinčių kažkokių giminaičių iš užsienio), tyka buvo pagaliau sudaužyta. Martinkus ir Namas pradėjo keistą pokalbį…

Martinkus: Ar tau neatrodo keista, kad DO turi du redaktorius?

Namas: Galbūt tai ir atrodo keistokai, bet tokios pakraipos keidinys privalo turėti 2 (bet ne daugiau) redaktorius. Taip išlaikoma pusiausvyra tarp abstrakčių sapaliojimų ir svaičiojimų kažkur padangėse ir realaus šiandieninio gyvenimo. Kaip sako bočiai: "ranka rankon ariam dirvoną."

M: Kas čia "abstrakčiai sapalioja ir svaičioja kažkur padebesyse"? Kas čia toks jau įdomu?…

N: Pyksti senukas? Visiems taip atsitinka, nenoriu minėti čia vardų, pavardžių ar tėvavardžių… Tiesiog manau objektyvus koreliavimas, anot Elioto, tau būdingas ir niekur čia jau nedingsi.

M: Tai šneka apie mane?

N: Taigi sakau, kad tau, su kuo aš dar galiu šnekėti, seniai visi išėjo.

M: Tik dėl to, kad mes, ko gero, vieninteliai leidžiame sau laisvai kritikuoti save, tik dėl to korektiškai reaguoju į tavo išsišokimus. Tai fenomenas - tokia redakcija; aš galiu pizdėlint ant tavęs, tu - ant manęs, ir visa tai viešai. Bet svarbu kad tai būtų įdomu. Jug tik ginčuose gimsta teisa, ar ne?

N: Būtent. Ypač įdomu DO numerio gimimo procese yra tai, kad puslapius kiekvienas mūsų daro atskirai ir tik išėjus šviežiam numeriui, perskaitai, ką parašė kolega. Būtent šitas netikėtumo principas ir susilaukia visuomenės reakcijos, kuri paprastai būna radikaliai kraštutinė - arba "šūdas", arba "cool". Taigi abejingų nelieka…

M: Bet tai turi daug ir minusų. Pavyzdžiui, kaip atrinkti temas ir informaciją, kurias verta nušviesti, aptarti. Juk negali būti pusė fanzino juodo, kita pusė - balta.

N: žinai tą korėjiečių ženklą , tipo kažkoks jinis ir janis, ar ne? Turim išlaikyti šitą juodo/balto pusiausvyrą, išbalansuoti. Kaip atrinkti? Manau, kad DO yra puiki mūsų subjektyvios nuomonės reiškimo priemonė, kaip kad sako "iš mūsų bokšto". Taigi ir turim rašyti apie tai, kas mūsų kasdieniniame gyvenime atsitinka, kokios problemos kamuoja. Nu, pavyzdžiui, kas tau dabar aktualu?

M: Turiu daug aktualių temų. Kelios tokios: kodėl merginoms viešoje vietoje visuomenė leidžia vaikščioti susikibusioms už parankių, o vaikinams - ne! Niekas to nepaneigs. Jie pagalvos, jog esi "kmynas". Nieko čia blogo, bet vis tiek nepriimtina. Dar viena aktuali tema - ar verta pamiršti priplėkusį punk ir hard core undergraundą? Nežinau, bet man jis kažkaip pradėjo rodytis itin neperspektyviu. Visi varo tą patį šūdą su tom pačiom idėjom. Štai tau ir temos. Kurią renkamės?

N: Apie punk/HC parašys ir kiti, pavyzdžiui "F. Noize", be to nieko naujo čia neprikursi. Na, o tokių, kaip pirmoji diskusija, Lietuvos zinistai kažkaip vengia. Siūlau pasinerti į ją.

