REDAKTORIAUS S K I L T I S :

Prisipažįstu, kad gyvenimą gyventi turėčiau ne tokiu ritmu. Alkoholizmas ne man!

Laba diena, čia Martinkus. Leidinukas tikrai kiek užtruko su pasirodymu, bet tokia jau mūsų ta kūrybinė terpė - vieną dieną esi užimtas kaip šuva, o kitą jau ir be jokio reikalo dykinėji. Būna juk visokiausių priežasčių savo tokioms prastovoms pateisinti - tai per ilgai kolegų gimtadienį užšventi, tai gal koks kitas niekings darbuks mūsų rankosna papuola, tik žiūrėk spėk suktis. O juk redaktoriui dažniaus pats didžiaus krūvis papuol. Ir visai nesibaiminu kaip redaktorius čia viešai pasakyti, jog pasitaiko ir mūs darbuose juodų dienų. Bet neplėtokim šios temos, nes tai tik intymaus pokalbio prie arbatos ar kavutės puodelio privilegija (į redakciją galite paskambinti telefonu 666-SOS). Na o dabar verta pateikti gerų ir ne visai darbų suvestinę už visus metus. Kaip jūs manot, kas dabar d.o. redakcijoje "question of the month number one"? Ogi naujos galimybės kaip deskridituoti Lietuvos radiją ir TV ieškojimas! Svolačių gauja uždaro mūsų laidą "Pliurpalų pliūpsnis", mus apšmeižia visuomenės akyse ir dar svolačnia teisinasi, atseit jie nieko negali padaryti. Tikrai ne taip europietiškas biznis turi būti tvarkomas. Atsilyginti jiem tegalim tuo pačiu - smogti žemiau juostos! Tam planui įvykdyti jau turime šiokių tokių sumanymų, kuriuos brandiname ne vieni, tačiau net bendradarbiaudami su tokiomis instancijomis, kaip jaunieji krašto reiveriai, hip hoperiai ir grupso iš Klaipėdos UZI fanai. Smogimui reikia pribrandinti ganėtinai daug energy drink bei agresyvaus jaunimo. Tiesa, apie tuos suskius, kurie dedasi tikrais reiveriais! Tokius atpažinti labai lengva. Apsimetėlis niekada nesugebės pavardinti bent penketą DJ Lietuva arba mums gerai žinomo Maruko dainuškų pavadinimų. Nepavardijo, tai ir smok tiesiai į snukį! Nelauk, kol tau pirmam. Bet neesat durni, nėra ką aiškint. Pradedam rimtą kovą su lietuviška svolačizna.

Aš čia truputi paskaičiau, ką Nebylusis Fleitistas į šį numerį parašė, tai pasistebėjau jo gebėjimu paskutiniu metu rašyti tiesą ir ne vien tik melą. Bet šiaip jis žmogus malonus, tikriausiai jau žinot. Buvo čia vieną kartą toks nemalonus incidentas su juo, kai paaiškėjo, kad jis įsimaišė į kažkokį nelegalų biznį su kojinėmis ir dezodorantais pažastims. Nelegaliai mėgino atvežti iš lenkijos porą fūrų to gero, bet jį parišo. Būtų išsidavęs, kad yra žurnalistas iš "D.O." redakcijos, tai būtų taip į snukį gavęs… Bet jis ne toks durnius, todėl atsipirko tik pora 1000 litų muitininkams duodamas kyšį. Tai taip audringai bėga mūsų gyvenimai. Vot ką dar pasakysiu: ar kas pastebėjot, jog Džeksonas vėl sukūdo? Jis dabar kaip lavonas gerai tiktų lietuviškų gotikinių grupių koncertų apipavidalinimui. Prisnarglini prie pliuso ir pakabini scenos gilumoj. SIELA ar dar kokie paradoksai pilnai galėtų tarčialinti nuo tokio sprendimo. Ir dar vienas dalykas man yra įdomus: reiškiasi ar gotai geria alkoholį? Manau kad ne, nes tų skrebalų organizmuose tikriausiai dažniausiai formalinas arba idėjos, kaip padaryti, kad jie dar labiau būtų krūtesni ir gotiškesni. Vaikystėje tikriausiai gavo mažai saulės… O dėl gėrimo būkime atsargūs, broliai. Visai nenoromis pajutau čia kurią dieną lyg kokį skausmą žarnyne ar papilvėje. Maniau kad nieko čia jau tokio nėra, bet bliat kai vieną vakarą begeriantį arbatą taip surietė, kad maniau bus ne kas. Nu ką, pagalvoji, ims vieną kartą ir rimtai suries kur gatvėj. Būtų toks skausmo priepuolis ištikęs gatvėj, tikrai būčiau netvėręs. Bet gerai, kad laiku pas daktarus, tai spėjau pasigydit grielkom, grielkom, ramunėlėm ir t.t.

