MANO VIETA TIK ČIA IR TIK DABAR!

Wasted years are over!

Pramyvonas Paula

Gyvenimo vaga gana dažnai keičia savo kryptį. Dažnai nežinai, kokia linkme tavo gyvenimo vėjelis dvelktels. Tai visiems seniai ir puikiai žinoma. Betgi nors tai ir žinodamas visai neseniai padariau didelę klaidą. Tai buvo vasaros lietingas vakaras ir aš sėdėdamas patogiai prie savo TV aparato pasyviai ir gana skeptiškai žiūrėjau kažkokį madų šou ar velniai težino kokių modelių eilinį striptizo performancą. Į akis išsyk krito keista beveik visų jų natūra - manding nė vieno normalaus žmogaus tarp jų. Buvau bepradedąs keiksnotis čia sau ir galvoti, jog verta perjungti ar iš viso iškalti tą sumautą Tv aparatą (keistas pavadinimas), bet staiga tarpe visų gražuolių, jei jas taip galima pavadint (gal), išvydau tikrai puikią blondinę. Daug filmų esu matęs, bet tokio grožio dar nebuvau regėjęs. Ale galvok ką nori, bet ši pasirodė šiaip jau esanti "kmynė". Nuostabai nebuvo galo - jau įprasta pasidarė, kad didelė madeivų dalis yra kmyneliai arba kmynaitės. Betgi, ponai, būkim tolerantiški ir nesakykime, kad tai yra blogai. Ne, ne, ne, jokiu būdu! Paprasčiausiai yra keista, kad kmyneliai turi kažkokią antgamtišką galią kurti meną. Kmynelių menas be to yra netgi kiek aukštesnis ir savotiškesnis. Tai įrodyti gali ne tik madeivos, betgi ir roko bei kitų muzikos krypčių minimi apologetai bei dievukai. Bet tai pagaliau yra ne tiek svarbu kiek labai populiarus šiandien vakaruose pozavimas atseit už lygias visų teises (tiek moterų-vyrų, tiek ir žydrukų-nežydrukų). Nelabai suvokiu iš kur tokios mintys randasi nes šiaip jau vargu ar kas atsimena labiau liberalius laikus šiuo klausimu. Jeigu madeivų ir kino žvaigždžių gretose yra net madelė būti kokiu šiaip sau transsuvystitu ar kad ir kmyneliu, tai visa tai jau keliasi ir į paprastų people buitį. Na gal mokyklose ir apsivardžiuoja pedagrąstais, bet ten ir iš kreivos nosies juokiasi kaip iš nukritusios sūbinės. Klaida mano yra ne šioje temoje, betgi visai kitur, o tiksliau - abortų klausimu. Tik dabar suvokiau savo zabluždenijų - tuos, kas barikaduoja poliklinikas ir muša daktarus už aborto darymą, juos reikia pačius kalti. Šiaip visas hard core ir šiaip jau underground išsigimė. Pirmas dalykas, kas daugeliui pakišo koją buvo visiškas jumoro jausmo neturėjimas. Net bloga darosi iš nuobodžių grupių ar judėjimų, kurie save identifikuoja pirmu atveju tik kaip savo idėjų kuo tiesiogiškiausią taikymą gyvenime ir net negali leisti prielaidos, jog tai, kam tu pašventi pagrindinę savo energiją ir didžiąją laiko dalį yra pokštas, gera išmonė ar net linksmas pesimizmas ir protingas (jokiu būdu ne piktas, betgi atvirkščiai - vėlgi linksmas) nihilzmas. Labai