M: Na, na, tokie, kaip "F. Noize", nemanau, kad jie ten ką išspręs, nes jie irgi kiek užsiciklinę. Jiems gerai varyti senoviškai. Na, bet tiek to, nenoriu ir aš apie tai šnekėti, merdžinos yra šiuo momentu įdomesnė ir, svarbiausia, dar negvildenta tema. Bet matai. Tau tai įdomu kalbėti apie merginas, o man tai - fig znajet. Tu turi žmoną, o aš - ne. Matai reikia dabar tau vieną sąlygą išpildyti - teks pamiršti žmoną. O tu įsivaizduoji, kas atsitiks, kai ji visa tai perskaitys? O ji perskaitys…

N: Nenorėjau reklamuotis skaitytojams, o ypač skaitytojoms, bet dabar tu priverti išsiduoti: taip, gerbiamieji, esu vedęs, neseniai atšokom "popierines" vestuves. Vaikų, ačiū dievui, dar nėra. Manau, tai netrukdys diskutuoti, nes tokiu būdu pažinau moteriškąją būtybę iš arčiau. Galbūt ji ir negali atstovauti visos jų giminės, bet vis dėlto. Man pavyzdžiui labiausiai rūpi, kodėl merginos Lietuvoje tokios neveiklios, susistriominusios, vienu žodžiu tikros patelės (išimčių yra visada!)…

M: Jo, vos ne proza. Tai priklauso nuo lietuvių mentaliteto. Bet yra ir tokių, kurios labai krūtos ir mane verčia vemti nuo tokių. Aš iš viso nerandu vidurėlio - ar gerai yra prabangiai ir seksovai apsirengusi mergina, ar kokia reiverė, independent gerbėja, na pavyzdžiui tokia, kaip Nebyliojo Fleitisto dukra. Ji tikra indie atsovė. Tai kas geriau? Ir kur vidurys?

N: Tai priklauso nuo žmogaus, bet visuotinio keitimosi laikais tikrai sunku atsirinkti. Man patinka "spalvingai" (ne spalvotai!) apsirengusios. Tai gali būti ir seksova, ir indie, ir clubbing apranga. Nesvarbu. Mane nervina, kad pavyzdžiui mergina nedrįsta pasakyti savo nuomonės, atvirai parodyti, ko ji nori. Pritariu, kad čia "mergelių - rūtelių" sindromas…

M: Mergelės - rūtelės. Bet juk, kiek nutuokiu, man atrodo dažnai merginos ir net moterys pačios nežino, ko nori. Jas visą laiką turi kažkas inspiruoti, tuo tarpu tik vienetai stengiasi turėti savo stilių. Bet čia jau į lankas grybauju. Turiu pažįstamą draugužį su pravarde Aisidesas (kartais ir redakcijoje apsilanko, padeda su kokiais reikaliukais), tai jis yra tikras merginų viliotojas. O tau neatrodo, kad būtybės, ne itin dažnai turinčios savo nuomonę, yra labai lengvei suviliojamos. Šiuo atveju tikrai vyrai ir tiktai vyrai yra tikrieji padėties šeimininkai. Juk kartais gali pakabinti merginą, kuriai tu esi idiotas, bet ji vis tiek užkimba. Supranti juk…

(čia pokalbis trumpam nutraukiamas Nebyliojo Fleitisto tylios aimanos - jam nepavyko pereiti į septintą trečiojo lygio aukštą. Tuo tarpu abu redaktoriai su nuolaidžiomis šypsenėlėmis dėbtelėjo į jį ir, įsipylę dar kiek juodosios arbatos su citrina ir prisidegę po neblogą cigaretę, toliau tęsė pokalbį…)

N: Nu, feministės tau už tokias kalbas kiaušinius nurautų, bet tame yra dalis tikros tiesos. Patinka tai joms, ar ne, pasaulį valdo vyrai. Manau, kad merginos - namų šeimininkės/mamos įvaizdis jau atgyveno. Nenorėčiau gyventi su tokia moterim, kuri parėjus tyliai paduoda valgyti ir eina toliau skalbti vaikų primyžtų pampersų (nors jų skalbti gal ir nereikia!??) Dėl to ir nemėgstu "kabinti" panų, visada pamėgstu tokias, kurios pradeda pirmos, nejaučia to barjero ir, jei nori, tai ir daro (kol neperžiangiamos tam tikros ribos). Manau taip…

M: Kokios ribos?