Oi nejuokai, nejuokai. O prisimenant vaikystę, mokyklą, tai būdavo gėrimų. Net sienos rasodavo. Tiesa ir dabar kartais redakcijoje čia su mergičkom padarom su kavute po starkutės burnelę, bet kur jau tie jaunatviško maximalizmo kiekiai! Vieną sykį su dviem bičiuliais Donatu ir Kastetu sutarėm gerai įsrėbti. Buvo žiema, bet kažkodėl nutarėme gerti alų. Fakju, koks sušiktas darbas yra gerti žiemą alų. Tada mumis buvo gal po kokius septynioliką metų. Atsistojom prie parduotuvės ir galvojam po kiek ant galvos alaus pirkti. Nieks dar dorai nežinojo, kiek čia reikia, kad gerai nusirubalintum. Bliat, pizdukai, ant trijų galvų nusipirkom 27 butelius! Dvidešimt septyni skaičius aišku neblogas, bet 27 buteliai "Senųjų Trakų" yra achujitelnai daug! Po devynis butelius to šlykštaus svaigalo! Begerdami maždaug po šeštą jau galutinai lūžinėjom, žodžiu visi tryse, anot medikų, buvome apsinuodiję alkoholinėmis medžiagomis. Tai va toks tas jaunatviškas maximalizmas. Nors jau šiaip iš esmės nusipirkti daugiau, nei gali pakelti, yra gerai. Nes jeigu jau prireikia eiti dasipirkinėti, tai nieko blogiau negali būti. Pavyzdžiui yra vienuolika vakaro ir visi šopai jau uždaryti. Tada imi taxą ir rauki kur yra šnapso. Vertinti nereikia, nes visi žinom, kiek šiandei taksai kainuoja. Akivaizdi nenauda tavo kišenei. Tai tiek. Gerti daug nepatariu, nes rytais būna liūdna ir gailiesi prastai praleisto laiko. Na jei geri su įdomiomis merginomis (juo labiau su viena mergina), tai dar visai nebėda, nes labai smagu ryte pabusti ir kartu išgerti stiprios arbatos ar kavos. O labiausiai kaifova yra nuspręsti eiti kur nors pasivaikščioti. Tik įsivaizduokite saulėtą priešpiečių saulutę (anksčiau tikrai neatsikelsi po geros naktelės), už lango jau rudenėlis, lapai pageltę jau krenta, ir štai tu su mergina išeini pasivaikščioti po malonų nuošalų parkelį. Apsirengiam kuo jaukiau ir šilčiau, pasiimam po uobolį ir išeinam. Pakeliui sustojam dar kokios kavutės, sutraukiam prie staliuko po gerą cigaretę ir ramiai nupėdinam toliau. Rodos kas galėtų bebūti puikiau! Bet taip romantiškai niekada nebūna, nes arba visa romantika su tavo mergina seniai pasibaigus, arba tu iš viso be jokios merginos (kaip kad aš). Toks tas gyvenimas, slabnai visada gyvenime, tik filmuose viskas labai draivova, bet tai tik filmuose. Ar mes čia tokie mulkiai, kad nieko nesigauna (nes žinau, jog taip kaip aš mano ir daugiau žmonių, todėl ir sakau mes) ar čia kartos tokios po karo nelaimingos prasidėjo? Žodžiu truba reikalai. O dar man labai patinka geroj kompanijoje (pvz.: su redakcijos šutve) ryte ar prieš pietus ant kitos dienos dar įkalti kokio gero gėrimo. Na įkalti ir tiek, svarbiausia, kad tai ilgai neužsitęstų ir nutiktų tarkime kartą per mėnesį. Nieko nuostabiau nėra, kaip kitą rytą dar įkalti ir pradėti įdomų filosofinį pokalbį prie dar vienos taurelės ir cigaretės. Bet argi taip kada gali nutikti? Nors jei apie tai kalbi, tai matyt žinai apie ką … Kol jaunas, tai dar gali sau leisti kur užsibūti, namo negrįžti. Bet jau kai vaikai, žmona ir pareiga, tai nieko daugiau nebelieka, kaip namie poeziją apie jaunystę kurpti. Tiek to, dar ne seni.