gaila, kad tai praktikuoja tik vienetai. O kiti tuo metu mano esant tikslingiau davilinti kažkam smegenis, sakyti, kad visa yra labai blogai ir "dirbti" savo darbą, tai yra groti ar kaip kitaip reikštis su visu dvasios susikaupimu ir rimtumu. Jie gink dieve nepamanys, kad šį vaidmenį gal vertėtų palikti tai fuckin' likusiai visuomenei, kuri būtent ir negali kitaip, kaip tik su maximaliu rimtumu eiti progreso nurodytu keliu. Aš jau geriau pasirinkčiau būti paprastu tos mass visuomenės nariu (kokiu beje faktiškai ir esu), nei varyti paranoją ale visi tie, kas turi tik vieną vertinimo kampą - tam taip, kitam - ne, ir taip toliau. Baisiausias dalykas šiandien yra kategoriškumas ir manymas, kad žinai minimum beveik viską. Puikus naujas pavyzdys Lietuvoje, kaip reikia iš gyvenimo daryti šou yra pogrindinė grupė VERSLO RIZIKOS REZERVAS. Sveiko jumoro jausmo šiuo atveju netrūksta. Ir jei savo išmone gali net pašiurpinti tokius, kaip mes, tai jau yra supergerai. Kuo linksmiau - tuo geriau. Tikriausiai didelę įtaką pasaulėžiūros formavimuisi daro ir pasaulio dalis kurioje tu gyveni. Skandinavai yra (mano nuomone) patys pavojingiausi žmonės jei ne pasaulyje, tai bent Europoje tai tikrai. Su savo metalu ir misticizmu jie ne tik kad niekur nenueis, bet sulauks kokios nors gana kėblios kataklizmos, kurios neperneš. Lietuviai irgi kažkokio panašaus mentaliteto. O kuo giliau į Europą ir vakarus, tuo reikalai šiltėja. Gal oro temperatūra turi įtakos žmogaus proteliui? Šiaip kalbėti tokiomis temomis negalima (nes tam reikia perskaityti daug knygų), bet kartais faktai būna na tiesiog "na lico". Mano nuomone pankrokas kaip judėjimas yra pasmerktas nuo pat 1980 metų, hard core nuo 1982 metų, gotika nuo 1984 metų, visa kita - ?????? Pasaulis merdėtų ar net stiptų, jei nebūtų atsiradę firmų, kurios leidžia erotinių filmų sndtrekus, grupių, kurios juokiasi, ir žmonių, kurie gali pasakyti į mikrofoną kažką įdomaus. Esu gal kažkuria prasme ir žurnalistas ir toks dalykas, kaip visuomenės attitude į žurnalistą man yra gerai pažįstamas dalykas. Nesakau kad visi rašeivos yra genijai, bet didelis jų procentas yra tikrai protingesni už tuos, kurie pyksta ant jų. Matyt todėl ir kyla konfliktas. Tik negalima maišyti skirtingų žurnalistų rūšių, mat yra tokių, apie kuriuos nieko negali pasakyti (massmedia elitas), ir yra tokių, ant kurių gali dėti. Bet čia visai ne tame reikalas. Visada pyksta kvailys ant protingo, o ne protingas ant kvailio. Tokia kalba išėjo iš dviejų dalykų - mano aptarto jumoro jausmo neyurėjimo, ir to, kad mūsų pačių adresu (kartais net "D.O." redakcijos adresu) pasipila gana tiesmukiškos priekaištų ir dar nežinia ko papliūpstės. Now I can say fuck you, but I do not…

