©Martinkus Kiek Neša

Visuotinės beprotybės laikai. Nesiseka ne tik mums, bet ir tiems, kam sekdavosi. Teigti, kad Dievo nėra būtų kiek primityvu, nes visi seniai nusprendėm, jog tebūnie kiekvienas turi savo dievą, tokį, kokį įsivaizduoja. Tik šį kartą jis jau nebeveikia išvien su mumis. Pasitikėk geriau draugu ar priešo įžvalgumu, bet ne tuo, kurio vardą stengiamės minėti kuo rečiau. Jeigu tavo atmintis ėmė šlubuoti, nekaltink nieko kito, tik pats save - pasiekti gali visko, tačiau arba tingi, arba nematai tame prasmės. Ir kaip ir kas gali nuspręsti, kam verta eikvoti jėgas, kam ne? Vien dėl to, kad žmogus kaip sumanus individas yra mobilus, negali daryti kategoriškų sprendimų - vakar manei pirkti raudonmedžio lovą, šiandien nuo tos idėjos jau šiurpas krato. Ne tik apie save sunku spręsti, gal kur kas sunkiau apie kitus. Dažnai vien dėl to, kad kažko nesupratom kila barniai, o kaip dažnai esi pajėgus suprasti kitą, kai jau savo galvoje ne kažkaip surandi galus? Kuo mažiau reikalauti iš kitų - rodos veina išeitis kutena, bet kad ir ta nevykus - o ką veikti, jei ne imti ir dar daugiau prašyti? Juokai juokais, bet jau greitai net ir tie, kas pašiepė depresijos aukas, galės mėgautis vienatve ir sumišimu. Laikas bėga greitai ir ne tik raudonmedžio lovas, nors ir mintyse, imi mainyti į sniego baltumo vandens čiužinius, bet ir susipažįsti vis su naujais draugais - galvos skausmu, neviltimi, gal ir mergina ar vaikinu, nuo kurio po poros mėnesių norėsi lipti sienom. O kam to reikia? "Nei tu pirmas, nei paskutinis," - teisybę kaip visada byloja nuojauta, bet ji - ne draugas, greičiau tas, kuris įspėja ir priverčia. Kas geriau - žinoti ir kovoti, ar nežinoti ir taip nesuspėti pamatyti galo - nežinau. Pirmu atveju - skauda, antruoju - ne. Pasirinkimas yra, nedidelis tiesa, bet efektingas. Tai kas pasakys - ar verta kovoti ir paskui būti, ar nezakručionai būti ir nekovoti (daugiaprasmiška, tad rinkis kurią nori). O jei kovosi ir nesulauksi? Tai rūpi šiandien ne vienam. Vieni atkaklūs ir galbūt kompleksuoti. Kiti - kuklūs ir galbūt tinginiai. Vidurio nelabai įžiūriu, nors sako, kad yra. Na, daugiau prozos privelti nebegalima į gyvenimą, nes net ir šis sakinys jau darosi nebesuprantamas. Būna žmonių, kurie kalba tik dėl kalbėjimo. Gal liežuvį pamiklint reikia, gal aktorinį studijuoja, o gal ir namuose ne visi. Bet kalba dažniausiai aiškiai ir trumpom frazėm. O tie, kas priešingai - iš viso nebepasiduoda suskirstymui. Ne dėl to, kad jie "virš", bet paprasčiausiai, kad su tokiais nesusišnekėsi, o tai reiškia neįvertinsi. Gal kvailas, o gal ir ne… Dažniausiai vis dėlto kvailas, nes nesuprantamas. Vieną kartą paklausiau veino žmogaus - koks tikslas, kad taip stengiesi, darai, myli ir taupai, net neprašomas sutinki, rodos be žodžių supranti. Toks žmogus neatsako - arba smogia ir paskui atsiprašo, arba durniaus šypsena sriubteli dar vyno ir pradeda kalbėti apie nuostabų orą. Jis geras žmogus, bet neilgai. Visi geri, kas nedaro kitiems blogo ir to nelinki. Bet yra gerų idiotų, su kuriais gražiuoju nesusikalbėsi, o kitaip negalima. Tai ką daryti? Yra, yra tokių, kurie būdami maži mokykloje kaip šuniukai gaudydavo į orą išmestus saldainius, dėl jų triukšmingai ginčydavosi, juos godžiai rydavo ar slėpdavo kišenėn. Jie nepasižymėjo išdidumu ir todėl nekompleksavo. O tie, kas mėtydavo saldainius, nėra ko jau labai verti - kvaila, nors ir nenorom ir kitam to nežinant, bet vis dėlto versti žemintis. Kvaila, ar ne? Dabar apskritai gana sunku nuspręsti - kas ir kada teisus. Sau tokius klausimus pateikia ne vienas mūsų. Smagiausia šiandien yra galvoti įvairiausias patarles, kuriomis vadovaudamasis gali pateisinti veik visus savo gerus ir negerus darbus. Na, gal gerų ir nereikia, todėl galvojam patarles, kurios pateisina mūsų ydas. Štai pvz.: ***durniui viskas galima (durniams);