Dabar apie mūsų leidinyje vykusį zinų leidėjų susirinkimą. Priėjome tik vienos vieningos išvados - nieko nėra puikiau, kaip gerti martini ir rūkyti žolę. Bet man atrodo, kad tai buvo to momento nuotaika ir dabar man jau niekas nebepritaria. Jei taip, tai aš vienas pasilieku prie tos nuomonės su savo redakcijos darbuotojais. Tai buvo dar pačiame vidurvasaryje, kuomet tik ruošiausi išvykti ilgelėsniam laikui į Prague. Taigi dabar apie tai ir pakalbėsiu naujoje rubrikoje ar taip vadinamoje potemėje "TEN PUIKU?".

TEN PUIKU?

Klausimo tokio pateikti nevalia. Puiku gali būti daug kur, bet ne visur gali jaustis patogiai. Praha miestas, apie kurį rašė ne vienas fanzinas ir rodos būtų kiek banalu vėl ir vėl apie tą patį. Bet čia ir nesiruošiu liaupsinti vietinio savotiško bardako (nes tai yra kiek disgusting) ar rašyti, kad Praha yra šūdas (kaip sako dydysis bohemščikas Ernestas ir kuris mėgsta tokius kraštus, kaip tadžikistanas ar indija - tai prikolni kraštai, bet ten, Ernestai, nėra Radost FX šokių klubo ir Ladronkos…). Objektyviu niekas ir nesiruošia būti, papasakosiu ką patyriau ten neįprasto kaip fanzino redaktorius - profesionalas. Pirmiausiai visiems hipiams reikia žinoti viena - policija Prahoje negailestingai bando prisikabinti prie jūsų (dažnai tik gerąja prasme - paplepėti), taip pat ten sumažėjo valkatūzų iš Rumunijos tipo kraštų, tačiau padaugėjo pidarų su kamerom iš italy, china, germany, etc. Tokiais vadina ten turistus, bet jokiu būdu ne užsieniečius plačiąja prasme. Mišrainės ten vis dar tos pačios, tik jų kur kas mažiau parduotuvių pardavinėja. O nuvykau ten su autobusu (ir jame dviejomis šauniomis merdžinomis), visi kiti toje paranojikų turistų iš lietuvos grupėje buvo nepataisomi kretinai ir idiotai - vaikai ir jų tupi tėveliai ir Kauno, Vilkaviškio ir etc. Visas bukagalvių autobusas jau nuo pat Kauno pradėjo ryti ir kimšti, gerti ir vėl ryti, springti ir toliau pusti… Aš su tom dvejom merginom nieko daugiau neberadom ką daryti, kaip nusigerti. Paėmėm pirmąjį starkutės butelaitį ir iki Lomžos jau buvom pasipuošę. O paskui buvo ištrauktos dar likusios alkoholio atsargos ir pakatilo… Pamenu, jog iš kažkokio pakelės pšekų kabako pradėjau vogti žiebtuvėlius, ėmiau myžti superautobuso tualete… Myžu ir girdžiu, kad autobusas sustojo. Prisidegiau cigaretę ir išlipinėju sekdamasis klyną. Pist, žiūriu prie superautobuso išsirikiavusi lanku visa sumauta grupė ir spokso į mane. O aš stoviu myžalų baloje, nes pasirodo, kad tame superautobuse myžti kaip ir negalima, nes kažkokiu būdu dugnas nelaiko ir praleidžia viską. Pravadnica aprėkėne tik, kad autobuse rūkiau, bet kad ir busstope apmyžau asfaltą. Teko greitai dingti iš ten, nes sako, kad už tokius dalykus vairuotojus baudžia. Paskui man merginos sakė, kad mane visi kelionėje vadino "girtu snukiu". Ar šitaip galima? Ką bešnekėti apie žmonių kultūrą…