N: Na, supranti, kada ji - boba su kiaušiniais, kai išnyksta krūtinė ir pradeda augti ūsai…

M: Na taip. Apie tokias visai nekalbu. Bet nesakyk, iš viso yra dafiga minusų pas merginas. Pusė - isterikės, dar kažkiek - pastovios varnos (tikros bobos). Va Nebyliojo Fleitisto dukra - tikra palaima ir išimtis. Tik jos negalima prileist prie narkotikų, nes tada prasideda jau bet kas… Buvau aš čia Geležiniam Kably reivo vakarėlyje Strokes Temple III. Tai ten tiesiog ant grindų CHILL OUT salėje pisosi. Pameni? Va žmonės moka atsipalaiduoti…

N: Nesutinku! Tai ne atsipalaidavimas, o instinktai. Man toks bendravimas nepriimtinas. Nesu koks tai katalikas, bet kaip tai negaliu taip. Kodėl jie to nedaro be narkotikų? Negali, nedrįsta. Kalbant apie tokias tusovkes, kaip Strokes Temple III, tai tokiose vietose merginą gali pakabinti taip pat lengvai, kaip bare alaus bokalą nusipirkti. Tiesa, kartais ir jam babkių pritrūksta. Asmeniškai man tai nepatinka, nes mergos pačios nustato savo, kaip "daikto" ar "prekės" statusą, o paskui pačios bliauna: "ai, užstatė vaiką ir pabėgo,ai,ai, apgavo mane". Sucks!

M: Cho, cho, cho! Man patinka, kai mane kviečia nepažįstama mergina šokti. Aš jai sakau "ne, geriau pasišnekėkim…" Kai pradeda šnekėti, tai pamatai, kad tokia tūpa, jog net ne tik kad susipažint, net pašokt kartą koktu darosi. Man atrodo, kad iš viso tie, kurie mėgsta šokti porom diskanuose, yra dalinai bandos tupi atstovai. Žinoma, vėlgi ne visi. O dėl to pisimosi vidury salės - aš nežinau, ar man pavyktų, nors man ir taip nieko švento šiam pasauly nebeliko, bet, manau, būtų gaila merginos. Kvailai ji atrodyti turėtų. Apsiseilėjusi ir išsiskėtusi vidury salės… Paskui nelabai su tokia susitikt norėčiau…

N: Manau, kad tokiem, kas taip varo, paskui susitikti ir nereikia. One night fun! Pritariu dėl disktotekų. Ten kažkokie žmonės su negalia, nedrįsta šiaip susipažinti, užkalbinti, tai apsisvaigina ir glamžosi pakampėmis. Geriausia (jei mėgsti šokt) yra šokti vienam arba su visais iš karto. Norėčiau aptarti vieną dalyką. Daugelis vyrų ir moterų varo poromis tik todėl, kad "taip reikia". Kalbu tik apie geros musikos vakarėlius. Kai taip varo. Mano esą krūti. Kuo anksčiau pasipisi, tuo didesnis VYRAS. Apsišikt! Tokiems tik makdonaldse sėdėti ir kokodžiambą šokti.