***vilko geru nepadarysi ir pinigų iš jo nepaimsi (tinginiams ir potencialiams ubagams);

***dievo į medį nevaryk (paskutinio lygio kretinams, taip pat tinginiams);

***esu pats savo namų ponulis (lažakams ir intravertams (nereiškia, kad intravertai irgi lažakai))

***tu man neaiškink, kaip ką turiu padirbti (nevykėliams, kuriems darbas būdingai nesiseka) ir taip toliau.

Taigi žmogus yra tam, kad be perstojo pateisinėtų savo gal ir ne visą laiką sveiku protu pateisinamą egzistavimą. OK, o ką pasakytumėt tokiam štai narkomanui. Jis gyvena vizija ir save pateisina tuo, kas yra ne visai natūraliai paveikęs jo protelį. Čia tik apie lengvus narkomanus, kurie fizinio potraukio gal ir neturi. O dar blogiau, jei tokių yra netgi daug - visa bendrija (Vilniaus kitaminščikai). Jie pamato, kad apdujus pasaulis gražesnis, tad kuo dažniau siekia ir gyventi tokiame. Bet jeigu imtum ir pradėtum žvelgti atidžiau. Arba iš nevartojusiojo pozicijų. Tas pat ir su alkoholiu. Bet gerai. Jeigu pradėsime kalbėti, kad ponulio dievo kompetencije visi koziriai (vėl nebloga patarlė!), tuomet pateisinsi ir pačius klaikiausiai nepateisinamus pokštus. Apskritai negalima vertinti nei iš visuonebės pusės, nei iš narkomano pusės. Tad ir atsiduriam aklavietėj. Vieni sako, jog žlugę žmonės, o tie sako, kad šikau ant visko ir darau, kaip man geriau. Spręsti klausimą turim dar šioje žemėje, o ne palikti tai savo vaikučiams, jei tokie būna, ar iš viso nieko nejudinti. Pagaliau viena yra teisybė - gyventi reikia kaip galima ilgiau ir protingiau. Ne, ne, ne apie jogas kalba, bet apie normalų europietį. O apskritai klausimą palieku atviru - pagalvokim…

Dabar gi keletas jūsų laiškučių. Rubrika ta pati. Laiškus irgi apžvelgia tas pats žmogus. Tfu!