********************************

FUTBOLAS - KOKS TAI FENOMENAS? MASINIS NUPLAUKIMAS AR PAPRASČIAUSIAS ŠŪDAS?

Buvau reiškiasi visai neseniai nuėjęs į tą vadinamą futbolą. Čia iš redakcijos karts nuo karto tai vienas, tai kitas nueina, tai pamaniau, kad ir man laikas pribrendo pirmą kartą gyvenime pabandyti. Daug nesitikėjau, bet vis dėlto vyliaus, kad sujaudins širdį. Betgi ilgų įžangų nedarau ir pasakau savo nuomonę apie tai iš karto - nesitikėjau tokio didelio šūdo! Tiesiogine ta žodžio prasme! Maniau, kad pajusiu jėgą ir gerą nuotaiką, bet kažkaip viskas apsivertė aukštyn kojom. Ir daug filosofuoti nereikia - viskas man greitai pasidarė labai aišku. Pirmiausiai tai yra masinis renginys, o tokie dalykai mane atstumia, man bjaurus yra bandos jausmas, nors dažnai tenka jį kentėti ir net jam paklūsti. Antras dalykas, dar baisesnis, tai kad ten visi kaip gyvuliai - kriokia iš gerklų "u..u..u..u..uhhhaaa..a." ir apskritai save identifikuoja stadione pirmiausiai ne kaip mąstančią ir kažkuo susidomėjusią būtybę, bet pirmiausiai kaip gyvulį ir primytiviems gamtos instinktams paklūstantį, visa gerkle kriokiantį ir dar alkoholiu atsiduodantį purviną žvėrį. Tai sulaukėjusiųjų minia, tad dabar suprantu, kodėl taip dažnai nutinka nelaimės stadionuose po futiko rungtynių. Tai tikrai ne man ir iš savo pozicijų galiu pasakyti, jog tai yra blogai. Tą sykį žaidė lietuviai su Lichtenšteinu. Rezultatas buvo 2:1, bet man tai nerūpėjo. Iš rungtynių išėjau liūdnas ir kiek netgi prislėgtos nuotaikos. Negaliu įsivaizduoti, kaip tokiuose renginiuose jaučiasi moterys ir merginos, kurių buvo šiaip jau gana daug. Jos irgi klykė ir kaip psichopatės (žinoma ne visos) bandė pamėgdžioti savo vyrus, su kuriais buvo atėjusios. Kadangi jau nuo pat pirmųjų minučių supratau, kad man stadione nebus įdomu vien sėdėti ir stebėti paskui kamuolį bėgiojančius sportininkus, tad iš karto pradėjau (kaip jau tikriausiai supratote) stebėti aplinkui sėdinčiuosius. Buvo, prisipažįstu, gana įdomu matyti civilizuotuose žmonėse stebėti vėl atgimusį gyvulišką pradą. Net vaikai iš mokyklų penktų ar gal aukštesnių klasių kaip alkoholikų augintiniai keikėsi ir valgydami sėmkas spjaudėsi. Žodžiu vaizdas stadione manęs nesužavėjo.

Gal pats sportas kaipo toks yra gerai, bet jop pateikimas yra labai prastas. Nėra visame tame nė kiek gracingumo ir žavingo spindesio (kaip kad biliarde ar net ir krepšinyje). Ir nesuprantu, kaip visą tą bardaką futbole mėgsta hard core ar šiaip pozityvūs pogrindžio dalyviai? O jų ten tikrai buvo. Sutinku visomis rankomis, kad futbolas labiausiai tinka skinams ir nacionalistams, kurie mėgsta jėgos kultą ir jiems tokios saviraiškos priemonės yra labai artimos. Bet jeigu atmesime jėgos aspektą futbolo stebėjime, tuomet lieka ne ką menkesnis nacionalizmo aspektas. Man asmeniškai yra visiškai nusišikti ant visos nacionalinės kultūros puoselėjimo ir panašių dalykų. O futbole net pogrindžio atstovai, kurie šiaip jau deda ant nacionališkumo, visa gerkle šaukė nacionalistinius šūkius ir balsavo ne kartą šalies pavadinimą. Visa tai savaime suprantama yra kiekvieno asmeninis reikalas, bet tik tada aš nebepastebiu nuoseklumo tokių veikloje. Bet tai palikime gamtai. Žinau tik viena, tiksliau supratau tai pirmą ir paskutinį (gal) kartą nuėjęs į futbolą: ten yra sportas, gyvuliški instinktai ir nacionalizmas. Daugiau nieko. Todėl man tai yra visiškai nepriimtina. O gal parašiau tik dėl to, jog aplankyti futbolą sutiksiu tik su tikslu dar smulkiau patyrinėti visa tai, kas vyksta tribūnose matčo metu. Apie futbolą baigta.