M: Ne, tai čia tas klausimas apie šokimą poromis yra iš viso nediskutuotinas. Na taip, jau girdžiu priekaištus, bet OK!, jei norit, tai žinoma, prašom, tegu šoka kas kaip nori, bet kai matai, kad striominasi chebra, kad nėra su kuo šokti… Na tokiems tvirtai sakau - esat pusgalviai! Šiaip šokis kaipo toks yra labai asmeniškas ritualas ir jokiu būdu jo misija nėra kažkokiam kitam asmeniu, bet tai yra sau pačiam, arba jei tai kokių basmačių (negrų) šokis, tai tik dievams. Vėlgi negalima maišyti įvairių valsiukų, nes tai yra kultūriniai šokiai, harmonija. Kokia ten nachui harmonija reivavime, ypač pagal džunglą??? Kai aš šoku, man tai atrodo harmoninga, bet taip tik man atrodo, būkim savikritiškais ir pasakykim, kad tas dabartinis šokis (aš nieko neturiu prieš prieš jį) yra šiaip jau vis dėlto labai menkavertis daiktas. Bet aš jau čia nuklydau iš tako… Apie ką mes? Aaa, apie merginas. Taigi merginos yra gerai. Bet tiktai tos, kurios turi skonį ir moka save pateikti. Ar ne?

N: Šokiai lieka šokiais, bet yra dar daug kitokių problemų. Pavyzdžiui: mergina lipa ant scenos. Tai savotiškas striptizas, tik švelnesnis. Manau, kad merginos muzikoje parduada ne tiek savo balsą, kiek išvaizdą. Tai puikiai iliustruoja tokie pavyzdžiai, kaip Sabrina ir Samantha Fox. Ko eina urlaganai ir kaimiečiai į koncertus? Pažiūrėti Butkutės šlaunų arba krūtų. Juokingai atrodo Viktorija demonstruojanti savo dar nesusiformavusį paauglišką kūną. Net ir SUMERLAND populiarios tik dėl to, kad jos mergos (ką, jos populiarios!???…- Martinkus). Tiesa ten jau atsiranda riot & rude grrrls tipo ta kombaino žmona karvė ar PJ Harvey. Lietuvoje kol kas to nėra…

M: Apie ką tu kalbi? Skrajoji nerealiose padangėse. Juokas ima, kai prisimenu Gonziko komiksus apie Lietuvos riot grrrl. Tai tik šposas. Čia nuo kultūros ir mentaliteto priklauso. Lietuvės tinka tik puodams ir (dar ir tai ne visos) pasismaginimui. Toks mūsų mentalitetas. Net negalvoju apie išimtis, nes neseniai buvau kompiuterinės technikos parodoje. Ten tokios mergičkos su mini sijonėliais - rodos viskas puiku. Nuostabūs saldainiukai. Bet taigi jos tūpos! Intelekto koeficientas, gerai kažkas praeidamas sakė, - nulis! Be smegenų. Lietuvoje - man taip šviečia - kuo gražesnė, tuo durnesnė.

N: Paklausius ką kalba "gražuolės" savo konkursuose, tenka su tavim sutikti. Nepamirškim retų išimčių. Mane užknisa štai kas: dažnai su mergička negali paprastai pabendrauti vien dėl to, kad tiek joje, tiek manyje genuose gyvena užkoduota patelės ir patino funkcija. Tai čiulpia. Net tokiam kvailokam fanzine, kaip "Moksleivis", radau gerą mintį. Tipo bičiulis rašo, kad mergų jie į savo pasisėdėjimus nekviečia, nes tada prasideda nenatūralūs vaidinimai ir spekltakliai. Teisingai mano.

M: Teip, teip. Man tai dar vienas dalykas patinka Lietuvoj - kuo dauniškesnio snukio ir proto urlaganas su mersu, tuo geresnė jo mergina. Ar ne taip?

N: Jo, turbūt genuose vėlgi užkoduotas rūpinimosi savo ateitimi ir palikuonimis. Aš nusivyliau moteriškąja gimine po įvairių netikėtumų. Norėčiau tikėti lyčių lygybės sąvoka, bet Lietuvoje tai dar 10/20 metų nebus. Žinai, kai kurios merginos manyje gimdo prievartą ir neapykantą, kuri kol kas dar tik mano mintyse. Tau taip nebūna?