Atsakymas į puikų vieno DO skaitytojo laišką. Klausimas - ar jums (DO leidėjams) neatrodo, jog šnekat nesąmones ir visai dar niekam neįdomias? Marius

Na, Mariau, tavo laiškas labai įdomus, tačiau neteisingas. Tai mano nuomonė. Kalbu ne kaip tėvelis, bet kaip tavo bičiulis. Pirmas dalykas, kas mumis rūpi yra netradicinis įvairiausių idėjų sprendimas. "Netradicinis" dar nereiškia, kad kažkoks labai jau krūtas, bet vis dėlto truputi kitoks. Šnekėti pirmiausiai reik apie artimiausius mums reikalus. Žinoma, kiek galima tobulesnės pateikimo formos ieškojimai tęstis turėtų dar gana ilgai, nes gana akivaizdžiai regiu bent jau savo asmeniškai intelekto labai jau perdėm lėtą kilimą. Bet ką darysi? Leisk, Mariau, savo fan ziną ir tada suprasi, kad scene reports bei music news yra gana ribotas (nors - sutinku - gana reikalingas) dalykas. Gal gali pasakyti, kur dingo didžioji dalis lietuviškų fanzinų? Manau ne dėl popieriaus stygio. Dėkui už kritiką, tau linkime sėkmės.

Dar vienas puikus laiškas, kaip tik pratesiantis pirmojo laiškelio temą. Rašo Tomas iš Šiaulių (ar šis miestas dar egzistuoja - duokit ženklą kas, jei atsakymas teigiamas). Tomas gana gudrus. 

Štai dar vienas puikus Nebyliosios Fleitistės darbas - variacija tema "Paukštis". Nutapyta 1996 sausio dvidešimtąją, specialiai vyriausiojo redaktoriaus gimimo dienai. Šioje drobėje stengtasi pavaizduoti kūrybinio polėkio fazėje esantį stilizuotą paukštį. Tai akivaizdžiai simbolistiniais potėpiais sukurtas ir ovalistiniais elementais inkrustuotas paveikslas. Nebylioji Fleitistė prie jo dirbo porą parų. Tai štai tokių aukų reikalauja menas ir redaktoriaus gimimo dienos. Tfu ! Kad juos kur velniai!

Sakyčiau tikras diplomatas. Iš pradžių pagiria, o paskui smogia žemiau juostos su labai puikiais argumentais. O kaip gamtoje yra? Pagirtam visada smūgiai į pilvą tik prisilietimas švelnus. Taigi kalba verda čia apie parsidavimą. Kam, tiesą pasakius, nelabai suvokiu. Laiškas rašytas kuomet dar dirbom LR-3 stotyje, tai matyt iš to ir polemika. Bet ne tai laiško vinis. Pagrindas - taikli paralelė tarp to, ką darėm toje radijoje ir ką darom fanzine. Ir vienur ir kitur darom tik tai, kas įdomu mums patiems, bet ne daugiau. Taip, Tomai, tai teisybė, kad tai pirmiausia labiausiai įdomu yra mums patiems. Jei to nebūtų, nebūtų ir preteksto ar progos tau rašyti laišką. Bet jei poetas kuria eiles, guldo jas ir leidžia, tai pirmiausiai tai daro savo malonumui. Paskui tik masės. Čia ne poezija, bet vis dėlto kažkas daugiau, nei newsletter. Taip, jei iš fanzino galėtum daryti pinigus, tada reikėtų stengtis įtikti visiems. Bet čia pinigų nėra, tad pirmiausiai įtinki sau artimiausiam - sau. Kodėl tokių dalykų nerasi oficiozinėj spaudoj? Todėl, kad žmonės nemokės už tai pinigų, tai ne naujienos ar daugeliui suprantamas menas. Tai šioks toks keistas mūsų pogrindis, kuriame, kaip jau praktika parodė, gimė ne viena puiki idėja. Taigi, Tomai, aug didutis, būk sveikutis!

Daugiau laiškų nėra, bent jau tokių, kuriuos verta apžvelgti. Malonu girdėti gerus atsiliepimus, dėkui. "Decibelai Offensive" adresą rasti galite ant viršelio.