Kelionėj daugiau nieko redaktorius nepatyrė. Bet paskui buvo Praha su savo pigiomis kainomis. Vien dėl to ten verta praleisti vasaras. Tiesą pasakius, nuo alaus ir vyno jau buvo bloga. Prahoje buvo pora tokių rytų, kad net ir naktinius pobūvius redakcijoje buvo pajėgūs nurungti. Why? Susitikau kolegą iš Lietuvos, kuris papasakojo apie naktinį klubą "Radost FX". Pamaniau vertėtų nueiti ir pamatyti tai, ko dar nebuvau labai matęs - būtent gerą šokių klubelį. Nuėjus nepasilikti neįmanoma, nes juodukas prie durų gerai patuština mano kišenes, todėl eiti veltui mokėjus visai jau nėra tolko. Paimti reikia geriausiai džintoniko, taip maždaug po dvigubą porciją. Paskui gerai būtų parūkyti, o tada jau ir leiskis į avantiūras. Tą vakarą grajino Djėjus iš Čikagos ir buvo acido bei breakbyto! Varyti avantiūrą reikėjo kaip reikalas, bu jei būtum stovėjęs, tai ko gero kas tris minutes būtum apsvilintas kažkiek|no rankoj smilkstančio kasiako žarijos. Absoliučiai nusispjaut, ar tau skauda, ar tau neskauda, būk malonus ir bandyk išvengti, arba kitaip bus iščirškintos akys. Teko judėti ir dar be to labai energingai. Gaila, kaip biednas lietuvis neįstengiau įpirkti energy drink, bu yra labai brangoki. Apsimoka geriau džintoniką maukti dvigubom porcijom. Klubas vienas brangesnių Prahoje. Žinoma savo šokių klubo statuse. Ir nemalonūs veidai rždingsta man iš akių! Nė vieno pikti žmogaus - ir paskutinė mada klubinėje kultūroje - beveik plikai kirptos galvos ir žinoma kažkokio keisto pasiuvimo neto treningai, neto kažkokie sportiniai rūbeliai. Auskarai visai nereikalingi, tačiau žvilgsnis turi būti lyg ką tik būtum surūkęs tris - keturis kasiakus. Apie reiverius ten nekalbama - tai tas pat, kas grunge fanui madona ar teikzęt. Malonu buvo pabendrauti su vienu italu, tiksliau dviem broliais dvyniais, kurie gerai šoko, o paskui beveik nulūžo. Iš pradžių narsuoliai gėrė degančią degtinę, paskui kažką uostė, o galiausiai nukrito ant sofkutės šalia. Ko jie norėjo aš nenumaniau, bet maloniai šnektelti su jais itališkai sutikau. Tikslios pokalbio temos aš nežinojau, bet po džintoniko nežinau kelių porcijų man buvo įdomu bendrauti su italais nesuprantama man kalba. Tiksliausiai jie norėjo pasidalinti įspūdžiais apie ten matytus kompiuterinius multikus, beje jie buvo gana įspūdingi - tai jau tikri multikai iš smegeninės. Lygiai tą patį matai būdamas kiek patraukęs digidūmo. Tik neturiu supratimo, kaip įmanoma padaryti tokias butaforijas - kengūros marse arba kalbantys radioimtuvai. Visa tai ne tik man matyt padarė įspūdį ir mes apie tai pasidalinome mintimis. Galbūt nebūtų buvusi problema su jais šnekėti lietuviška, bet lietuvių