M: Tai visai natūralu (VRR!). Paskutinei savo merginai (man atrodo tik viena ir tebuvo, nepamenu, nes visos sutiktos buvo gana nykios) norėčiau spirt į šikną… MOMUS'as gerai dainuoja - "you've changed, but your face is still the same and in memories of you I still feel a little pain" arba kad ir Henry'is Rollins'as - "my knife is sharp, my thoughts are could, I love you, I wanna destroy her, I'll kill her…" Jis gana teisus.

N: Jėga, ar galėtumėme iš mūsų pokalbio išvesti kokią mintį?

M: Tipo apoteozę arba reziume?

N: Psimenu dar velionis Curtis dainavo "love will tear us apart again". O beje, ar meilė yra?!

M: Nemanau. Mano pozicija šiuo klausimu gana vienaprasmiška - susirasti kokią puikią merginą (kad nors ir tūpą) ir kiek pavyks, tiek tempti. O paskui naują. Manyje nebeliko nė lašo vaikiško poreikio pastovumui. Nenorės mergina, rasiu kitą, arba iš viso - tik vienadienės manekenės. Tai smagu, noriu būti kaip roko žvaigždė. Kurią nori, tą imi. Nora paskui gal ir apims neviltis, man nusispjaut. Svarbu tur'ti pinigų pragyvenimui. Viskas laikina ir nėra tokio dalyko "true till death". Tai butaforija. BASTA!

N: Teigiu, kad meilės nėra. Tai literatų išmonė. Tipo galima sakyti neva meilė, tai aukštesnė/karštesnė draugystė, bet tai tik žodžių žaismas, kaip ir grožis - kas vienam gražu, tas kitam bjauru. Tai sąlyginės sąvokos. Būtų įdomu išgirsti moteriškių nuomonę, bet abejojiu ar bent vienai proto, šmaikštumo, drąsos. Dauguma, turbūt, pagalvos - et du debilai infantilai, patys nepavaro su mergomis ir todėl pliurpia nesąmones. Dauguma šį kartą bus neteisi.

M: Aš tai džiaugiuosi, kad vyrų negalima išprievartauti. Tai neįmanoma. Tu tik įsivaizduok - ima tave kokia blondinė ir išprievartauja (žinoma be smurto - žmoniškai). Nors aišku merginų atžvilgiu tai yra nedovanotina.

N: Nu, žinai, gali taip pavaryti, kad paskui dvi savaites susiritęs vaikščiosi…

M: Sakau gi, kad be kūno sužalojimo! Taigi dar įdomiau, kai šiek tiek jėgos pavartoja… Šiaip tai juokauju.

N: Jo, kai ima ant danties ir šiek tiek panaudoja savo 32 keramikinius dantukus…

M: Na, taip nereikia. Man nieko švento nebeliko, tai puikiausiai žinai. Mėgstu nuotykius - tai mano silpnybė. Prievartaukit mane švelniai! Killing me softly…

N: Susisiekti su vyriausiuoju redaktoriumi galite DO adresu. Merginos be įsipareigojimų - pavarykit! Parašykit laiškų ir pasiūlymų. Nebūkit nuolankios patelės, atsibuskit, blia, pagaliau. Nu, fuck, nervai nelaiko, artėja menstruacinis ciklas…

Martinkus sėdėjo kiek suglumęs - jį net nutvilkdė antrojo redaktoriaus paskutinieji žodžiai. Redakcijoje, kaip ir prieš valandą buvo visiškai ramu. Nebylusis Fleitistas jau baiginėjo žaidimą ir ruošėsi tvarkyti savo darbo vietą. Abu redaktoriai gana liūdni vilkosi odines striukes. Ant stalo gulėjo peleninė su keliomis nuorūkomis, stovėjo pora tuščių arbatos puodelių, kažkur po stalu mėtėsi netyčia nukritusi citrinos žievelė. Darbo diena redakcijoje pasibaigė… Pagaliau visi išvažiavo namo… ( 1996 spalio 21 d. )