Diskusija su mūsų Nebyliąja Fleitiste (tikriausiai reikės vadinti tikru jos vardu - Evelina) šį kartą ne visai pasiteisino, nes pasirodė, jog ji ne tik kad nekompetetinga spręsti panašius klausimus, tačiau iš viso nieko neraukia kiek nors intelektualesnėse temose. Ką gi, teks pasitenkinti jos uoliu darbu pilstant kavą ir rūšiuojant laiškučius. Ką čia ir bekalbėti - Martinkus vėl depresijoje…

Tragedija! Pats nelaimingiausias redakcijos savaitgalis…

Vieną sekmadienį redakcijoje buvo surengtas antrojo redaktoriaus Namo gimtadienis. Iš ryto, kaip praneša Rasapasta, mūsų fuckin' tauškalų fanziną apiplėšė! Kuomet visi dar radosi komos būklėse po vakarykščio besaikio gėrimo, kažkas įsilaužęs į redakcijos main offise ten padarė gana daug bėdos. Buvo sumaitotos visos Namo gautos dovanos, suplėšyta jo žmonos Lauros striukė bei pavogti asmeniniai daiktai iš rankinuko (kas ten buvo - aiškinamasi), taip pat nuo sienos buvo nukabintas ir žvėriškai sutryptas Evelinos padovanotas redaktoriui paveikslas "Paukštė". Skelbiamas konkursas: kas atspės, ką vagys pavogė - gaus grupių Marichuana bei Wc News audiokasetes. Sėkmės.

KAS NUTIKO GRUPEI MARICHUANA IR KOKIU PAGRINDU JOS NARIAI DABAR NIEKO NEVEIKIA???

Ar grupės MARICHUANA nariai yra ko verti? Tik atšokę savo solidų 5-ių metų gimtadienį, tuoj pat ir subyrėjo. Pagrindinė to priežastis - visiška muzikantų nekompetencija muzikos reikaluose. Deja, prireikė visų penkių metų, idant tai būtų suvokta. Dabar grupės nariai išsiskirstė į visai skirtingus muzikinius polius. Kastetas ir Doncikas subūrė savo naują grupę PORNO, kuri jau debiutavo Lietuvos radijo antrojo kanalo muzikinėje laidoje "Radiogama". Tuo tarpu Martinkus savo naująjį projektą pavadino ŠERLOKAS HOLMSAS IR DAKTARAS VATSONAS. Tai dar niekur viešai neišstojus ir nepadariusi įrašų grupė, kurios žinomi kol kas tik du nariai - Martinkus ir Jėzus iš grupės VERSLO RIZIKOS REZERVAS. Pasak Jėzaus (bosas/vocal), jau yra sukurtas 40-ies minučių pradinis naujojo naujosios grupės albumo variantas. Dabar renkami trūkstami muzikantai įrašų sesijoms. Albumas vadinsis "Skotlandjardo seklių biuras" ir bus sudarytas maždaug iš 15-os dainų. Grupė PORNO taip pat jau turi keletos dainų savo naująją programą, tačiau ir čia trūksta įrašų sesijoms poros muzikantų. Abiejų grupių nariai išsiskyrė nesusipykę, tačiau dabar visiškai nebebendrauja. Deja, tačiau redakcijai nėra žinoma grupės ŠERLOKAS HOLMSAS IR DAKTARAS VATSONAS muzikos bei tekstų tematika. PORNO gi groja dabar beveik vien klavišais ir visa tai panašu į CARTER USM sumaišyta su valentinais ir dar plius prastas pionieriškas moteriškas balselis (ekvivalentų užsienyje nerasta).  Stebėtinas faktas yra tai, jog prieš iširdama grupė jau turėjo nemažą ratą fanų, kurie dabar yra suglumę - nei PORNO, nei Š. H.I.D.V. negroja nieko panašaus, ką darė MARICHUANA. Tiesa, antrosios grupės muzikos dar niekas negirdėjo, tačiau remiantis grupės narių pareiškimais, tai bus švelni klubinė muzika, tinkanti įgarsinti kino filmams, turiniu didžiąja dalimi paskirta nušviesti niekada neapdainuotoms seklių, atsidūrusių už įstatymo ribų, gyvenimo temoms. Kitame numeryje skaitykite išsamius interviu su abiejų grupių nariais.