kalba man buvo nemaloni. Labai gražios mergičkos Prahoj. Žinoma, jau vien dėl to, kad ten daug užsieniečių ir pasirinkimas didesnis. Bet ten tikrai merginos krūtos. Daug ką nuliamia savęs pateikimas, nes litvoj dar gana sunku tai suvokti ir padaryti. Tik yra dvi stivyklos ten: merginos normalios ir merginos gana tokios didesnės (platesnės) ir su lietuvaitėms ne dažnai būdingais dideliais papais. Na ten tai tikrai yra labai daug merginų su kažkodėl net keistai dideliais papais. Bet kas man ir kas joms darbo - kiekvieno privatus reikalas. Be to labai populiarūs martinsonai (batai) ten - dažniausiai mėlynos spalvos. Kas su mėlynasi batais, tas kietas (pasakytų kiekvienas mulkis, šiandien lietuvoj pripratęs kalbėti radiošou arba byvio ir buthedo slengu), tas tikrai kietas, tas spyria į klyną! Na, šiaip jau nėra blogai kalbėti tuo slengu (daug netgi redakcijos narių kartais pabando tai), bet man tai yra kažkaip ne taip, kaip reikia. Dabar apie Karlo tiltą truputį. Buvau ant jo nedaug, nes tai vieta, kurioje lankytis reikia mažiausiai. Pirmiausiai dėl to, kad nepraeisi pro turistus ir dėl to, kad ten elementariai nėra kas veikti. Čekai sako, jog jiems dabar būtų ne pyragai, jei Karlas nebūtų pastatęs to tilto. Ko gero būtų " in deep shit" kaip ir mes. Labiausiai įdomi vieta Prahoje aplankymui yra televizijos bašnia, kitaip dar čekų vadinama boikonūru. Ten tikras ofonautų lizdas ir labai palyginus pigios kainos restorane ten viršuje, padebesyse. Bet kokiu atveju ir ten gali išleisti 1000 kronų kaip niekur nieko. Taip pamąstau, kad reiktų redakcijos narius nuvežti ten ir parodyti miestą iš viršaus, o paskui ta proga truputį įkalti. Ten smagu gerti - aukštai jautiesi ir čiainikas greičiau pareina. Bliat. Ir dar vienas dalykas - tiesiog fenomenas yra Prahon atvažiavę litovcai pažiūrėti džeksono koncerto. Didesnių paranojikų nesu matęs. Sutinku, kiekvienam savo, bet ar galima visiškai girtam šokti autobuse ( tiksliau visiškai girtiems, nes jų buvo ~20)? Šiaip sutinku, tai yra kul ir tai spiria į šikną, bet man nepatinka nusilupusios jau susidėvėjusios keturiasdešimtmetės, kurios nežiūri kur sėda ir kurios tiek prilupusios, kad virsta iš koto. Girtos bobos yra blogai, ypatingai jei dar kabinėjasi. Tokie nesusipratimai mane truputi nervino, nes tokios dubinos pavymui dar ką nors lepteli ar burba po to pusę valandos. Buvo ir ant Karlo tilto keli lietuviai (maždaug po 22 metus) kurie ar iš laimės apkvaitę ar girti buvo, bet bėgiojo tarp turistų, garsiai keikėsi ir kaip debilai šaukė "davai varom dar alaus paimsim ir dar nusigersim - Jonai varom gerti…" Gerai, kad nelabai kas supranta lietuviškai ten, man gėda.

Baigdamas apie Prahą pridursiu, kad kainos ten po truputi kyla ir jau su 500 kronų (kaip praeitą vasarą) per savaitę nebeišsiversi. Alus vidutiniškai kainuoja po 15 kronų (su buteliu) ir tai bus geras 12 gradusų "Staropramenas". Budvaras (ko gero geriausias čekų alus) kainuoja kiek brangiau - apie 17 kronų. Na bet tai yra apie du litus, dar kiek pigiau. Paskaičiuok ir suprask, jog pigiau, nei litovskas alus. ŠŪDAS! Niekas iš tikrųjų alaus gėrėjų neperka 10 gradusų vadinamosios desitkos, nes tai yra silpnesnis alus ir skiriamas (anot pačių čekų) neįgalintiems. Bet jis pigesnis. Taigi gerti reikia tik 12 gradusų alų. Basta!

Apie Prahą pasakoti gana nyku, visi viską rodos žino, bet tokio bajerio, kokį patyriau tik ten nuvažiavęs, tikriausiai nepatyrė net didžiausias mulkis. Buvo taip, kad tik nuvaręs in Prague ten, kaip sakant, sykiu tą patį rytą ir pasimečiau. Atrodo ir buvęs ten ir dar priedo pagrindinėj aikštėj - vaclavske namesti - ir kaip tikras džeksono gerbėjęs pasiklydau. Gėda prisipažinti, bet patekti man reikėjo ant Karlo tilto, tai ieškojau jo gal kokias 2 valandas. O nuo vaclavske namesti iki tilto maximum 15 minučių kelio. Tokie kartais būna išsiblaškę žurnalistai. Beje apie tuos žurnalistus.Juos keikti reiktų dar daugiau, nei yra keikiami, nes kuo toliau, tuo labiau jie darosi įžūlesni. Čekijos žurnalistai ne ką geresni. Bet kartais (ir gana dažnai) jie pavaro ir pozityviai. Kad ir mano vizito metu atsitiko tokis dalykas - to suknisto džeksono atvykimo proga vietiniai presos atstovai pradėjo taip pilti spaudoje srutas ant ponulio maiklo, kad net nesuprasdamas čekiškai galėjau suvokti, jog tas farenheitas džeksonas yra pro visas skyles lazdavojamas. Tai yra gerai. Kaip žurnalistų kastą atsovaujantis žmogus nuvariau padaryt reportažo į Ladronką. Geras dalykas ta Ladronka, bet priešistorė nėra labai linksma - nuvykau tenai ne tik dėl minėtosios priežasties, bet dar ir dėl to, kad buvome visiškai išsekę nuo alkoholinių Prahos gėrimų. Buvo blogai, nes apie antrą nakties reikėjo ne tik belstis į Ladronkos duris, bet ir laikyti vieną jau nuo didelio nuovargio nebepastovinčią grąžią merginą - ne jos jėgoms pasirodėtoks kiekis vyno ir alaus. Įėjimui į Ladronką kaip ir praeitais metais užteko pasakyti parolį, kuris, na, sakykim, sudėtingumu nepasižymi. Tai poros žodžių kratinys, kurį visi norintys ten patekti turi nedelsdami pasakyti atidarančiam duris. Tai frazė " streit edž hadko! Vegetarians united!" Ką reiškia šis pasakymas aš neturiu žalio supratimo, bet žinau, kad veikia kaip magiškoji lazdelė - pasakei ir vartai stebuklingai prieš tavi atsiveria. Na, o Ladronka dar vis tebestovi. Įdomus tai yra reiškinys, jame vis dar tokie patys hiparikai gyvena (apie punk sąvoką kaipo tokią lietuvoj ten visi jau seniai pamiršo), pavaro jie ten narkotikų ir visiems gerai. Tiesa, su Ladronka buvo panašių problema kaip ir su pogrindiniu klubu "Propast", tai yra jos vos ne likvidavo jėga, nors sako, kas dabar jie įgavo kažkokios meno kolonijos statusą miesto valdžios adobrinti ir gali egzistuoti kaip nori ir kiek nori (jei niekam nemaišai). O policija, sužinojusi kad Ladronkoje iš viso Čekų beveik nėra atsikabino irgi - mat anksčiau jie rūpinosi ne tiek tvarkosauga, kiek pavoju gyvybei gyvenantiems skvote. O dabar jei ten nėra čekų, tai chuliš jiems rūpintis - sako "tegul būna su jais kas nori…" Vot takije dela Ladronkoj. Šiaip jie ten gyveno savo mikroklimate ir niekas kitas jiems nebeknieti - tik garsiai nesakyk Ladronkoj niekam, jog esi lietuvis, nes gali ilgai neužsibūti ten, mat broliai litovcai pistpankiai yra ten pašikę gerai, todėl niekas ten jų nebenori. Bet šiaip jau ten absoliučiai niekam neįdomu, iš kur tu toks atsiradai. O gyvenimo sąlygos nepagerėjo, tas pats pastovus remontas, dulkių debesys ir tikrai rodos tuoj įgriūsiantis stogas. Apie kažką panašaus į remontą jie negalvoja, nebent apie tai pradėtų galvoti čia laikinai gyvenantieji. Jie turi savo kelis kambarius atsiremontinę, ir jiems gerai. Kiek girdėjau, tai jie ten net kompus turi pasistatę, elektra (ko nepasakysi apie likusią skvoto dalį), kanalizacija. Bet gal tai ir nėra 100% teisybė. Viskas ten gerai. Apie tą minėtą pokrindinį klubą "Propast" pora žodžių. Jis dabar rodos yra uždarytas, nes vietinė spauda rašė apie policijos ablavą į klubą. Žinoma viskas dėl narkotikų. Rašė, kad atvažiavo vieną vidurnaktį policijos kelios mašinytės, išrikiavo policininkus prie durų kolidoriaus forma ir po vieną pradėjo išleidinėti laukan tikrindami. Ir sako, kad šūdą pešė! Matyt tik dėl to dar yra vilčių, jog propastą atidarys. Tai va tokia ta Praha su savo įdomybėmis. Viskas, BASTA!

Copyright control 1996.10.08

"DECIBELAI OFFENSIVE" is a trademark of Pure Dope Inc.

Do you know about those dope sessions all around your town? If not, then just call telephone 666-SOSDOPE